Įstatymas, kuriuo iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus draudžiamas audinių veisimas, taip pat apima nuostatą, nurodančią, kad jei draudimo nebus laikomasi, audinės bus sunaikinamos. Taip buvo pašalinta vyriausybę sukrėtusi teisinė kliūtis, institucijai nurodžius išskersti visas šalyje auginamas audines.

„Danijos audinių veisėjai paaukojo viso savo gyvenimo darbą visuomenės labui. Jiems esame skolingi didelį ačiū“, – tviteryje rašė žemės ūkio ministras Rasmusas Prehnas, pridurdamas, kad veisėjams buvo sukurta kompensacijų schema.

Lapkričio pradžioje Danija, didžiausia pasaulyje audinių kailių eksportuotoja, paskelbė, kad bus išnaikinta apie 15 mln. siekianti šalies audinių populiacija, šiuose žvėreliuose aptikus naują koronaviruso atmainą, galėjusią paveikti ateities vakcinų veiksmingumą.

Pradėjus masinę žvėrelių skerdimo kampaniją, teismas nustatė, kad vyriausybės nurodymas neturėjo teisinio pagrindo. Tai lėmė ankstesnio žemės ūkio ministro atsistatydinimą.

Skandalo nepalengvino ir tai, kad masiniai audinių kapai ėmė kelti grėsmę gamtai, kadangi buvo imta baimintis, kad gyvūnams yrant į dirvą gali patekti dideli kiekiai fosforo ir azoto dujų.

Sekmadienį vyriausybė paskelbė, kad buvo nuspręsta iškasti apie 4 mln. negyvų audinių, kurios po pusmečio, praėjus infekcijos rizikai, bus sudegintos.

Kopenhaga lapkričio 19 dieną sakė, kad bene pavojingiausia vadinamojo „penktojo židinio“ atmaina buvo išnaikinta. Audinės kol kas yra vienintelis žinomas gyvūnas, galintis užsikrėsti virusu ir jį perduoti žmonėms.

Danijos transliuotojas DR pirmadienį taip pat pranešė, kad dauguma parlamento partijų sutiko suburti komisiją, vertinsiančią vyriausybės tvarkymąsi su audinių krize.

„Tikimybė, kad kažkur kitur atsiras židinys, su laiku didėja, nes daug žmonių serga koronavirusu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Česlovas Tallat-Kelpša. 

Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose praėjusią savaitę nustatytas koronavirusas.

„Čia klausimas, ne ar ateis (koronavirusas į audinių fermas – BNS), o kada. Testavimas (darbuotojų – BNS) svarbiausias dalykas, o dabar pasigendame, kad jį būtų galima atlikti greitai. (...) Mes ir tą ligą gavome iš dalies, kad Lietuva labai menkai testuoja. Dabar patys perkame reagentus, tariamės su medikais, kad jie atvyktų į ūkį ir tikrintų mūsų žmones“, – kalbėjo jis.

Č. Tallat-Kelpša pranešė, kad per pastarąją parą testas parodė, kad vienas žmogus iš Vilkijos ūkio „įtartinas“, tačiau jis audinių fermose nedirbo.

„Negalime jo greitai patikrinti, turi užsiregistruoti, nežinau, kada jį patikrins, kada gaus atsakymą. Tas testavimas įtartinu atveju turėtų būti greitesnis, negali beveik savaitę laukti, kol sužinosi, ar žmogus serga, ar ne“, – komitete kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

„Jis atvažiavo iš kito ūkio mums padėti, bet prieš įsileisdami nutarėm patikrinti. Taip ir išlindo. Gal nepasitvirtins. Bet jis ir nedirbo prie audinių. Nei pas mus nespėjo, nei aname ūkyje“, – vėliau BNS aiškino Č. Tallat-Kelpša.

Anot jo, visi darbuotojai tikrinami greitaisiais testais. 

Šiuo metu daugiau koronaviruso židinių Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose nėra.

