Rektoriaus rinkimų organizavimo komisijos pirmininkės Rūtos Pilkauskienės teigimu, praktika rodo, kad paraiškų nešti kandidatai paprastai neskuba.

„Visą laiką kandidatai pasirodo prieš paskutinę dieną. Tokia patirtis“, - Eltai sakė R. Pilkauskienė.

Pagal akademijos statutą kandidatas į rektorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo ir (ar) meno daktaro laipsnį, arba būti pripažintas menininkas bei turėti ne trumpesnę kaip penkerių metų mokslinio ir (ar) pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje patirtį ir vadybinės patirties.

Kandidatu gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu Vilniaus dailės akademijoje nedirbantis asmuo.

Kandidato veikla turi liudyti, kad jis suvokia akademijos misiją, puoselėja jos vertybes, yra motyvuotas rūpintis VDA veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms eiti.

Šiuo metu Vilniaus dailės akademijai vadovaujantis rektorius Audrius Klimas nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo yra ketvirtasis akademijos rektorius.

Rektoriaus kadencija - penkeri metai.

Komisija trečiadienį vienbalsiai pripažino, kad A. Klimas pažeidė įstatymus ir laiku nepateikęs informacijos interesų deklaracijoje.

VTEK konstatavo, kad A. Klimas pažeidė įstatymą ir spręsdamas klausimus, susijusius su brolio, VDA Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo, VDA prieš dvejus metus dirbusio brolio sūnaus Juliaus Klimo tarnyba.

Komisija nutraukė tyrimą dėl akademijos sudarytos bendradarbiavimo sutarties su Grafinio dizaino asociacija, kuriai priklauso pats rektorius. VTEK konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų ją vertinti teisiniu požiūriu.

VTEK nurodo įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešimą dėl VDA vadovų – jame nurodyta, kad  VDA rektorius galėjo spręsti savo brolio tarnybos eigos klausimus. Teigiama, kad VDA galbūt dirba kiti artimi asmenys, dėl kurių rektorius galėjo priiminėti sprendimus.

Audrius Klimas posėdyje pripažino laiku nedeklaravęs interesų. Jis patvirtina buvęs vienas Grafinio dizaino asociacijos steigėjų kartu su kitais akademijos alumniais prieš 22 metus, o tuometinis akademijos rektorius esą neprieštaravo, jog asociacijos adresas būtų nurodytas akademijoje, nes „niekas nuo to nenukentėjo“.

Tai, jog asociacija akademijos patalpose vykdo veiklą, anot A. Klimo, yra normalu, nes akademijai svarbu turėti kuo daugiau ryšių su nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis pabrėžė, kad asociacijos nariai vienaip ar kitaip dalyvauja ir VDA veikloje.

„Dailės akademija neteikia patalpų veltui, yra tam tikros eksploatacinės išlaidos, ir mes jas dengiame iš sumokėtų lėšų. Tas bendradarbiavimas yra labai naudingas studijų kokybei“, – aiškino A. Klimas.

Anot jo, brolis Alvydas Klimas pradėjo dirbti VDA gerokai anksčiau, nei jis pats, t.y. 1985-1986 metais, o brolio kandidatūrą į Klaipėdos fakulteto dekanus teikė kolektyvas, „pasitikėjęs juo kaip ilgamečių kolega“. Jis sako neturėjęs kitos išeities, kadangi kito kandidato į pareigas tuo metu nebuvo.

VDA rektorius sako svarstysiantis, ar skųsti sprendimą.

VTEK taip pat konstatavo, kad A. Klimo brolis VDA Fakulteto dekanas Alvydas Klimas pažeidė įstatymą, nedeklaravęs, jog akademijoje dirbo jo sūnus, tačiau neįžvelgė jo kaltės, jog šis siūlė įdarbinti savo sūnų. Sprendimą įdarbinti sūnų pasirašė VDA personalo vadovė, įsakymą – rektorius.

