Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu naujausią visuomenės nuomonės apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, jog A. Butkevičiaus reitingo sumažėjimo priežastis yra prieš rinkimus priimti nepopuliarūs sprendimai, lėmę visuomenės nepasitenkinimą.

„Socialdemokratai nepaisė elementarių dalykų. Prieš rinkimus žmonės nori pasigirti, įtikti, o čia vienas po kito dalykai - tas Darbo kodeksas - jis yra labai nepopuliarus. Gal jis ir geras, bet jis priimamas neigiamai. Paskui prieš pat rinkimus prakalbo apie lengvatos šildymui mažinimą. Tai skausmingas dalykas, ir žmonės instinktyviai reaguoja. Rinkėjai tokių dalykų neatleidžia. Aš manau, kad susidėjo daug tokių nepopuliarių dalykų“, – BNS teigė V. Gaidys

Spalį premjerą A. Butkevičių palankiai vertino 30,4 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 37,8 proc.), padidėjo ir neigiamai vertinančiųjų jį skaičius – nuo 35,8 proc. iki 45 proc. Rugsėjį premjeras tarp geriausiai vertinamų politikų užėmė 3 vietą, o spalį jam teko 6 vieta.

Palankiausiai vertinama spalį toliau išliko D. Grybauskaitė – 55,7 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 52,9 proc.) Antroje vietoje rikiavosi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – 42 proc. (39,4 proc.).

Į trečią vietą šoktelėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – jį palankiai spalį vertino 37 proc. apklaustųjų (32,6 proc.). Tuo metu ketvirtą vietą užėmė Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius –- 35,2 proc. (31,3 proc.), penktas buvo socialdemokratas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – 32,3 proc. (37,5 proc.).

Daugelis šalies gyventojų manė, kad jų interesams geriausiai atstovauja D.Grybauskaitė – 15,8 proc. (16,2 proc.), toliau sekė R. Karbauskis – 6,5 proc. (3,9 proc.), A. Butkevičius – 5,9 proc. (8,1 proc.), „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis – 4,8 proc. (2,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – 4,1 proc. (3,3 proc.).

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko spalio 13–21 dienomis.

Anot V. Gaidžio, spalio mėnesio gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai mažiausiai pasitiki vyriausybe, o kariuomenės vertinimas po truputį auga – ji ima atsistatyti po vadinamojo „auksinių šakučių“ skandalo.

– Kokie apklausos, rengtos spalio 13–21 d., rezultatai? Kiek jie sutampa su rinkimų rezultatais?

– Sutampa neblogai. Populiariausia išlieka Dalia Grybauskaitė. Šiais metais jos populiarumas gana pastovus – 57 proc. palankių vertinimų, 27 proc. – nepalankių.

Aukštą rezultatą pasiekė Ramūnas Karbauskis ir jo partija. Jis antras pagal populiarumą – 42 proc. vertina palankiai, 21 proc. nepalankiai.

Gabrieliaus Landsbergio populiarumas pakilo nuo 21 proc. iki 29 proc. palankių vertinimų.

Atsitiko ir atvirkščiai. Partijų, buvusių valdžioje, ir tų partijų pirmininkų populiarumas drastiškai sumažėjo ir per rinkimus nukrito. Pavyzdžiui, Algirdo Butkevičiaus populiarumas tarp rinkimų buvo 30 proc. teigiamų, 45 proc. neigiamų vertinimų. Jo populiarumas mažėja nuo metų pradžios, bet po pirmojo rinkimų turo sumažėjimas buvo itin staigus.

– A. Butkevičius visada būdavo sąrašo viršuje tarp populiariausių politikų. Tai rodydavo apklausos, bet per rinkimus situacija pasikeitė. Kaip viską galima sieti?

– Jis buvo populiarus pastaruosius dvejus metus. Tai kita situacija. Šie metai A. Butkevičiui nebuvo palankūs, jo padėtis nuosekliai mažėjo. Nuo pavasario, kai būdavo reitinguojamas, aukštas vietas užimdavo Saulius Skvernelis, taip pat – R. Karbauskis.

– Jau minėjote, kad R. Karbauskis užima antrą vietą. Koks S. Skvernelio rezultatas?

– Jis kol kas nereitinguojamas, nes neturi atitinkamo portfelio, neužima reikiamos pozicijos. Jei gaus pareigas, bus sugrąžintas į sąrašą.

– Kaip kiti ministrai?

– Pažiūrėjus į sąrašą, vos vienas ministras turi teigiamą vertinimų balansą, tai – L. Linkevičius. Visi kiti turi neigiamus rezultatus. Labai sumažėjo ir Loretos Graužinienės, ir Valentino Mazuronio populiarumas. Vienu metu V. Mazuronis taip pat buvo labai populiarus žmogus, praėjusiais metais – vienas aukščiausiai vertinamų. Šiuo metu V. Mazuronis turi 46 proc. neigiamų, 20 proc. teigiamų vertinimų.

Rolando Pakso vertinimas ilgą laiką nebuvo aukštas – trečdalis jį vertino teigiamai, trečdalis – neigiamai, trečdalis – neturėjo nuomonės. Dabar daugiau nei pusė jo vertinimų neigiami. Tai atitinka rezultatą, buvusį apkaltos metu.

Galima pamatyti ir daugiau tokių skaudžių sumažėjimų. Juozo Oleko reitingas toliau krenta, jis – vienas mažiausiai populiarių politikų Lietuvoje. Žemus reitingus turi ir Audronė Pitrėnienė, Virginija Baltraitienė, daugelis kitų politikų.

– Rinkimų rezultatuose matome tą patį, ką rodo apklausa.

– Tai padarė įtaką ir konkrečių politikų rezultatams. Gyventojų nuotaikos tai liudija.

– Tiriate ir gyventojų pasitikėjimą institucijomis. Kokios naujienos?

– Sensacijų čia nėra, kaip ir buvo galima tikėtis. Pasitikėjimas Seimu mažesnis, žemas, kaip ir buvo anksčiau. Mažiausiai pasitikima vyriausybe, kaip visada būna prieš rinkimus ar vertinant buvusią. Tai dėsningumai, didelių pokyčių neįvyko.

Džiugu tai, kad 4 proc. padidėjo pasitikėjimas kariuomene, kuris buvo labai kritęs. Po „auksinių šakučių“ skandalo jis buvo kritęs 9 proc., dabar pradeda atsistatyti – 52 proc. vertina teigiamai.

Matyti, kad be ugniagesių ir policijos, didelio pasitikėjimo sulaukė „Sodra“, Bažnyčia ir t. t.

– Šį kartą į apklausą neįtraukėte partijų.

– Taip, partijų netyrėme. Buvo klausiama, už ką žmonės balsavo, o ne už ką balsuos. Apklausos rezultatai, galima sakyti, atitinka rinkimų rezultatus. Išskyrus tai, kad apklausoje itin padidėjęs balsavusiųjų už „valstiečius“ skaičius. Matyt, apklausoje atsispindėjo antro rinkimų turo situacija.

„Tai galbūt buvo mūsų kolegų klaida. (...) Mūsų bendrovės klaida“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Nota Bene“ direktorius Andrius Jazgevičius.

Pasak jo, 2014 metais dalyvaujant konkurse dėl lauko virtuvės įrangos ir agregatų pirkimo, ruošiant pasiūlymą buvo remtasi „užsienio partnerių kainodara“, o tai, esą, ir galėjo išpūsti kainas: „Pačioje sutartyje nebuvo ir nėra numatyta galimybė didinti arba mažinti atskirų prekių kainas“.

A. Jazgevičius teigė, jog Lietuvos kariuomenės iniciatyva 2015 metų vasarį vykdant sutartį buvo keičiami kai kurie lauko virtuvės įrangos ir įrankių pirkimo reikalavimai – esą, iš sutarties techninių reikalavimų buvo išbrauktas Vokietijos gamintojo „Karcher-Futuretech“ pavadinimas. „(Techniniame aprašyme) nebeliko jokio gamintojo. (...) Tai nutiko perkančiosios organizacijos iniciatyva ir mes, kaip tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose vadovaujamės perkančiosios organizacijos suformuotais reikalavimais“, – sakė A. Jazgevičius. Jis BNS teigė nežinantis motyvų, kodėl kariuomenė nusprendė tikslinti techninius reikalavimus jau po sutarties pasirašymo.