Šalyje veikia 70 audinių auginimo ūkių, juose užauginama apie 1,6 mln. žvėrelių. 40-yje ūkių laikoma  mažiau negu 10 tūkst. audinių. Fermose dirba apie 1 tūkst. žmonių.

„Nuo rugsėjo 15 d. nebuvo naujų „5-ojo židinio“ audinių (koronaviruso) mutacijos atvejų, todėl Danijos infekcinių ligų tarnyba (SSI) padarė išvadą, kad ši atmaina veikiausiai yra sunaikinta“, – pranešime teigia SAM.

Anksčiau Danijos vyriausybė nurodė išnaikinti visas šalyje auginamas 17 mln. audinių, kad būtų užkirstas kelias naujos koronaviruso atmainos plitimui.

Danija, pasaulyje pagaminanti daugiausiai audinių kailių, lapkričio pradžioje pranešė, kad turės išskersti visas šalyje esančias audines dėl audinių ūkiuose aptikto mutavusio koronaviruso, kuris gali būti perduodamas ir žmonėms.

Vėliau buvo pripažinta, kad toks nurodymas išskersti audines visoje šalyje, o ne tik rizikos zonose, yra neteisėtas.

Nepaisant vyriausybės pripažinimo, kad nurodymas buvo neteisėtas, audinių skerdimas šalyje tęsiasi toliau, o vyriausybė pasiūlė priimti įstatymą, draudžiantį šalyje veisti audines iki 2021 metų pabaigos.

Trečiadienį Danijos veterinarijos ir maisto administracija (DVFA) paskelbė, kad buvo išnaikintos visos koronaviruso paveiktuose ūkiuose buvusios audinės.

Kai kurie ūkininkai, kurių auginamos audinės nebuvo užsikrėtusios, protestavo prieš šį drastišką žingsnį ir aiškino, kad šalyje nėra įstatymų, įpareigojančių numarinti visus žvėrelius.

Danija iki šiol buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja; šalyje buvo auginama 15–17 mln. šių žvėrelių.

„Net jeigu skubame, mums turėjo būti visiškai aišku, kad reikalingas naujas įstatymas, bet taip nenutiko. Dėl to atsiprašau“, – parlamentui sakė M. Frederiksen.

Remiantis dabartiniais teisės aktais, vyriausybė galėjo prašyti išnaikinti audines tik ūkiuose, esančiuose septyniose savivaldybėse, kur buvo aptikta mutavusi koronaviruso atmaina.

Vis dėlto žemės ūkio ministras Mogensas Jensenas ragino visus audinių augintojus bet kokiu atveju prevenciškai numarinti savo žvėrelius

„Toliau raginu audinių augintojus bendradarbiauti... nes dabar turime visuomenės sveikatos labui daryti viską, ką galime“, – pabrėžė jis.

Tačiau ūkininkas Erikas Wammenas sakė naujienų agentūrai AFP esą nusiteikęs skeptiškai.

„Manau, vyriausybė labai gudriai elgiasi, sakydama, kad norėtų, jog mes tai padarytume – bet mūsų neverčia. Kai taip suformuluota, kaip galėsime gauti pinigų“ negautoms pajamoms kompensuoti, klausė jis.

Kopenhaga praeitą savaitę paskelbė, kad mutacija, pavadinta 5-ojo klasterio atmaina (Cluster 5) pagal Danijoje išskirtą COVID-19 išplitimo teritoriją, gali sukelti pavojų bet kokios būsimos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui. Specialistai sakė, kad mutavęs virusas pajėgus užkrėsti žmonės ir kad nuo audinių jau užsikrėtė mažiausiai 12 žmonių.

Visi šie užsikrėtimo atvejai buvo užfiksuoti Šiaurės Jutlandijos regione.

Septyniose paveiktose savivaldybėse buvo įvesti griežti suvaržymai, galiosiantys mėnesį.

