Audrius Kamėnas, Ignalinos atominės elektrinės gen. direktorius sutiko su LNK pasikalbėti šia svarbia tema.
– Audriau, paaiškinkite kuo svarbus šis žingsnis, kuris įvyks šiandien?
– Tai – vienas svarbiausių etapų kiekvienos branduolinės jėgainės nutraukime. Tai yra branduolinių medžiagų išgabenimas į saugias saugojimo vietas. Tai reiškia, kad mes nebeturėsime branduolinių skiliųjų medžiagų pas save – jos bus saugiai patalpintos saugykloje ir mums beliks tik susitvarkyti su radiacija užterštomis medžiagomis.
Tokie etapai kiekvienos elektrinės uždaryme – būtini. Tai tikrai labai svarbus tarpinis žingsnis, jis užtruko ganėtinai ilgai nuo elektrinės uždarymo, tačiau vakar mes baigėme iškrauti visą panaudotą branduolinį kurą.
– Kuo pavojingas šis procesas? Kodėl jis toks sudėtingas ir ilgas?
– Paties konteinerio išgabenimas nėra jau toks sudėtingas ir pavojingas procesas. Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias. Štai kodėl jis privalo būti sutvarkyta pirmiausiai.
Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias.
Pats išvežimo procesas tik užbaigė visus sudėtingus darbus, kuriuos atlikome iki jo. Paskutiniame konteineryje yra pažeisto branduolinio kuro rinklės bei nuobiros, susidariusios per elektrinės eksploatavimo laikotarpį.
– Kokių dar yra pavojingų dalykų reaktoriuose, kuriuos jūs turėsite išardyti, išmontuoti?
– Na taip, reaktoriai yra labiausiai užteršta dalis, kuri lieka mūsų teritorijoje. Be abejo, tikriausiai sudėtingiausia ir pavojingiausia iš jų – radioaktyvus grafitas. Jo turime net 6000 tonų. Jo tvarkymo darbai, ko gero, bus sudėtingiausi.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O kur jūs dėsite tas pavojingas medžiagas?
– Kaip tik šiuo metu baigiame konkursą koncepcijos pabaigimo darbams atlikti. Išrinkti rangovai turės parengti koncepciją, kaip minėtąjį grafitą ištraukti iš reaktoriaus, o vėliau – kaip jį tvarkingai sudėti į saugojimo terpes. Taip pat dar mąstoma, kur bus šių konteinerių laikinoji saugojimo vieta.
– Kai jūs kalbate apie laikiną saugojimą ardant branduolinius reaktorius, tai skamba reliatyviai, nes „laikinas saugojimas“ yra maždaug penki dešimtmečiai, tiesa?
– Na taip, dabartinis terminas yra penkios dešimtys metų. Taigi mes pagal dabar suprantamą koncepciją turime turėti jau nuolatinio saugojimo vietą. Tiesą pasakius, iki šiol nieko nėra geriau sugalvota nei „palaidoti“ panaudotą branduolinį kurą giliai po žeme.
– Ar jūs turite kažkokias apibendrintas sumas, kiek dar tam reikės pinigų?
– Vertiname, kad preliminari suma – apie 2,5 milijardo eurų.