„Sutartyje išliko „Karcher“ prekės kodas iš katalogo, tiesiog neliko prekės gamintojo pavadinimo. Tai vis tiek daro įtaką specifikacijai produkto pačio“, – pridūrė jis paklaustas, kodėl negalėjo kisti prekių kainos, jei techniniame aprašyme, jo aiškinimu, neliko „Karcher-Futuretech“ pavadinimo.

Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusi, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams buvo keisti ir prieš konkursą. „Nota Bene“ prašymu buvo patikslintas kvalifikacijos reikalavimas būsimiems pirkimo dalyviams. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad tas reikalavimas buvo patikslintas taip, kad konkurse galėtų dalyvauti būtent „Nota Bene“.

Dėl prekių ir pinigų grąžinimo nesusitarė

Pirmadienį „Nota Bene“ informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako pasiimti jos įsigytą lauko virtuvės įrangą ir grąžinti 174 tūkst. eurų. 4 tūkst. eurų šioje sutartyje sudaro ir vadinamieji „auksiniai šaukštai“ – brangiai kariuomenės įsigyti maisto gaminimo įrankiai. „Nota Bene“ pareiškė kariuomenei sutinkanti grąžinti tik pinigus už „auksinius šaukštus“.

Visą sutartį negaliojančia norinti laikyti kariuomenė pranešė, kad žada kreiptis į teismą, kur sieks pinigus susigrąžinti.

„Nota Bene“ advokatas Marius Rindinas sakė, kad bendrovė toliau pasisako už ginčo sprendimą abipusio dialogo keliu. „Jokiems kaltinimams bendrovei nėra jokio pagrindo. (…) Esame tikri, kad teisingiausias sprendimas yra dialogas, o ne Lietuvos kariuomenės mėginimai ginčą perkelti į teismą, kas, mūsų manymu, tikrai niekam nebus naudinga“, – spaudos konferencijoje teigė teisininkas.

Jis pabrėžė, kad „Nota Bene“ nesulaukė oficialaus kariuomenės atsakymo su galutine pozicija, o jo tikisi iki penktadienio.

Tikrojo tiekėjo neatskleidė, nes norėjo apsaugoti

Bendrovė sako nenutrauksianti visos sutarties su kariuomene, nes patiekė jai tinkamas prekes, o pati kariuomenė per 18 mėnesių garantinį laikotarpį dėl jų nepareiškė jokios oficialios pretenzijos. Savo ruožtu kariuomenė siekia nutraukti sutartį, nes teigia įtarianti sukčiavimą, kai „Nota Bene“ darbuotojai klijavo „Karcher-Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje iš įmonės „Sangaida“ įsigytos produkcijos.

A. Jazgevičius teigė, kad iš „Sangaidos“ kai kurie lauko virtuvės įrankiai buvo įsigyti, nes „Karcher-Futuretech“ nebūtų spėjusi jų pristatyti laiku.

Prieš kelias savaites „Nota Bene“ vadovas žurnalistams atsisakė atskleisti, iš kokio Lietuvos pardavėjo „Nota Bene“ įsigijo virtuvės įrankius, kuriuos vėliau kariuomenei perpardavė septynis–aštuonis kartus brangiau. „Visą informaciją buvome pateikę atsakingoms institucijoms, tuo tarpu viešumoje neminėjome, siekdami tik apsaugoti ją (bendrovę „Sangaida“) šioje dviprasmiškoje situacijoje“, – sakė „Nota Bene“ direktorius.

Bendrovės „Sangaida“ vadovė Aleksandra Miller anksčiau BNS yra sakiusi, jog neturi paaiškinimų, kodėl iš jos pirkta produkcija kariuomenei galėjo būti parduota už 7–8 kartus didesnę kainą. „Kaip supratau, kaina toli gražu ne tokia, kokia mes pardavėme, nes tokiomis kainomis, patikėkite, niekas iš mūsų nepirktų“, – BNS prieš kelias savaites sakė A. Miller.

Bendrovės vadovė BNS teigė pati, kaip pilietė, mokanti mokesčius ir norinti, kad šį pirkimą ištirtų prokuratūra.

A. Jazgevičius prieš mėnesį: įrankių tiekėjai – „Karcher-Futuretech“

A.  Jazgevičius antradienį kartojo teigė, jog „Karcher-Futuretech“ patvirtino, kad Lietuvoje įsigyti lauko virtuvės įrankiai tinkami naudoti su „Karcher“ lauko virtuvių įranga.

Interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ prieš mėnesį A.Jazgevičius sakė priešingai. Tuomet verslininkas teigė, kad pasiūlymus dėl lauko virtuvės įrankių kainos teikė „Karcher“ ir subtiekėjai, su kuriais bendradarbiauja patys vokiečiai, o ne „Nota Bene“. „Tai – minėtoji situacija, kai detales ar priedus gamintojas įsigyja iš savo partnerių. Bet prekėms kodus suteikė pati „Karcher-Futuretech“. (...) Tikėtina, kad partneriai – tų įrankių tiekėjai – užsideda antkainius ir taip atsiriekia savo maržą. Tą patį padaro ir „Karcher-Futuretech“, – kalbėjo „Nota Bene“ vadovas.

„Pasiūlymą gavome iš „Karcher-Futuretech“ ir prekių kainas pateikėme Lietuvos kariuomenei. Ji jas užsakė, mes užsakymą perdavėme gamintojui ir gavome prekes“, – teigė jis.

Klausiamas, kodėl taip prieštaringai skiriasi jo anksčiau ir šiuo metu žiniasklaidai teikiami paaiškinimai, A. Jazgevičius teigė, jog pastaroji situacija įmonei nėra įprasta ir dėl jaudulio galėjo būti netikslumų anksčiau žiniasklaidai aiškinant pirkimo aplinkybes.

VPT: sutarties reikalavimai keisti specialiai „Nota Bene“

Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba be kitų pirkimo pažeidimų taip pat yra nustačiusi, kad 2014 metais, vykdydamas viešąjį pirkimą, kariuomenės Materialinių resursų departamentas bendrovės „Nota Bene“ prašymu pakeitė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Šie reikalavimai pakeisti tokiu būdu, kad būtent „Nota Bene“ galėtų dalyvauti konkurse. Bendrovė pastaruoju metu nebuvo įvykdžiusi stambesnių sutarčių dėl lauko virtuvės, jų atsarginių dalių ir agregatų tiekimo, todėl kvalifikacijos reikalavimai buvo papildyti, jog konkurse galėtų dalyvauti ir įmonės, įvykdžiusios transportavimo įrangos tiekimo sutartį.

Teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą įtariant, kad bendrovė siekė nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės tikrąjį lauko virtuvės agregatų gamintoją, kai klijavo „Karcher-Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje įsigytų prekių. Taip pat vykdomas atskiras tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.

Praėjusią savaitę „ Nota Bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad bendrovė trejus metus galės būti eliminuojama iš visų valstybės institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų. Į šį sąrašą įmonę įtraukė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įsigijusi iš „ Nota Bene“ turistinių prekių, kurių ji nepristatė nustatytu laiku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos paragino prisiimti atsakomybę krašto apsaugos ministrą. Juozas Olekas iš pareigų nesitraukia sakydamas, kad pažeidimus išaiškino jo vadovaujama krašto apsaugos sistema, o visi duomenys perduoti teisėsaugai.

„Pirmiausiai pabandysime visuomenei pasakyti tiesą. Gal visuomenė patikės, kad šitame skandale yra kalti kai kurie prokurorai, kurie nutraukė ikiteisminį tyrimą“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė premjeras, paklaustas, kaip sieks atkurti pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

Jis teigė, kad susidariusią situaciją plačiau turėtų paaiškinti ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, nes jis yra atsakingas už kariuomenės Materialinių resursų departamento vykdomus viešuosius pirkimus.

A. Butkevičius neatsakė į BNS klausimą, ar Socialdemokratų partijai prieš Seimo rinkimus nekenkia sumenkęs pasitikėjimas krašto apsaugos ministru.

Šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiama rugsėjo pradžioje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad kariuomenės reitingas, lyginant su liepos mėnesį atlikta apklausa, smuko maždaug 9 proc. Liepą ginkluotąsias pajėgas teigiamai vertino 57 proc. respondentų, rugsėjį – 48,1 proc. apklaustųjų. Nepasitikinčių kariuomene padaugėjo nuo 13,8 proc. iki 18,8 procento.