„Manau, tai yra būtina. Kalbame apie mutavusį virusą, atsiradusį Šiaurės Jutlandijoje, ir mes jį išnaikinsime Šiaurės Jutlandijoje“, – AFP sakė Frederikshauno savivaldybės merė Birgit Hansen.

Po lapkričio 4-ąją paskelbto vyriausybės įpareigojimo šalyje iki antradienio buvo numarinta iš viso 2,4 mln. audinių.

Nuo rugsėjo nebuvo aptikta jokių naujų užsikrėtimo 5-ojo klasterio atmainos koronaviruso atvejų tarp žmonių, taip pat nebėra jokių aktyvių šios infekcijos atvejų, todėl didėja viltys, kad mutavęs virusas galbūt buvo staigiai eliminuotas.

Naujas įstatymas, leidžiantis įpareigoti sunaikinti nesergančius gyvūnus, turėjo būti antradienį priimtas parlamento paspartinta tvarka, bet įstatymų leidėjai nusprendė neskubinti šio žingsnio, susidūrę su kai kurių politikų nepritarimu.

Dabar teisės akto projektas parlamente bus nagrinėjamas trimis skaitymais, įprasta tvarka.

Kaip BNS informavo Žemės ūkio ministerija, trečiadienį šis klausimas aptartas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei Žvėrelių augintojų asociacija.

„VMVT patikino, kad kol kas Lietuvos ūkiuose nepastebima COVID-19 užuomazgų, ir paragino žvėrelių fermas užtikrinti, kad jei pasireikštų kokie nors simptomai darbuotojams, jie būtų izoliuoti nuo kontakto su kailiniais žvėreliais“, – BNS ketvirtadienį teigė ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Jurga Vaičiūnė.

Veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas BNS teigė, kad audinių laikytojai pastebėję, kad žvėrelių ūkyje gyvūnams pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba turėdami informacijos, kad ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, yra nustatyta COVID-19 liga, privalo nedelsiant apie tai informuoti įstaigos specialistus.

„Įvertinus visą gaunamą informaciją iš ES valstybių ir iš šalies audinių ūkių, bei atsižvelgiant į COVID-19 paplitimą skirtinguose šalies rajonuose, Lietuvoje atliekamas rizikos vertinimas. Visi kailinių žvėrelių auginimo ūkiai šalyje yra registruoti ir yra žinomas juose laikomų gyvūnų skaičius, todėl situacija juose yra nuolat stebima“, – komentavo jis.

Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, Danijoje mutavęs koronavirusas kelią nerimą ir Lietuvos verslininkams.

„Sugriežtinome sąlygas, visų darbuotojų pastoviai prašome, kad jei pajuto bent mažiausią negalavimą, kad neitų į darbą, nenutraukiame atlyginimo, kad nenuspręstų eiti, siekiant neprasti pinigų. (...) Baiminamės, žinoma, tačiau pirmiausia – dėl žmonių“, – kalbėjo jis.

Verslininko teigimu, su ministerija taip pat kalbamasi apie galimas kompensacijas, jei žvėrelių augintojams tektų naikinti fermas.

„Buvo kalba su ministerija, kad kompensacijos turėtų būti. (...) Tas klausimas – atviras lieka“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu 71 laikytojas turi per 1,9 mln. šių žvėrelių.

Didžiausia pasaulyje audinių kailių gamintoja Danija trečiadienį pranešė, kad sunaikins visas savo audines, šalies ūkiuose, kur auginami šie gyvūnai, aptikus mutavusią naujojo koronaviruso versiją, paplitusią tarp žmonių.

Skaičiuojama, kad audinėse pakitusiu koronavirusu užsikrėtė bent 12 žmonių.

