Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Apie siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas trečiadienį spaudos konferencijos metu paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Mums reikalingi papildomi saugikliai, kad užkirstume kelią galimam piktnaudžiavimui“, – pridūrė ji.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu.

 

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“, – sakė A. Bilotaitė.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę, kurią, anot A. Bilotaitės, vėliau pristatys SADM.

Pasak A. Bilotaitės, artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, o jai pritarus, pavasario sesijoje įstatymo pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui.

VRM duomenimis, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiuo metu šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių.

2023 metais priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba.

Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau.

Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.

Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

Vyriausybė savo posėdyje pritarė nutarimui, pagal kurį nuo birželio 1-osios bus leidžiama Estijos sieną kirsti asmenims, atvykstantiems į šalį iš Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės valstybių bei Jungtinės Karalystės.

Asmeniui bus leidžiama įvažiuoti į šalį, jeigu jis neturės ligos simptomų ir bus praleidęs vienoje iš tų šalių ne mažiau laiko, nei trunka koronavirusinės infekcijos COVID-19 inkubacinis laikotarpis, t. y., mažiausiai 14 pastarųjų dienų.    

Atvykęs į Estiją asmuo turės karantinuotis, jei atkeliavo iš iš šalies, kurioje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 15 COVID-19 atvejų. Asmenims, atvykusiems iš šalių, kur sergamumas mažesnis, karantinuotis nereikės. 

Užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje turi paskelbti atitinkamų valstybių sąrašą. Jis bus peržiūrimas kartą per savaitę.

Nuo birželio 1-osios iki birželio 30 dienos uždarose patalpose organizuojamuose renginiuose leidžiama dalyvauti iki 100 žmonių. Anksčiau galiojo reikalavimas, kad dalyvių skaičius neviršytų 50.

Organizuojant renginius taip pat būtina laikytis reikalavimo neviršyti 50 proc. maksimalaus patalpų talpumo ir užtikrinti, kad būtų paisoma taisyklės 2+2 – reikalavimo judėti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis, su kitais žmonėmis išlaikant mažiausiai 2 metrų atstumą. 

Šie reikalavimai taikomi tiek viešiems renginiams (kino teatrams, teatrams, koncertams ir pan.), tiek susibūrimams, taip pat kazino ir lošimo automatų salonams.

Viešiems renginiams taikomų reikalavimų turi būti paisoma ir mokyklose, gimnazijose, profesinio ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose, taip pat kvalifikacijos kėlimo įstaigose bei jaunimo centruose. Išimtys taikomos universitetams ir mokslo įstaigoms, kai organizuojami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai.   

Reikalavimas, kad dalyvių skaičius neviršytų 100 ir būtų laikomasi taisyklės 2+2, iki birželio 30-osios bus taikomas ir organizuojant sporto varžybas be žiūrovų uždarose patalpose.

Lauke leidžiama organizuoti varžybas su žiūrovais, tačiau dalyvių skaičius taip pat neturi viršyti 100. Be to, varžybų organizatorius turi pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis.