Nenorėdamas tirtis prevenciškai, svarstė išvykti  į užsienį

45-erių Skaistei savo 53-ejų vyrą Nerijų prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio įkalbinėti teko ilgai. Moteris sutuoktiniui netgi siūlė sveikatą eiti tikrintis kartu. Tačiau Nerijus vis bandė nuo šios temos išsisukti. Galiausiai Skaistei pavyko įkalbėti Nerijų pasidaryti slapto kraujo išmatose testą. Jis buvo teigiamas. Gydytojas rekomendavo vyrui atlikti kolonoskopijos tyrimą. Sutuoktinį šiam tyrimui registravo Skaistė. Moteris prisiminė, kad, kol laukė tyrimo, visaip bandė nuo jo išsisukti – net dirbti į užsienį svarstė išvykti. Visgi, lydimas žmonos atvyko į Nacionalinį vėžio institutą atlikti kolonoskopijos. Skaistė sakė turėjusi iki paskutinės akimirkos stebėti, kad vyras tikrai užeitų nueitų atlikti tyrimo. Kolonoskopija Nerijui buvo atlikta su nejautra. Vyras sakė atsigulęs išsitirti, o nubudęs, kai tyrimas jau buvo atliktas. Jokių darinių Nerijaus žarnyne taip pat nebuvo aptikta. Vyras sakė esantis dėkingas Nacionalinio vėžio instituto medikams, kurie profesionaliai atliko tyrimą ir nuramino jį dėl baimių. Dabar Nerijus ne tik suprato, kad bijoti prevenciškai tirtis dėl vėžio nereikia, bet tą daryti siūlo ir draugams, pažįstamiems.

Kodėl gyventojai bijo prevenciškai tirtis dėl vėžio?

Prevencinės programos vengimas galimai atsiranda dėl onkologinės ligos baimės.

Su panašiomis kaip Nerijaus psichologinėmis priežastimis, kai bijoma tikrintis sveikatą, susiduria ir daugiau Lietuvos gyventojų. „Tyrimai rodo, jog mažas gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose priklauso nuo menkos informacijos sklaidos apie programos naudą ir pasiekiamumą. Kita vertus, abejonės dalyvauti prevencinėse programose dažnai atsiranda dėl klaidingų įsitikinimų. Pastebima, kad Lietuvos gyventojai vengia naudotis prevencinėmis programomis, nes klaidingai mano, jog jos neapsaugos nuo ligos ir nepagerins jų psichologinės gerovės. Priešingai - sugadins gyvenimą, nes prevencinio tyrimo metu galima aptikti kokią nors ligą, su kuria teks tvarkytis pačiam. Taigi, prevencinės programos vengimas galimai atsiranda dėl onkologinės ligos baimės,“ – sakė Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė.

Gertrūda Klimavičiūtė. NVI nuotr. 

 Kokie beatrodytų tvirti ir drąsus Lietuvos vyrai, intymių kūno dalių apnuoginimas prieš gydytoją jiems irgi sukelia nejaukumo, gėdos ir nesaugumo jausmus.

Anot psichologės, yra ir tokių gyventojų, kurie vengia pasinaudoti prevencinėmis programomis, nes mano, kad onkologinė diagnozė jiems yra neaktuali. „Tokie gyventojai mąsto, kad ligos atsiranda tik vėlyvame amžiuje ir yra būtinai lydimos simptomų. Taip pat yra manančių, jog jiems nėra aktualu pasinaudoti prevencinėmis programomis, nes šeimoje nebuvo sirgusiųjų onkologinę liga. Tokie asmenys turi klaidingą įsitikinimą, kad rizika susirgti onkologinę liga bus maža, vadovaujasi subjektyviais kūno pojūčiais. Taigi, nemaža dalis vengiančiųjų prevencinių programų atsiranda dėl vyraujančių klaidingų įsitikinimų. Taip pat prevencinių programų vengiama dėl psichosocialinių faktorių: streso prieš procedūrą, nerimo dėl procedūros rezultatų ir sveikatos, baimė išgirsti onkologinę diagnozę. Kita dalis privengia prevencinių programų, nes, visgi, tai susiję su gėdos jausmu apnuoginti savo kūną, intymią kūno dalį. Pripažinkime, nors moteris nuo ankstyvo amžiaus jaukinasi ginekologinę patikrų kėdę, apsinuoginimas prieš gydytoją kelia gėdos, nejaukumo ir nesaugumo jausmą. Kokie beatrodytų tvirti ir drąsus Lietuvos vyrai, intymių kūno dalių apnuoginimas prieš gydytoją jiems irgi sukelia nejaukumo, gėdos ir nesaugumo jausmus,“ – komentavo G. Klimavičiūtė.

Psichologė pastebėjo, kad gyventojų baimę gali lemti ir ankstesnės neigiamos patirtys su gydytojais. „Dar viena priežastis, dėl ko vengiama prevencinių programų, yra ankstesni jautrūs, nemalonūs, nenusisekę santykiai su gydytojais. Pripažinkime, kartais gydytojas būna nepakankamai dėmesingas jautriems paciento klausimams. O kartais pacientas, gydytojo būna sugėdijamas dėl klausimo, išvaizdos ar kitų dalykų, todėl žmogus ima privengti ir gydytojų, ir prevencinių programų: visko kas jam gali vėl sukelti patirtus nemalonius jausmus,“– sakė psichologė. 

Anot G. Klimavičiūtės, kai kurie žmonės vengia prevencinių programų, nes „tiesiog negali sau leisti sirgti“. „Šiais laikais, nors ir rečiau, bet vis dar tenka išgirsti, kad kai kurie žmonės vengia prevencinių programų, nes negali sau leisti sirgti, turi finansinių įsipareigojimų, vieni augina vaikus arba bijo prarasti darbą dėl ligos. Bijo, kad niekas neatliks jų darbo jei jie les sau tokią „prabangą tikrinti savo sveikatą prevenciškai“.

Tenka girdėti, kad kai kurie žmonės bijo tirtis dėl to, kad „gydytojai gali kažką rasti“,“ – aiškino psichologė.

Kokią žalą kelia tokios baimės?

„Prevencinės programos yra skirtos ankstyvajai ligos diagnostikai. Neabejotinai, kyla baimė, kad tyrimo metu „gali būti kažkas aptikta“. Turime pripažinti, kad vėžys - tai rimta liga, reikalaujanti nemenkų resursų. Tai, be abejo, pastiprina prevencinio tyrimo baimę. Tačiau turime pripažinti, kad baimė susirgti gali užgožti tikrąją riziką ir galiausiai padaro didelę žalą asmens sveikatai, taip pat jo aplinkai ir artimiesiems. Kiekvienas turi įvertinti, kas yra baisiau ir su kuo sunkiau būtų susigyventi. Ar su ligos diagnoze ir jos gydymu, ar su baime, kad kažkas vyksta ir nėra aišku, kiek ilgai pavyks tai atlaikyti. Kiekvienam, priimant asmeninį sprendimą, svarbu prisiminti, kad ne visos onkologinės diagnozės priveda prie terminalinės būsenos. Kai kuriais atvejais pacientai miršta ne dėl onkologinės ligos, o dėl senatvės, nors ir sirgo vėžiu. Be to, dalyvaujant prevencinėje programoje, ankstyva ligos diagnostika gali užkirsti kelią didžiausių onkologinės ligos baimių tapimui tikrove,“– sakė G. Klimavičiūtė.

Anot psichologės, žmonių baimė dėl vėžio tirtis prevenciškai kartais būna susijusi su baime išgąsdinti artimuosius, jei pasitvirtintų onkologinės ligos atvejis.