Tuo metu krašto apsaugos ministrą J. Oleką šiuo metu palankiai vertina 16,8 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 50,8 procentų. Liepos mėnesį teigiamai ministrą vertino 29,2 proc. respondentų, neigiamai – 30,3 procentai.

„Akivaizdžiai smuko pasitikėjimas dėl to šakučių skandalo, tai visiškai akivaizdu“, – BNS sakė gyventojų apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Prokurorai šiuo metu vykdo du ikiteisminius tyrimus, susijusius su kariuomenės vykdytu lauko virtuvės atsarginių dalių ir įrankių pirkimu. Vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo, kitas – dėl sukčiavimo.

Viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje susidomėta, kai paaiškėjo, kad kariuomenė įvairių virtuvės įrankių iš bendrovės „Nota Bene“ už 4 tūkst. eurų pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

2015 metų kovą Vilniaus apylinkės prokuratūra su Karo policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, įtariant, kad „Nota bene“ klijavo „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos, kurios ši bendrovė negamino.

„Nota Bene“ direktorius patvirtino, kad bendrovės darbuotojai iš tikrųjų taip elgėsi, nes kitu atveju nebūtų spėję laiku įgyvendinti sutarties su Lietuvos kariuomene dėl to, kad kai kurių prekių pristatymo laikas iš „Karcher-Futuretech“ yra ilgesnis, nei reikalauja sutartis. Galiausiai paaiškėjo, kad „Nota Bene“ dalį įrankių pirko ne iš Vokietijos tiekėjo, o iš Lietuvos tiekėjo - bendrovės „Sangaida“.

Tyrimą dėl sukčiavimo prokuratūra nutraukė šią vasarą, nes teigė neradusi nusikaltimo sudėties. Tačiau viešai pasirodžius informacijai apie brangiai pirktus „ auksinius šaukštus“ buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Be to, teismas patenkino Krašto apsaugos ministerijos skundą ir nurodė atnaujinti anksčiau pradėtą, bet nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Kariuomenės reitingas, lyginant su liepos mėnesį atlikta apklausa, smuko maždaug 9 proc. Liepą ginkluotąsias pajėgas teigiamai vertino 57 proc. respondentų, šiuo metu – 48,1 proc. apklaustųjų. Nepasitikinčių kariuomene padaugėjo nuo 13,8 proc. iki 18,8 procento.

Tuo metu krašto apsaugos ministrą J. Oleką šiuo metu palankiai vertina 16,8 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 50,8 procentų. Liepos mėnesį teigiamai ministrą vertino 29,2 proc. respondentų, neigiamai – 30,3 procentai.

„Čia akivaizdžiai smuko pasitikėjimas dėl to šakučių skandalo, tai visiškai akivaizdu“, – BNS sakė gyventojų apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

„Viešieji pirkimai yra toks sudėtingas dalykas, bet kiekvienas žmogus žino, kas tai yra šakutė. Tai ne tankas, ir jis puikiai žino, kiek šakutė ar šaukštas parduotuvėje kainuoja“, – pridūrė jis.

Sociologas teigė, kad tai antras įvykis nepriklausomoje Lietuvoje, kai vienas konkretus įvykis taip sumažino pasitikėjimą kariuomene.

Pasak jo, pasitikėjimas šia institucija krito ir 2005 metais, kai Rusijos naikintuvas „Su-27“ nepastebėtas kirto Lietuvos oro erdvę ir sudužo Šakių rajone. Nuo to meto smukęs pasitikėjimas kariuomene niekada neatsistatė iki prieš tai buvusio lygio.

V. Gaidžio teigimu, panašiai gali būti ir po „auksinių šakučių“ istorijos. „Šis įvykis taip pat gali lemti ilgalaikį pasitikėjimo kariuomene sumažėjimą“, – kalbėjo „Vilmorus“ direktorius.

Rugsėjo pradžioje visuomenė labiausiai pasitikėjo ugniagesiais (90,5 proc.) ir policija (57,4 proc.).

Pasitikėjimas bažnyčia siekė 50,6 proc., „Sodra“ pasitikėjo 49,8 proc., švietimu – 49 proc., sveikatos apsauga – 47,2 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba – 41 procentą.

Reprezentatyvi visuomenės apklausa atlikta rugsėjo 2–10 dienomis, apklausti 1035 Lietuvos gyventojai.