Teisindamasis dėl 2016-aisiais VDA dirbusio sūnėno Juliaus Klimo, Audrius Klimas pabrėžė, kad jis įgijęs tarptautinį išsilavinimą, buvo priimtas kaip mokymo meistras ir dėstė „programavimo dalykus“, dirbo ketvirčiu etato.

„Studentams už tą minimalų atlyginimą jis davė tikrai daugiau“, – aiškino jis.

Tuo metu Alvydas Klimas sako, kad sūnus yra geriausiais įvertinimais baigęs vieną žymiausių dailės ir dizaino universitetų Glazge pas žymius specialistus, o fakultetui tuo metu itin reikėjo grafinio dizaino specialisto, kuris dėstytų judančios grafikos programą.

Anot Klaipėdos fakulteto dekano, sūnus dirbo du semestrus mažiau nei ketvirčiu etato, tačiau išvyko gyventi ir dirbti į Berlyną.

„Jo kompetencijos man tikrai nekėlė jokių abejonių (...). Aš vienasmeniškai pagalvojau, kad sūnaus išsilavinimas toms pareigoms yra tinkamas. Tikrai niekas kitas už mane nerekomendavo toms pareigoms“, – dėstė A. Klimas.

VTEK pranešė, kad tyrimas pradėtas Švietimo ir mokslo ministerijos persiųsto pranešimo pagrindu. Jame teigiama, kad VDA rektorius galėjo spręsti savo brolio Alvydo Klimo, vadovaujančio VDA Klaipėdos fakultetui, tarnybos eigos klausimus.

„Taip pat VDA galbūt dirba kiti artimi asmenys, dėl kurių rektorius galėjo priiminėti sprendimus“, – pradėtą tyrimą aiškina etikos sargai.

Be to, VTEK vertins, ar VDA rektorius bei Klaipėdos fakulteto dekanas nepavėlavo pateikti privačių interesų deklaracijų.

VDA rektorius pradėto tyrimo BNS trečiadienį nekomentavo.

„Nemažai jų yra psichikos įstaigų klientai. Čia yra konfidenciali informacija, todėl negaliu atskleisti tų skaičių, nes jų ir nežinau, tuo labiau atskleisti ir pavardžių. Tačiau dėl specifinių tų žmonių prigimtinių savybių jie dažnai kreipiasi į psichikos sveikatos įstaigas pagalbos“, - trečiadienį Seime vykusiame Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje sakė VDA rektorius A. Klimas.

Rektorius leido suprasti, kad tokių problemų kamuojamų studentų ir dėstytojų skaičiai yra nemaži.

Komisijos vadovas Mykolas Majauskas A. Klimo pasisakymą pavadinimo skandalingu pareiškimu. Reaguodamas į tai, rektorius patikslino, kad tokiose įstaigose lankosi tikrai ne visi dėstytojai ir studentai.

„Aš nesakau, kad visi dėstytojai, visi studentai yra tų institucijų, paslaugos centrų klientai, naudojasi paslaugomis. Bet aš noriu pasakyti, kad tie skaičiai yra konfidencialūs, aš jų net nežinau, bet man pasakė, kad tie skaičiai yra pakankamai nemaži“, - teigė jis.

Nemažai jų yra psichikos įstaigų klientai. Čia yra konfidenciali informacija, todėl negaliu atskleisti tų skaičių, nes jų ir nežinau, tuo labiau atskleisti ir pavardžių.

Žurnalistų paklaustas, kiek laiko studentai ir dėstytojai susiduria su psichologinėmis problemomis, jis sakė, kad čia yra ne tik VDA, bet ir visos visuomenės problema.

„Ne veltui Vilniuje yra Naujosios Vilnios ligoninė, Vasaros gatvėje yra pagalbos klinika. Tai čia visos visuomenės problema, o ne tik Vilniaus dailės akademijos. (...) Yra daugybė žmonių, kurie susiduria su psichologinėmis problemomis, ir jie iš tikrųjų nori gauti psichologo arba psichoterapeuto pagalbą arba būti nukreipti į kažkokią tai gydymo įstaigą“, - sakė A. Klimas.