„Tai – dar viena priežastis privengti prevencinės programos. Visgi, tai yra asmeninė onkologinės ligos baimė, perkelta į artimuosius. Nepaisant to, negalima paneigti, kad artimieji susirūpina ir išsigąsta išgirdę, jog šeimoje kažkas susirgo vėžiu. Ir šios reakcijos yra visiškai žmoniškos, tikėtinos. Tačiau tai nepražudo ir nesugniuždo artimųjų, taip, kaip galėtų atrodyti. Žinojimas leidžia žmonėms ieškoti problemų sprendimų. Priešingu atveju, visų amžiaus kategorijų artimuosius pražudo nežinia ir nesupratimas. Kai kuriais atvejais prevencinės programos metu aptikti ligos požymiai pastūmėja susirgusiojo artimuosius ir draugus pasinaudoti prevencine programa,“ – aiškino G. Klimavičiūtė.

Anot psichologės, mes vis esame žmonės ir negalime žinoti, kokia liga sutrikdys gyvenimo ritmą. „Kaip sakoma patarlėje, jei žinotume, kas mūsų laukia, tai iš anksto pagalvėlę pasidėtume. Kaip jau minėjau anksčiau, yra adekvačių priežasčių bijoti ligos. Ir tikrai galime sau leisti truputi pabijoti, tačiau ilgainiui baimė sukausto, paralyžiuoja ir neleidžia priimti teisingų sprendimų.  Slėpimasis nuo diagnozės ar ligos neapsaugos nuo ligos, sunkių psichologinių išgyvenimų ir gyvenimo ritmo sutrikdymo. Tačiau noriu pabrėžti, kad tik konkretus asmuo, o ne gydytojas, gali priimti sprendimą pasinaudoti prevencine programa arba gali apsispręsti, kaip ilgai leis ligai trikdyti savo gyvenimo ritmą. Nieko nėra blogiau gyvenime už nežinojimą. Kaip stipriai sukrėstų žinios, žinojimas suteikia galios spręsti problemas,“ – reziumavo G. Klimavičiūtė.

Prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė tikslinės grupės Lietuvos gyventojų

Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencijos programa priklauso jokių skundų neturintiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų: kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Jei testo atsakymas neigiamas, pakartotinai tyrimą atlikti reikia po 2 metų. Jei teigiamas, reikalinga atlikti kolonoskopijos tyrimą. „Šios amžiaus ribos pasirinktos todėl, kad tada yra didžiausia storosios žarnos vėžio rizika. Kaip tik dabar Europos Komisijoje vyksta diskusijos dėl amžiaus ribų išplėtimų, pasigirsta kalbų, jog galima pradėti tikrinti jau nuo 45 metų, kaip yra JAV ar Jungtinėje Karalystėje,“ – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.

Doc. dr. Audrius Dulskas. NVI nuotr. 

Anot gydytojo chirurgo, svarbu paminėti, kad slaptas kraujas išmatose nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgo onkologine liga. „Nustačius teigiamą testą, vėžį randame tik iki 5-6 proc. asmenų. Paprastai randame gerybinę patologiją – polipus arba jokios patologijos,“ – komentavo doc. dr. A. Dulskas. Medikas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir kolonoskopijos prireikia tik esam teigiamam slapto kraujo išmatose testo atsakymui, t.y., iki 10 proc. visų programoje dalyvaujančių žmonių.

„Kolonoskopijos metu pirmiausia yra apžiūrimas visas storasis žarnynas ir trumpa dalelytė plonosios žarnos. Radus ataugėlių (polipų) galima juos iš karto pašalinti arba paimti biopsijas (mažus gabalėlius) ištyrimu per mikroskopą. Esant didesniems polipams, tolimesnis šalinimas paprastai atliekamas arba ambulatoriškai, arba dienos chirurgijos stacionaro sąlygomis,“ – apie tyrimą pasakojo doc. dr. A. Dulskas.

Tačiau gydytojas chirurgas pabrėžė, kad nors dalyvauti prevencinėje patikros programoje yra labai reikalinga, ne ką mažiau svarbu yra ir sumažinti rizikos susirgti šia liga veiksnius.