Mokslininkai nerimauja, kad pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Danų policijos vadovas Thorkildas Fogde (Torkildas Fogdė) teigė, kad žvėrelių skerdimo procesas prasidės „kaip įmanoma greičiau“, bet pripažino, kad planai sunaikinti daugiau nei tūkstantyje ūkių laikomas 15–17 mln. audinių „yra labai nelengva užduotis“.

Šių veiksmų imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.

Kaip BNS informavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis inspektorius Giedrius Blekaitis, prieš savaitę gavus skundą, patikrintos fermos Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, nustatyta pažeidimų – įmonėms planuojama skirti baudas. Artimiausiomis dienomis bus baigti neplaniniai patikrinimai dar trijose fermose Utenos, Zarasų, Rokiškio rajonuose.

BNS žiniomis, fermos, kurioms bus skirtos baudos, yra Kaišiadorių rajono Juodiškių kaime bei Širvintų rajono Vaitkuškių kaime.

„Esame numatę, kad jauniklių atjunkimo laikotarpiu – nuo liepos pradžios iki žudymo laikotarpio pradžios spalį, bus patikrintos visos kailinių gyvūnų laikymo vietos Lietuvoje“, – BNS teigė jis.

Iš viso šalyje yra 121 fermos, kur auginamos audinės.

Kalbėdamas apie jau nustatytus pažeidimus, G. Blekaitis nurodė, kad Kaišiadorių rajone esančioje fermoje aptikta neišvežto mėšlo sankaupų, pati teritorija buvo netvarkinga.

„Dėl pačių gyvūnų laikymo, nustatyta, kad šiemet gyvūnai laikyti siauresniame nei 30 centimetrų pločio narve – buvo keli tokie narvai. Paties ūkio subjekto pasiteisinimas buvo, kad dėl didelio prieauglio neturėjo tų narvų. Tai – pakankamai griežtas pažeidimas“, – sakė specialistas.

Anot G. Blekaičio, išskyrus minėtus kelis atvejus, nenustatyta, kad apie 10 tūkst. žvėrelių auginančioje fermoje jiems būtų per ankšta, tačiau užfiksuota keletas pabėgusių gyvūnų.

Apie 20 tūkst. audinių auginančioje fermoje Širvintų rajone taip pat nustatyta biologinio saugumo pažeidimų: aptikta įvairių pašalinių daiktų, mėšlo sankaupų, teritorija nenušienauta – dėl to kyla grėsmė, jog gali atsirasti žiurkių. Taip pat aptiktos kelios apkandžiotos audinės.

„Iš 20 tūkst. gyvūnų du rasti apkandžioti. Žaizdos apdorotos, jos yra gydomos specialiais veterinariniais vaistais, kai laikant net ir du gyvūnus narve, ne tik dezinfekuojama žaizda, bet ir atbaidomas kitas gyvūnas, kad jis nelįstų prie žaizdos. Tai nėra masinis reiškinys, ką galbūt visuomeninė organizacija nori parodyti“, – paaiškino specialistas.

Anot jo, abiem įmonėms gresia įspėjimas arba 120 eurų baudos.

„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, o kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi. Teigiama, kad vaizdai filmuoti Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose. Medžiaga perduota VMVT, regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.

Savo ruožtu G. Blekaitis apgailestavo, kad surinkę medžiagą visuomenininkai perdavė pavėluotai, nes, anot jo, nuotraukos ir vaizdo medžiaga su apkandžiotais gyvūnais užfiksuoti dar liepos pradžioje, todėl vertinti galimus pažeidimus tik iš vaizdų yra sudėtinga. Jis taip pat pažymi, kad būtent visuomenininkų naktiniai „reidai“ į fermas gali lemti agresyvią gyvūnų elgseną.

„Gerai, kad jie pateikė medžiagą, bet blogai, kad jie veržiasi į ūkius ir nakties metu, t. y. tada, kai gyvūnams turi būti poilsis. Nes ir patys ūkio subjektai fiksuoja didesnius gaištamumus būtent po tokio apsilankymo“, – sakė G. Blekaitis.