„4 valandą 10 minučių ugniagesių pajėgos pasitraukė“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyresnysis specialistas Konradas Liekis.

Apie vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje, Aukštkiemių kaime, plastiko perdirbimo įmonėje kilusį gaisrą buvo pranešta 21.24 val., daugiau nei po valandos – 22.40 val. – gaisras buvo lokalizuotas.

„Pagal pranešimą – dega apie 1 tūkstantis kvadratinių metrų sukrauto plastiko. Ar tikslus šis skaičius, paaiškės vėliau“, – BNS sakė K. Liekis.

Per gaisrą įmonės pastatai ir darbuotojai nenukentėjo, darbuotojai su technika padėjo ugniagesiams gesinti gaisrą.

Aplinkosaugininkai ketvirtadienį pranešė, kad dėl gaisro įmonės „Virginijus ir Ko“ aikštelėje pradėjo tyrimą.

„Pirminiais duomenimis sudegė apie 5 tonos plastiko atliekų – netinkamos perdirbti šienainio plėvelės. Ugniagesiams užgesinus gaisrą, gaisro gesinimo vanduo rinkosi vietoje ir nenutekėjo“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkė Ramunė Lukaševičienė.

Ji informavo, kad iškvietus Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją buvo paimti mėginiai oro užterštumui įvertinti.

Aplinkiniai gyventojai kilus gaisrui buvo informuoti, kad dėl galimos oro taršos vengtų buvimo lauke bei užsidarytų langus.

Tolimesnį tyrimą atliks Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius, taip pat bus nustatomas sudegusių atliekų kiekis bei vertinama galimai aplinkai padaryta žala.

Įvykio vietoje dirbo šeši ugniagesių ekipažai, papildomų pajėgų neprireikė.

"Netoliaregiška nepritarti"

Tunelį planuojama statyti po magistraliniu keliu Klaipėda–Liepoja, ties Aukštkiemių kaimu.

Ilgus metu strigusio projekto idėjai sausį vykusio Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdžio metu nebuvo pritarta – nariai nubalsavo prieš tunelio Sendvario seniūnijoje specialųjį planą.

"Mus tai nustebino, nes kalbame apie teritorijas, kurios galbūt gali tapti Klaipėdos miesto dalimi. Taip šiuo projektu pavyktų įrengti jungtį su Vėjo gatve, o tai tikrai pagerintų susisiekimą Klaipėdos gyventojams", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, jog Saugaus eismo komisija turi tik patariamąjį balsą.

"Tikėtina, jog komisija neturėjo visos informacijos. Specialistai susirinko ir apsvarstė šį klausimą iš naujo. Na, tikrai būtų netoliaregiška nepritarti tokiam projektui. Mes kalbame apie teritorijas, kurios sparčiai vystosi. Be to, rajonai ateityje turėtų integruotis į miestą, o nenumatyti jokių susisiekimo jungčių būtų neatsakinga. Vėjo gatvės sujungimas su Palangos plentu pagerintų susisiekimą", – patikino S.Budinas, pasirašęs pritarimą šiam projektui.

Kas mokės?

Klaipėdos rajono savivaldybė jau trečią kartą mėgina pradėti įgyvendinti šį projektą.

"Ankstesniems projektiniams pasiūlymams nebuvo pritarta. Šiuo metu institucijoms derinti pateiktas jau kitas specialusis planas. Pagal tvarką, pirmiausia reikia sulaukti pritarimo, tuomet jau bus galima rengti projektą dėl teritorijų paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti. Tik tuomet, kai bus įsigyti žemės sklypai, turimuose koridoriuose bus rengiami techniniai projektai ir gaunami statybos leidimai. Tik turint statybos leidimą, bus galima ieškoti finansavimo šaltinių", – aiškino G.Kasperavičius.

Būtent dėl pinigų ir virė didžiausios diskusijos. Iki šiol nėra aišku, ar pavyks gauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutikimą finansuoti šį projektą ir kiek kainuos visas šis tunelis.

Žemę nusavins

Lyg Lamanšo tunelį statytume. Abi pusės turi atlikti įvairius darbus.

"Kelias juk yra Kelių direkcijos, tunelį ji ir turėtų statyti. Tačiau prie projekto turėtų prisidėti abi savivaldybės – Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto. Klaipėdoje yra dalis teritorijos, kur atsiras susisiekimo jungtis, tam net gali reikėti koreguoti specialųjį planą. Lyg Lamanšo tunelį statytume. Abi pusės turi atlikti įvairius darbus", – pastebėjo G.Kasperavičius.

Tunelio statytojams dėl visuomenės poreikiams paimamų žemių dar teks susidurti ir su gyventojų nepasitenkinimu.

"Veikiausiai dar teks bylinėtis. Vien žemėms paimti gali prireikti pusantrų ar dvejų metų", – spėja G.Kasperavičius.

Kol strigo tunelio idėjos realizavimas, kai kur per tą laiką atsirado gyvenamųjų namų.

Šį projektą ketinama įgyvendinti etapais – siūloma sukurti jungtį tarp Žaliojo Slėnio kvartalo ir Tauralaukio, tuomet įrengti pėsčiųjų ir dviračių viaduką, po to ir tunelį, skirtą automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams.

Kelių direkcija pažymi, jog pirmiausia verta rengti jungtį tarp Žaliojo Slėnio ir Tauralaukio. Esą vien šis sprendimas padėtų sureguliuoti automobilių srautus.

Klaipėdos miesto pašonėje požemines komunikacijas tiesiantys darbininkai aptiko žmonių kaulų, archeologai neabejoja, kad aptiktas karo reliktas su žmogaus ar žmonių palaikais, kurie gulėjo sudegusio medinio bunkerio likučiuose.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašo, kad neseniai tiesiant požemines komunikacijas ir ekskavatoriumi kasant joms tranšėją ties buvusio Aukštkiemių kaimo senosiomis kapinaitėmis, ėmė byrėti kaulai, pasirodė degėsių krūvos.

„Atlikome tyrimus ir paaiškėjo, kad darbininkai rado iki šiol nežinotą bunkerį. Preliminariai ištyrinėję tą vietą radome žmogaus kaulų bei Antrojo pasaulinio karo laikų sovietinį automatą. Dabar tęsime detalesnius archeologinius kasinėjimus, nes minėtoje vietoje žemė gali slėpti ir daugiau karo pėdsakų“, – sakė archeologas Darius Balsas.

Archeologai nustatė, kad kaulai ir ginklas gulėjo nedideliame požeminiame bunkeryje, suręstame iš medinių konstrukcijų.

Iškasti kaulai bus tiriami Klaipėdos universitete. Išsamius archeologinius tyrimus rastame bunkeryje planuojama atlikti per artimiausias dienas.