„Rizikos veiksniai yra labai panašūs kaip ir kitų vėžių: žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris ir nutukimas, dažnas raudonos termiškai apdorotos mėsos vartojimas. Raudona mėsa iš tikrųjų yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Todėl daugelis organizacijų rekomenduoja per savaitę vartoti ne daugiau nei 300-400 g. tokios mėsos,”– apie storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius pasakojo medikas.

Visgi, vieno patarimo, kaip išvengti šios ligos, anot doc. dr. A. Dulsko nėra. „Galioja visi bendri sveikos gyvensenos principai: pakankamas fizinis aktyvumas, Viduržemio jūros dieta, žalingų įpročių atsisakymas, svorio reguliavimas. Yra naujų klinikinių tyrimų, rodančių, jog aspirino naudojimas mažina šią riziką. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog visiems reikia pulti pirkti ir naudoti aspiriną – pasitarkite su šeimos gydytoju, kad įvertintų galimą riziką ir galimą naudą. Svarbiausia – sveikos gyvensenos propagavimas jau nuo darželio. Tai turi būti savaime suprantamas dalykas mūsų gyvenime. Kitas svarbus dalykus – antrinė profilaktika, kuri apima patikros programas. Jose dalyvauti yra būtina, tik jos sumažina vėžio ir mirties nuo vėžio riziką. Deja, kol kas nemokamose programose žmonės dalyvauja labai vangiai. Storosios žarnos patikros programoje kasmet dalyvauja mažiau nei 50 proc. Dalyvaujant tokiam kiekiu žmonių vargu ar galima tikėtis jos teigiamo poveikio,“ – apibendrino doc. dr. A. Dulskas.

Pirmoji operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei. Iš viso robotas padėjo atlikti jau keturias operacijas.  

Netrukus jam asistuojant bus atliekamos ne tik pilvo, bet ir urologinio, ginekologinio vėžio operacijos. Kokia nauda pacientui iš to, kai ji operuoja robotas? 

Plačiau komentavo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas. 

– Asistuojantis robotas kaip asistentas jums padeda operuoti. 

– Yra roboto darbinė ranka, konsolė prie kurios chirurgas sėdi ir su specialiomis keturiomis rankomis atliekame operacijas, valdydami jas per atstumą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuo robotas yra ypatingas? Ar jo pagalba yra geresnė negu asistuojančio žmogaus, kito chirurgo? 

Pirmiausia nauda pacientui, kadangi turime labai tikslius judesius, matome labai gerą vaizdą ir galime išsaugoti tam tikras struktūras, labai tiksliai atlikti operacijas. 

– Turbūt yra dviguba nauda. Pirmiausia nauda pacientui, kadangi turime labai tikslius judesius, matome labai gerą vaizdą ir galime išsaugoti tam tikras struktūras, labai tiksliai atlikti operacijas. Antra nauda chirurgui, kurią dažnai galbūt pamirštame, ne taip kreipiame dėmesį. Chirurgui nauda yra ta, kad jis sėdi prie konsolės, nereikia būti pasilenkus 2, 3 val. Kalbant apie minimaliai invazyvias operacijas, laparoskopijas. Dažnai chirurgai, kurie ilgiau dirba, jaučia pečių, kaklo skausmą. Dėl to, kad reikia sėdėti persisukus, persikreipus. Čia sėdime patogiai kėdėje ir atliekame operaciją. 

– Kaip suprantu, pjūvį atlieka robotas asistentas? 

– Ne, pjūvius pilvo sienoje mes atliekame, suvedame ranka, o viduje viskas yra atliekama valdant robotą.  

– Kokias operacijas gali atlikti robotas? 

– Prieš 2 savaites pradėjome nuo storojo žarnyno ir skrandžio operacijų, virškinimo trakto operacijų. Šią savaitę pradėsime atlikinėti urologines procedūras – prostatos, inkstai. Kitą savaitę pradėsime su ginekologinėmis operacijomis. Taip pat robotą galima naudoti tiek krūtinės chirurgijoje. Yra duomenų, kad kolegos pradeda ir burnos ertmėje atlikti tam tikras procedūras. 