Rektorius teigė prisiimantis moralinę atsakomybę dėl to, kas vyksta akademijoje, ir yra padaręs išvadas.

„Pirmiausia tie dalykai atsiranda tada, kada nėra tikro, deramo pasitikėjimo tarp studentų ir dėstytojų. Jeigu studentai atėję į akademiją sako: „Čia yra dėstytojai, o čia - mes“, tai yra labai blogai“, - mano A. Klimas.

Jo teigimu, pirmiausia bus akcentuojami santykiai su studentų atstovybe. „Tai būtų tam tikras pasitikėjimo kanalas, per kurį galėtume gauti teigiamus ir neigiamus komentarus“, - sakė A. Klimas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad galimo seksualinio priekabiavimo aukštosiose mokyklose pūlinys kaupėsi jau ne vienerius metus. Ji apgailestavo, kad akademinės etikos normos, kurios yra apibrėžtos dokumentais, nėra tapę realybe aukštosiose mokyklose.

„Tos problemos galimai buvo žinomos ir anksčiau. Tai, kad jos išlindo dabar, tai akivaizdu, kad sistema neveikia ir ją reikia tobulinti. (...) Nėra normalu, kada studentai nesijaučia saugiai įvardindami tam tikras problemas, nes galbūt ne visais atvejais jie yra tikri, kad jos bus išspręstos. Lygiai taip pat saugiai turi jaustis ir patys dėstytojai. Todėl aukštosios mokyklos peržiūri savo etikos kodeksus“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Jos teigimu, pedagogams, kur jie bedirbtų, galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas mano, kad psichologinei pagalbai turi būti skiriama papildomų lėšų, nes poreikis yra tikrai didžiulis, bet neturi nukentėti studijos.

Pasak rektoriaus, LMTA studentai jau dveji metai kaip turi galimybę gauti anoniminę psichologinę pagalbą. „Tą pagalbą jie turi galimybę gauti penktadieniais, bet ne Lietuvos muzikos ir teatro akademijos erdvėse tam, kad garantuotų visišką konfidencialumą“,- sakė Z. Ibelgauptas.

Jo nuomone, reikėtų šią problemą spręsti sistemiškai. „Todėl siūlau steigti psichologinės pagalbos centrą studentams Vilniaus mieste, kur studentai galėtų jaustis daug laisviau, ateiti iš įvairių universitetų, nes vienam mažam universitetui tai nėra lengva finansiškai“, - sakė rektorius.

Trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė, kaip aukštosios mokyklos turėtų užtikrinti saugią emocinę aplinką ir prieinamą visapusišką pagalbą. Posėdyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, Lietuvos studentų sąjungos, aukštųjų mokyklų atstovai, rektoriai, tarp kurių buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. A. Klimas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

"Man telieka tik apgailestauti, kad tokios menininkės kaip Vita Gelūnienė palieka akademiją", – pareiškė Vilniaus Dailės akademijos (VDA) rektorius Audrius Klimas po to, kai Kauno fakultetą (KF) paliko jau šešta dėstytoja.

Sukėlė konfliktą

Tekstilės katedroje dirbusi V.Gelūnienė apie savo išėjimą "dėl VDA vadovybės negebėjimo spręsti lyties diskriminacijos problemų šioje institucijoje" pareiškė prieš porą savaičių, praėjus metams po VDA KF priekabiavimo skandalo.

"Kauno diena" rašė, kad skandalas kilo, kai tapytojas, VDA KF dėstytojas Pranas Griušys nutapė paveikslą pavadinimu "Jų ieško policija" ir iškabino jį parodoje. Jame prie beždžionių portretų buvo pavaizduoti trys dailės klasikų stiliumi nutapyti moterų aktai. Trys nuogalės turėjo tapytojo kolegių dailininkių Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės, Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės ir Jūratės Jarulytės portretinių bruožų.

