Po audros neliko pliažų
Audros nuostolius tebeskaičiuoja draudimo bendrovės, pajūrio gelbėtojai ir Klaipėdos miestą prižiūrinčios tarnybos.
Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tikino, kad pajūrio įrangai padaryta kelių tūkstančių eurų žala.
Sunku pasakyti, kada jūra grąžins smėlį. Dažniausiai tai nutinka, bet tam reikia laiko.
"Išlaužyti arba nuplauti laiptai, sugadintas pajūryje buvęs sporto inventorius, apgadinta gelbėtojų įranga, apžvalgos aikštelė. Laukiame ramesnių orų ir mėginsime atstatyti tai, kas buvo suniokota. Kol kas aptvėrėme laiptus ir nuplautus nusileidimo takus", – situaciją pliažuose nusakė A.Siakki.
A.Siakki tikino, kad dažniausiai po itin stiprių audrų jūra grąžindavo dalį nuplauto smėlio.
"Sunku pasakyti, kada jūra grąžins smėlį. Dažniausiai tai nutinka, bet tam reikia laiko. Ne per vieną dieną teks atstatinėti, nes pats reljefas yra pasikeitęs. Kaip atstatyti laiptus, jei visas krantas nuplautas? Jei jūra smėlio negrąžins, teks smėlio atvežti. O tai jau rimtos investicijos", – pabrėžė A.Siakki.
Mokslininkai teigia, kad po itin stiprių audrų paprastai prireikia metų ar dvejų, kad jūra grąžintų smėlį.
Tačiau, gelbėtojų manymu, poilsiautojams tuomet tektų dvejus metus aplenkti pamėgtas pajūrio vietas, – pliažo pajūryje tiesiog neliko.
Krantas: tiek gelbėtojai, tiek mokslininkai viliasi, kad jūra grąžins nuplautą smėlį, tačiau tam reikės kelerių metų. Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" nuotr.
Krantai atsikuria patys
Gamtos tyrimų centro darbuotojai Darius Jarmalavičius ir Gintautas Žilinskas savo analizėje dėl pajūrio krantų pateikia tam tikrus pavyzdžius, kurie byloja, kad jūra iš tiesų kompensuoja padarytas žalas.
Kaip atstatyti laiptus, jei visas krantas nuplautas? Jei jūra smėlio negrąžins, teks smėlio atvežti. O tai jau rimtos investicijos.
Pasak mokslininkų, labiausiai krantai nukentėjo nuo 1999 m. siautusio Anatolijaus.
Tačiau maždaug po dvejų su puse metų smėlio kiekis Kuršių nerijos krante pasiekė iki audros buvusį lygį.
"Kitos audros tokių reikšmingų pokyčių nesukėlė. Faktiškai tokių audrų, kaip Ervino, tiek Felikso bei Lauros trumpalaikis poveikis beveik neišryškėja metinių sąnašų pokyčių fone. Tai rodo, kad krantas geba, jei jam padeda žmogus, atkurti prarastas smėlio atsargas. Tiesa, reikia paminėti, kad kranto ruožai su mažomis smėlio atsargomis, pavyzdžiui, Preilos, Pervalkos apylinkėse Kuršių nerijoje ar morenos klifo bei Būtingės ruožuose žemyne patiria ilgalaikius nuostolius", – rašoma mokslininkų analizėje.
Tačiau kol kas neįvardijama, kiek jūros krantas nukentėjo po tik ką prasiautusio Maliko.
"Žala bus įvertinta tik nusistovėjus ramesniems orams ir jūros lygiui nukritus iki artimo daugiamečio vidutinio dydžio bei jūrai grąžinus bent dalį nuplauto smėlio", – rašė mokslininkai.
Atlaikė tris audras
Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas A.Siakki kol kas liūdnai žvelgia į pajūrio krantą.
"Tai trečia audra iš eilės per trumpą laiką. Sausis buvo šiltokas, visą mėnesį vyravo vakarų vėjai, jūra priartėjo prie pat kranto. Pernai žiema buvo šaltesnė ir pūtė rytiniai vėjai nuo kranto, todėl vanduo buvo labai atsitraukęs ir nepridarė žalos kopoms", – pastebėjo A.Siakki.