– Kaip ir minėjote, viena nauda yra pačiam chirurgui, neskauda pečių ir yra patogiau, o kokia nauda pacientui?  

– Tikslūs pjūviai, trumpesnė hospitalizacijos trukmė. Mažiau laiko praleidžia ligoninėje, greičiau grįžta į aktyvų gyvenimą. Didžiausia nauda yra funkciniuose dalykuose – greičiau atsistato tuštinimasis, šlapinimasis, seksualinė funkcija. 

– Su robotu operuoti yra tiksliau, greičiau, pacientas greičiau pasveiksta. 

– Kol kas operacijos yra ne greitesnės, nes pirmiausia reikia viską sujungti, pajungti 4 rankas, sustatyti aplink pacientą. Mokomės tą dalyką, operacija kol kas yra ilgesnė, tačiau įgavus įgūdžių, sutrumpės. 

– Kiek vienam chirurgui užtrunka išmokti naudotis robotu? 

– Mokymosi procesas yra labai struktūrizuotas. Pirmiausia turime išsilaikyti testus virtualiai, yra tam tikros užduotys. Turime skaityti teorinę medžiagą, pasiruošti. Yra savaitės trukmės mokymai su simuliatoriais, mokomės atlikinėti tam tikrus judesius. Tada dirbame su manekenu ir tik tada galime pradėti daryti operacijas, aišku, padedant mentoriui. Atvažiuoja užsienietis, kuris turi patirties su šiuo robotu. Mokymosi kreivė yra skirtinga, kaip ir kiekvienas skirtingus dalykus skirtingu greičiu įsisavina. Šio roboto, bent jau literatūros duomenimis, apie 30 atvejų, kad įsisavintum, kaip jis veikia. 

– Kokias operacijas dar šis robotas gali atlikti? Apkalbėjome, kad pilvo srityje, ginekologines, urologines operacijas. Ar gali tik mažesnius pjūvius, ar ir sudėtingesnes operacijas daryti? 

– Pjūvių mums lauke nereikia, nes naudojame pačius laparoskopinius vamzdelius... Lauke mes atliekame tokius pačius pjūvius, kaip ir laparoskopijos metu. Tas turbūt pagreitina mokymosi kreivę ir sutrumpina procesą iki įsisavinimo, nes iš principo darome tą pačią operaciją tik su kita įranga. 

– Ar gali būti, kad ateityje visos operacijos, ne tik jūsų centre, bus daromos su robotais? 

– Linkstame link to. Mes valdome robotą, pats robotas negali nieko daryti. Yra klinikinių tyrimų su eksperimentiniu tyrimu, kad pats robotas atlieka tam tikras užduotis, pavyzdžiui, suvedus užduočių langelyje atlikti vienokią ar kitokią jungtį, jis pats siuva. Aišku, dar tikrai ne kaip žmogus, tačiau judame link to, kad didžioji dalis operacijų bus atliekama asistuojant roboto. Aišku, greitu metu visų negalėsime atlikti, nes turime ir pažengusius atvejus, kur ilgai trunka ir su robotu tos operacijos būtų kol kas sudėtingos. 

– Tai čia yra asistuojantis robotas ir jis jums padeda operuoti?

– Taip, tai yra jo darbinė ranka, konsolę matėme prieš tai, prie kurios chirurgas sėdi ir su tom specialiom keturiom rankom mes atliekame operacijas, valdydami jas per atstumą.

– Kuo ypatingas šis robotas? Ar jo pagalba geresnė negu asistuojančio žmogaus?

– Na, yra dviguba nauda. Pirmiausiai, nauda pacientui, kadangi turime labai tikslius judesius, matome labai gerą vaizdą ir galime išsaugoti tam tikras struktūras, labai tiksliai atlikti operacijas. Antra nauda yra chirurgui, nes chirurgas sėdi prie konsolės, jam nereikia būt pasilenkus dvi-tris valandas. Dažnai chirurgai, kurie ilgiau dirba, turi pečių, kaklo skausmus. Čia mes sėdim patogiai krėsle ir atliekame operaciją.

