Antrą šimtmetį skaičiuojantis Brailio raštas Lietuvoje standartizuotas visai neseniai
„Ar įsivaizduojate, pavyzdžiui, jei gestų kalba ar natų užrašymo sistema neturėtų standarto, bet šimtai muzikantų ir negirdinčiųjų abiem sistemomis naudotųsi?.. – retoriškai klausia LASS komunikacijos specialistė Irma Jokštytė, Brailio raštu besinaudojanti jau daugiau nei 20 metų. – Mes norime ne tik naudoti Brailio raštą, bet ir įskaityti juo parašytus užrašus.“
Mums įprastas, akimis skaitomas raštas netinka nematantiems žmonėms. Beveik prieš du šimtus metų neregiams buvo sugalvotas pirštais skaitomas raštas, pavadintas jo kūrėjo vardu. XX a. pradžioje šis raštas pasiekė ir Lietuvą. Iki šių dienų Brailio raštas pergyveno keletą pakeitimų ir tik 2019 metų pabaigoje buvo galutinai standartizuotas.
Lietuvos aklųjų bibliotekos nuotr.
Mes norime ne tik naudoti Brailio raštą, bet ir įskaityti juo parašytus užrašus.
„Mokiausi Brailio raštu ne tik skaityti ir rašyti žodžius, bet taip pat ir stenografuoti, muzikinio, matematinio rašto, daugybės kitų kalbų sistemų. Sunku suvokti, kad prireikė tiek daug laiko tam, kad visa tai, ko išmokau ir kuo didele dalimi paremtos mano žinios ir saviraiškos galimybės, apibrėžta ir standartizuota tik dabar“, – sako I. Jokštytė.
Svarbiausia – ryšys su skaitančiuoju Brailio raštu
„Brailio rašto užrašų skaičius prie reikšmingų paminklų ar kitų istorinio paveldo objektų auga. Daugėja ir informacinių pranešimų, parengtų šiuo raštu, – pastebi LASS pirmininkas Sigitas Armonas. – Kol LASS, LAB ir LASUC buvo vieninteliai Brailio rašto leidėjai, mes taikėmės prie tiesioginių Brailio rašto vartotojų, kadangi tokį ryšį su jais turime. Tuo tarpu kai prasidėjo masinis kitų institucijų spausdinimas Brailio raštu, padidėjo ir kokybinio broko.
Naujasis standartas turėtų tapti ne kliūtimi spausdinti, bet kaip tik pagalbine priemone tiems, kurie neturi tiesioginio ryšio su Brailio rašto vartotojais. Neregių rašte funkcionalumas ir paprastumas yra svarbiausi dalykai. Norėtumėm tikėtis, kad Brailio rašto standarto įvedimas prisidės prie šio didelę istorinę reikšmę ir vertę turinčio rašto išsaugojimo.“
Lietuvos aklųjų bibliotekos nuotr.
Nematančių vaikų raštingumo įgūdžiai neturi skirtis nuo visų kitų
„Istoriškai susiklostė, kad Brailio rašte didžiosios raidės buvo beveik nenaudojamos. Nematantys vaikai vėliau šių raidžių neįprasdavo vartoti ir rašydami kompiuteriu ar kitomis priemonėmis, – teigia Gintaras Norkus, LASUC Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus IT specialistas. – Svarbu, kad nematančių vaikų raštingumo įgūdžiai nesiskirtų nuo visų kitų. Todėl standarte buvo įtvirtinta, kad nuo šiol ir Brailio raštu yra privaloma rašyti didžiąsias raides pagal galiojančias gramatikos taisykles.
Kiek daugiau pokyčių standartas įnešė matematikoje. Remiantis daugelio valstybių praktika, buvo pakeisti kai kurie aritmetiniai ir algebriniai ženklai ir užrašai. Dabar mokantis matematikos nematantiems mokiniams daug paprasčiau bendrauti su matančiais savo bendraamžiais ir mokytojais. Taip pat besimokantieji daug lengviau gali skaityti tarptautinę (nelietuvišką) techninę literatūrą“, – akcentuoja G. Norkus.
„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras leidžia vadovėlius Brailio raštu ir aprūpina jais visus nematančius mokinius Lietuvoje, – teigia Jūratė Maskoliūnienė, LASUC Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja. – Standartizuotų Brailio rašto ženklų diegimas sutampa su pasirengimo ugdyti sutrikusios regos mokinius įtraukiuoju būdu bendrojo ugdymo mokyklose pasiruošimo ir bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo etapais, todėl kokybiška spauda Brailio raštu įgyja ypatingą svarbą.“
Lietuvos aklųjų bibliotekos nuotr.
Neregiai vis dar susiduria su neįskaitomu Brailio raštu
Antrus metus skaičiuojantis Brailio rašto standartas vis dar nėra įtvirtintas kaip privalomas, todėl neregiai susiduria su aibe klaidų ir netikslumų, o kartais – ir su visai neįskaitomu Brailio raštu.
„Jei užrašai Brailio raštu parašyti tik „gražiai“, bet ne tiksliai laikantys standarto, jie tampa nebeperskaitomi ir praranda prasmę, – akcentuoja Irma. – Jei teikiantys informaciją Brailio raštu tai darytų ne dėl savo skambių viešųjų ryšių, o dėl mūsų, šio rašto vartotojų, problema išsispręstų. Gal tuomet troleibuse apčiuopusi reljefo pakitimus, suprasčiau, jog tai man skirtas užrašas. Kartais išdėstyti taškai yra taip nutolę vienas nuo kito, kad tikrai tenka įjungti vaizduotę norint įžvelgti ten Brailio raštą.“
Jei užrašai Brailio raštu parašyti tik „gražiai“, bet ne tiksliai laikantys standarto, jie tampa nebeperskaitomi ir praranda prasmę.
„Esame institucijos, teikiančios konsultacijas asmenims ir organizacijoms apie teisingą ir korektišką Brailio rašto naudojimą, – pabrėžia LAB direktorė Inga Davidonienė. – Deja, į LASS ar LAB kreipiasi ne visi. Bandymas spausdinti Brailio raštu neturint nei įgūdžių, nei patirties, nei ryšio su skaitytoju dažnai baigiasi tik gražia viešųjų ryšių akcija ir neregiams visiškai netinkamu produktu. Konsultacijos LAB kompetencijų centre – profesionalios ir visiškai nemokamos, todėl kviečiame aktyviai jomis naudotis. Gerbdami skaitytojus ir šio unikalaus liečiamojo rašto istoriją, spaudai Brailio raštu turime taikyti pačius aukščiausius kokybės standartus.“
Standartą „Prieinamas dizainas. Brailio rašto naudojimas ant ženklų, įrangos ir prietaisų (ISO 17049:2013)“ bei jo Nacionalinį priedą „Brailio rašto naudojimas Lietuvoje“ (literatūrinio Brailio, matematikos, fizikos, chemijos, kompiuterinio Brailio, muzikinio Brailio, šachmatų bei šaškių Brailio raštu užrašomi ženklai) galite rasti Lietuvos standartizacijos departamente ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje.