Tačiau daugybę laiko pajūryje praleidžiantis A.Siakki atkreipė dėmesį, kad daugiausia žalos kopoms daro šoninis vėjas.
Aleksandras Siakki: tai trečia audra iš eilės per trumpą laiką.
"Po smarkios audros vėjas dažniausiai sukdavosi išilgai kopų. Štai toks šoninis jis ypač ardo smėlį. O ir srovės išilgai kranto, kaip upės vaga, plauna smėlį. Kol kas prognozės rodo vakarų vėjus, vanduo dar nesitrauks", – tikino gelbėtojų vadas.
Trečdaliu daugiau žalų
Nuostolius tebeskaičiuoja ir gyventojai bei draudikai.
Pasak draudimo bendrovės BTA atstovų, po savaitgalio audros dėl nuostolių kompensavimo kreipėsi dėl beveik 60 gyventojų turto ir iki 10 įmonių turto draudžiamųjų įvykių.
"Iš klientų, apsidraudusių kasko draudimu, sulaukėme apie 100 pranešimų. Tai yra beveik du kartus daugiau nei įprastomis dienomis. Žinoma, šie skaičiai nėra galutiniai", – teigė įmonės BTA projektų vadovė Ieva Pabiržė.
Gamtos stichija padarė didelių nuostolių gyvenamiesiems ir pagalbiniams namams bei juose esantiems kilnojamiesiems daiktams ar tvoroms.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pateikė prognozę, jog vien praėjusį savaitgalį audros padarytai žalai kompensuoti BTA gali tekti išmokėti apie 150 tūkst. eurų.
Kompanijos "Compensa Vienna Insurance Group" žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas tikino, kad draudimo bendrovė apie audrą žinojo iš anksto pagal teikiamą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją, todėl buvo pasiruošusi priimti daugiau pranešimų ir klientų kreipimųsi dėl patirtų žalų.
"Sutelkėme jėgas, kad po audros klientai kaip galima greičiau gautų draudimo išmokas, galėtų pašalinti padarinius. Gamtos stichija padarė didelių nuostolių gyvenamiesiems ir pagalbiniams namams bei juose esantiems kilnojamiesiems daiktams ar tvoroms. Lyginant su įprastu savaitgaliu, žalų registracija išaugo 30 procentų. Labiausiai nukentėjo gyvenamųjų namų stogai, fasado elementai ir pavėsinės su šiltnamiais. Vidutinės žalos siekia 600–1 tūkst. eurų, didžiausia šio įvykio žala – išvirtęs medis, kuris sulaužė tvorą, pavėsinę ir apgadino dalį namo", – padarinius komentavo įmonės atstovas.
Nuostoliams – 250 tūkst. eurų
Įmonės "Lietuvos draudimas" Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis pastebėjo, kad įmonė jau registravo per 230 nuostolių, kuriems išmokėti rezervuota daugiau nei 120 tūkst. eurų suma.
Prognozuojame, kad šios audros nuostoliai turėtų siekti 200–250 tūkst. eurų.
"Prognozuojame, kad šios audros nuostoliai turėtų siekti 200–250 tūkst. eurų. Žvelgiant į šią audrą, iš visos Lietuvos akivaizdžiai išsiskiria Klaipėda ir Klaipėdos rajonas, Šilutė, Kretinga, Palanga. Šiuose regionuose fiksuota 85 procentai visų šios audros žalų. Vien Klaipėdoje ir jos rajone nuostoliai sudaro 72 procentus", – aiškino A.Juodeikis.
Vidutinė žalos suma – 500 eurų, tačiau yra ir tokių nuostolių, kurie viršija 2 tūkst. eurų.
Labiausiai nukentėjo gyventojų namų stogai, pavėsinės, lauko baldai, šiltnamiai. Apgadintos tvoros, ūkinės paskirties pastatai, kurie nukentėjo dėl virtusių medžių ar lūžusių šakų.
Dažniausiai audros metu nukenčia nuosavi namai.