– O pjūvį, kaip suprantu, atlieka robotas asistentas?

– Ne, pjūvius pilvo sienoje mes atliekame, o viskas viduje atliekama roboto mums valdant.

– Kokias operacijas gali atlikti šitas robotas?

– Prieš dvi savaites mes pradėjome nuo storojo žarnyno ir skrandžio operacijų, virškinamojo trakto operacijų. Šią savaitę pradėsime atlikinėti urologines procedūras. Ir kitą savaitę pradėsime su ginekologinėm operacijom. Taip pat jį galima naudoti ir krūtinės chirurgijoje, taip pat yra duomenų, kad jau pradeda kolegos burnos ertmėje atlikti tam tikras procedūras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, kaip sakėte, viena nauda pačiam chirurgui – pečių neskauda, yra patogiau. O pacientui?

– Tikslūs pjūviai, trumpiau laiko praleidžia ligoninėje, greičiau grįžta į aktyvų gyvenimą ir didžiausia nauda yra funkciniuose dalykuose – greičiau atsistato tuštinimasis, šlapinimasis, seksualinė funkcija.

– Tai su robotu operuoti tiksliau, greičiau, pacientas greičiau pasveiksta?

– Kol kas operacijos yra, žinoma, ne greitesnės. Matėte, kiek mes užtrukom, kol įjungėm vieną ranką. Na, reikia jį sujungti, pajungti keturias rankas, sustatyti aplink pacientą, tai mokomės tą daryt. Pati operacija, kol dar mokomės, yra ilgesnė. Tačiau, įgavus įgūdžių, jos sutrumpės.

– Kiek vienam chirurgui užtrunka išmokti šiuo robotu naudotis?

– Visas mokymosi procesas yra struktūrizuotas. Pirmiausiai mes turime išsilaikyti testus virtualiai. Yra tam tikros užduotys, turime skaityti teorinę medžiagą, pasiruošti. Tada yra savaitę mokymai tiek su simuliatoriais – mokomės tam tikrus judesius atlikinėti, tada dirbame su manekenu ir tik tada galime pradėti daryti operacijas, aišku, padedant mentoriui. Atvažiuoja užsienietis, kuris turi patirties jau dirbant su šiuo robotu. Mokymosi kreivė yra skirtinga, kaip ir kiekvienas skirtingus dalykus skirtingu greičiu įsisavina.

– Ir kokias operacijas dar šitas robotas gali atlikti? Jau kalbėjome, kad pilvo srityje, ginekologines, urologines. Bet ar jis gali tik mažesnius pjūvius ar ir didesnius pjūvius, sudėtingesnes operacijas daryti?

– Na, pjūvių mums kaip ir lauke nereikia, nes mes naudojam tuos pačius laparoskopinės trokarus, tokius vamzdelius, per kuriuos įsivedam šitas rankas. Tai lauke mes atliekam tokius pačius pjūvius, kaip laparoskopijos metu ir tas pagreitina mokymosi kreivę, sutrumpina tą įsisavinimo procesą, nes mes, iš esmės, darom tą pačią operaciją, tik su kita įranga.

– Ar gali būti, kad ateityje jau ir visos operacijos, ne tik jūsų centre, bus daromos su robotais?

– Linkstame link to ir jau yra darbų. Kol kas mes vis dar robotų asistuojami, vadinasi, mes valdome robotą, pats robotas nieko negali daryti. Bet jau yra klinikinių tyrimų, eksperimentinių tyrimų, kad jau pats robotas atlieka tam tikras užduotis, pavyzdžiui, suvedus užduočių langelyje atlikti vienokią ar kitokią jungtį, jis pats jau siuva. Aišku, ne taip kaip žmogus, tačiau judame link to, kad tikrai didžioji dalis operacijų bus atliekama asistuojant robotams. Aišku, visų be išimties negalėsim atlikti, vis tiek turime ir tuos pažengusius atvejus, kur tikrai ilgai trunka ir su robotu tos operacijos dar būtų sudėtingos.