Pirmoji apie priekabiavimą dėl lyties išdrįso prabilti dėstytoja J.Jarulytė, kuri kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT). Praėjusių metų birželį tarnyba pripažino galimus sisteminius etikos pažeidimus ir priekabiavimą dėl lyties, tačiau tuo viskas nesibaigė.

Priešiškas elgesys

Pasak V.Gelūnienės, LGKT išvada yra dviprasmiška: tarnyba nustatė galimą priekabiavimą dėl lyties, tačiau LGKT įstatyme atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta tik darbdaviui.

"Tarnyba tyrimo metu nenustatė, kad darbdavys VDA rektorius, reziduojantis Vilniuje, yra asmeniškai atsakingas dėl moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nevykdymo, tačiau VDA rektoriaus atstovo Kaune dekano atsakomybės šiuo klausimu visai neanalizavo", – pastebėjo menininkė.

Ji neslepia, kad tokia dviprasmiška LGKT išvada toliau sudarė prielaidas problemai gilėti: "Kauno fakultete J.Jarulytė ir toliau patyrė priešišką elgesį: rugsėjį, jai būnant nėščiai, po penkerių metų darbo stažo buvo nepratęsta darbo sutartis ir ji neteko darbo. Savo atsistatydinimu noriu atkreipti dėmesį į lygių galimybių pažeidimus VDA ir pareikšti nepasitikėjimą šios institucijos vadovais."

Prieš ją iš fakulteto pasitraukė penkios dėstytojos, dirbusios skirtingose katedrose: J.Jarulytė, Auksė Petrulienė, Vilūnė Grigaitė, Arūnė Ščiupokaitė ir Greta Grendaitė. Dauguma jų išėjo paskatintos ne tiek įvykusio seksualinio skandalo, o jau ne vienus metus fakultete trunkančios konfliktiškos atmosferos ir nesiskaitymo su darbuotojais.

"Visos mes buvome įdarbintos pagal terminuotas metines darbo sutartis. Tokių darbuotojų balsas fakultete buvo negirdimas, jie nebuvo įtraukiami formuojant studijų programą, patirdavo nuolatinę atskirtį. Metinis įdarbinimas sukuria sąlygas susidoroti", – gilesnę sisteminę institucinę problemą įvardijo J.Jarulytė.

Uždraudė parodą

Menininkė Auksė Petrulienė VDA KDF Grafikos katedroje lektore dirbo nuo 2009 m. Vis dėlto, anot jos, situacija paaštrėjo paskutinius dvejus metus.

"Kauno fakulteto politika suabejojau prieš porą metų, kai buvo uždrausta mano dėstomo dalyko paroda – studenčių sukurtos erdvinės instaliacijos įspūdingose KF patalpose, buvusioje ligoninėje. Uždraustosios parodos idėja buvo atverti patį ligoninėspastatą su specialiai šioms erdvėms sukurtomis studenčių instaliacijomis viešai lankyti. Buvo sumanytas ekskursijos formatas, kai lankytojų grupė kartu su parodos autorėmis tam tikru suplanuotu maršrutu aplanko pastatą ir apžiūri instaliacijas. Turėjo būti įdomus eksperimentas tiek studentėms, tiek kauniečiams, atveriantis nepatirtų ir dar neišbandytų dalykus", – pasakojo menininkė.

A.Petrulienė prisimena draudimo motyvus: fakulteto vadovybės argumentai apsiribojo "gėda rodyti netinkamą aplinką ir prastas studentų darbo sąlygas", juolab, ano jo, paroda neatitiko įstaigos politikos.

"Tada ir pradėjau labiau domėtis įstaigos politika. Galbūt ir suprantama, kad šeimininkas nenori parodyti dar nesuremontuoto, remonto belaukiančio kambario. Bet čia juk meno akademija, ruošianti Lietuvai ir pasauliui ne dažytojus, o kūrybininkus, meno asmenybes. Tokia politika moko tuos pačius meno studentus slėpti nepatogius dalykus, nutylėti. Tai iš esmės nesuderinama su menininko misija", – stebėjosi buvusi akademijos darbuotoja, užsiminusi, kad KF vidaus politikoje – daug viešumo ir kritinės minties baimės, klesti inercija ir hierarchija.

Neturėjo perspektyvų

Menininkė pasakojo, kad lektorius, jei jis nėra kurios nors katedros vedėjas, fakultete yra niekas. "Esu lektorė nuo 2009 m. Per tiek metų man nė karto nebuvo pasiūlyta nuolatinės dėstytojos pozicija. Mano darbas KF buvo be perspektyvų. Išskyrus tiesioginį ir, manau, sėkmingą darbą su studentais, daugiau jokiai procesų įtakai ten neturėjau teisės, o dabartinė įstaigos politika nesutapo su mano įsitikinimais", – apibendrino A.Petrulienė, kodėl su dar trimis Grafikos katedros dėstytojomis paliko akademiją.

"Neįtikima, kad KF nesugebėjo išsaugoti ir taip lengvai paleido net ir doc.Gretą Grendaitę-Vosylienę. Tai buvo dėstytoja, paskyrusi itin daug jėgų ir laiko intensyviam studijų kokybės gerinimui ir Grafikos katedrą išplukdžiusi į naują akademinį lygį", – stebėjosi menininkė.

Susirūpinusios studijų kokybe ir akademijoje susidariusia nepalankia atmosfera dėstytojos iš skirtingų katedrų siuntė raštą VDA KDF vadovybei, tačiau jokio atsako nesulaukta. Tai buvo dar vienas signalas A.Petrulienei, kad neverta šiai įstaigai skirti savo energijos.

"Kartais galvoju, kad reiktų viską užmiršti. Norom nenorom tokie konfliktai persikelia į tavo kūrybos lauką, o menininkų bendruomenė Lietuvoje yra tokia maža ir uždara, keliai nuolat susikerta. Visi mes – vieni kitų mokiniai ar mokytojai, kažkada gyvenę kaip viena šeima", – sakė A.Petrulienė.

Susirūpino po metų

Praėjus metams po Kauno fakultete įvykusio priekabiavimo skandalo, tik dabar pavesta konfliktą išnagrinėti VDA Etikos komisijai.

Anot VDA rektoriaus A.Klimo, išplitus krizei fakultete atsirado poreikis situaciją įvertinti tiems žmonėms, kurie tiesiogiai su konfliktu nebuvo susiję – Senato nariams.

"Buvo kalbama apie tai, kad pirmiausia, esant tokiems nesusipratimams ir konfliktams, reikia ieškoti išeities savo bendruomenėje, o tik po to, jeigu jau niekas nesikeičia, kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių ir panašiai", – sakė akademijos vadovas.

Rektoriaus teigimu, buvo konstatuota, kad konfliktas sukėlė neigiamų padarinių, pakenkė VDA reputacijai, supriešino žmones. Paklaustas, ar po tokių išvadų VDA imsis kokių konkrečių veiksmų stabdant krizę Kauno fakultete, A.Klimas patikino, kad pokyčių institucijoje jau yra.

"Ėmėmės fakulteto restruktūrizacijos: atskyrėme kai kurias katedras ir programas, tarp kurių trūko bendradarbiavimo. Atskirta ir į konfliktą įsivėlusi Tapybos katedra o jos vedėja paskirta viena iš tų moterų, kuri buvo pavaizduota tame meno kūrinyje. Manome, kad Aušra Vaitkūnienė yra puiki pedagogė, dailininkė, profesionalė, turinti autoritetą tarp darbuotojų ir mylima studentų", – sakė A.Klimas.

Jis teigė nelabai suprantantis, kodėl iš akademijos pasitraukė V.Gelūnienė, kuri dėstė Testilės katedroje – mažiausiai susijusioje su konfliktu, be to, jame dirbusios vien moterys: "Man telieka apgailestauti, kad tokie žmonės kaip V.Gelūnienė palieka akademiją."

Lapkričio 21 dieną Vilniaus dailės akademijoje buvo inauguruotas naujasis Akademijos rektorius prof. Audrius Klimas. Nuo 2011 m. sausio mėnesio laikinai ėjęs Akademijos rektoriaus pareigas, Vilniaus dailės akademijos rektoriumi A. Klimas išrinktas Akademijos tarybos posėdžio metu š.m. birželio 2 d.

Praėjusio penktadienio vakarą susirinkusieji Akademijos senųjų rūmų Gotikinėje salėje galėjo stebėti iškilmingą rektoriaus regalijų įteikimo naujajam rektoriui ceremoniją. Akademijos chorui sugiedojus „Gaudeamus Igitur“, Vilniaus dailės akademijos Tarybos pirmininkė prof. dr. Virginija Adomaitienė perskaitė Tarybos nutarimą, kuriuo prof. A. Kilmas išrinktas rektoriumi, Akademijos Senato pirmininkė prof. dr. Ieva Kuizinienė pristatė rektoriaus veiklą ir pasiekimus. Grojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pianistui prof. Artūrui Anusauskui, Akademijos studentai iškilmingai įnešė rektoriaus regalijas: prof. dr. Jolantos Vazalinskienės sukurtą naująją rektoriaus togą ir kepurę – iškilumo, išminties ir sėkmės simbolį ir rektoriaus grandinę,  simbolizuojančią visuotinio ryšio sąjungą. Rektoriaus pasižadėjimas papuoštas heraldiniu Vilniaus dailės akademijos herbu, kurio autorius – grafikas Petras Repšys, kaligrafas – Rimvydas Kepežinskas. Rektorius iškilmingai prisiekė laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, deramai atstovauti Akademiją ir ginti jos garbę.

Antroje renginio dalyje vyko Vilniaus dailės akademijos garbės profesoriaus regalijų įteikimo ceremonija Kęstučiui Zapkui. Niujorko tapybos mokyklos šalininkas buvo apdovanotas už ypatingus nuopelnus menui.

Į inauguracijos šventę pasveikinti naujojo rektoriaus ir garbės profesoriaus atvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai, Akademijos bendruomenė, absolventai ir Lietuvos menininkai.

Naujasis VDA rektorius žinomas kaip grafikos dizaineris, vizualinio identiteto kūrėjas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, „Teleloto“, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir kt.), parodų kuratorius (Japonijos plakatų paroda „Pasaulio paveldas“), renginių organizatorius („Diagnozė: olandų dizainas“), parodų Helsinkyje, Vilniuje, Maskvoje, Kijeve ir kituose miestuose dalyvis, vienas Lietuvos grafinio dizaino asociacijos, kuriai vadovavo dešimt metų (1996–2006 m.), įkūrėjų. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo prof. A. Klimas yra ketvirtasis Vilniaus dailės akademijos rektorius.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektoriumi išrinktas iki šiol šias pareigas laikinai ėjęs profesorius Audrius Klimas.

Pirmadienį rektoriumi jį patvirtino akademijos taryba. A.Klimas buvo vienintelis tarybos svarstytas kandidatas, pranešė ši aukštoji mokykla.

A.Klimas gimė 1956 metais, 1979-aisiais baigė studijas tuometinio Vilniaus dailės instituto Pramoninio dizaino katedroje. Nuo 1998-ųjų jis akademijoje dėsto grafinio dizaino specialybės studentams. 1998 metais A.Klimui suteiktas docento, 2007 metais – profesoriaus laipsnis.

2010 metais jis buvo paskirtas VDA prorektoriumi studijoms, o nuo 2011 metų sausio iki šiol laikinai ėjo akademijos rektoriaus pareigas.

Anot VDA pranešimo, naujasis rektorius žinomas kaip grafikos dizaineris, vizualinio identiteto kūrėjas, parodų kuratorius, renginių organizatorius.

Vilniaus dailės akademija yra seniausia ir didžiausia aukštoji universitetinė dailės mokykla Baltijos šalyse, kasmet parengianti daugiau kaip 450 specialistų.