Su jais sostinėje ketvirtadienį susitiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Darbiniame susitikime su naujuoju Lenkijos diplomatijos vadovu jis aptars regiono saugumo stiprinimo, ilgalaikės paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimo klausimus.

Su Rumunijos kolege G. Landsbergis kalbės apie bendras Europos saugumo tendencijas, jų perspektyvas ir galimas atsako priemones į kylančius iššūkius. Jie taip pat diskutuos apie saugumo ir gynybą, paramą Kyjivui, siekiant narystės NATO, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių eurointegraciją, nurodo Užsienio reikalų ministerija.

Susitikimas rengiamas po Baku pergalės separatistiniame Kalnų Karabache.

Deryboms pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue (Simonas Mordiu), sakė Ch. Michelio atstovė spaudai.

Azerbaidžanui ir Armėnijai, taip pat sunkiasvorėms ES šalims – Prancūzijai ir Vokietijai – atstovaus jų nacionalinio saugumo patarėjai.

Taip pat dalyvaus ES specialusis atstovas Pietų Kaukazui, Estijos diplomatas Toivo Klaaras (Toivas Klaras).

Armėnija ir Azerbaidžanas jau tris dešimtmečius nesutaria dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai.

Tačiau praėjusią savaitę per žaibišką Azerbaidžano pajėgų puolimą Baku įtvirtino savo kontrolę, o etninių armėnų pajėgos pradėjo nusiginklavimą.

Antradienį Briuselyje vyksiantis susitikimas bus pirmasis toks po šios operacijos, kurią Baku vadino antiteroristine, tačiau abiejų šalių vadovai turėtų susitikti kitą mėnesį.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) spalio 5 dieną dalyvaus Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos Granadoje.

Ukrainoje jau seniai paplitusi korupcija, taip pat ir tarp politinio elito, tačiau pastangas išgyvendinti korupciją užgožė vasario mėnesį prasidėjęs plataus masto Maskvos puolimas.

Kyjivo sąjungininkės Vakarų šalys, skyrusios milijardus dolerių finansinės ir karinės paramos, jau daugelį metų reikalauja antikorupcinių reformų, kartais – kaip išankstinės pagalbos sąlygos.

Tarp atsistatydinusių pareigūnų yra gynybos viceministras Vjačeslavas Šapovalovas, kuris buvo atsakingas už logistinę paramą kariuomenei.

Apie jo pasitraukimą paskelbusi Gynybos ministerija kiek anksčiau sulaukė kaltinimų, kad pasirašė sutarčių dėl maisto išpūstomis kainomis.

Praėjusią savaitę vietos žiniasklaidos pranešimuose ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sutartį, pagal kurią pagrindinių maisto produktų kainos yra „du ar tris kartus didesnės“ už šiuo metu galiojančias kainas.

Nors pavadino kaltinimus nepagrįstais, ministerija nurodė, kad pasitraukus V. Šapovalovui „bus išsaugotas visuomenės ir tarptautinių partnerių pasitikėjimas“.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka irgi yra tarp atsistatydinančiųjų.

Socialiniuose tinkluose K. Tymošenka pranešė įteikęs atsistatydinimo pareiškimą ir padėkojo prezidentui už „pasitikėjimą ir galimybę daryti gerus darbus kiekvieną dieną ir kiekvieną minutę“.

Jis paskelbė savo nuotrauką – joje jis laiko ranka rašytą atsistatydinimo pareiškimą – bet sprendimo, kuris buvo patvirtintas prezidento įsaku, priežasčių nenurodė.

Darbo prezidentūroje metu K. Tymošenką buvo įtraukę keli skandalai. Pernai spalį jis buvo kaltinamas tuo, kad naudojosi automobiliu, padovanotu Ukrainai humanitariniams tikslams.

Antradienį taip pat pasirodė Ukrainos Generalinės prokuratūros pranešimas, kad atsistatydina generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka. Daugiau detalių nebuvo pateikta.

O. Symonenka neseniai buvo apkaltintas dėl atostogų Ispanijoje, pranešta, kad jis naudojosi vienam ukrainiečių verslininkui priklausančiu automobiliu.

Pirmadienį savo vakaro kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė draudimą pareigūnams vykti į užsienį su darbu nesusijusiais tikslais.

„Jei jie dabar nori ilsėtis, ilsėsis nepriklausydami valstybės tarnybai. Pareigūnai nebegalės vykti į užsienį atostogoms ar bet kuriuo kitu ne vyriausybės [nustatytu] tikslu“, – sakė V. Zelenskis.

Tarptautinė organizacija „Transparency International“ 2021 metų korupcijos suvokimo reitinge Ukrainai skyrė 122 vietą iš 180.

Pranešimai apie atsistatydinimus pasirodė savaitgalį areštavus ir atleidus grobstymu įtariamą Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministrą Vasylį Lozynskį.

V. Lozynskis buvo apkaltintas gavęs kyšį, kad „palengvintų“ generatorių pirkimą išpūstomis kainomis, nes Ukrainai trūksta elektros energijos po Rusijos smūgių energetikos tinklui.

Ukrainos analitinio centro „Ekonominės strategijos centras“ duomenimis, bendra Vakarų karinė ir finansinė parama Kyjivui šiais metais gali siekti 100 mlrd. dolerių (apie 92 mlrd. eurų), iš jų daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (apie 37 mlrd. eurų) – šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Agentūros pranešime sakoma, kad darbuotojo būklė bus toliau stebima, šiuo metu jam taikomas karantinas.

Slaptoji tarnyba informavo po pokalbio su šiuo darbuotoju nustačiusi, jog jis beveik tris pastarąsias savaites neturėjo kontaktų su kitais darbuotojais arba asmenimis, už kurių apsaugą agentūra yra atsakinga.

Trys gubernatoriai per metus

Šių metų birželį liberalios pakraipos Kirovo regiono centrinėje Rusijoje gubernatorius Nikita Belychas buvo areštuotas viename Maskvos restoranų, kur, kaip įtariama, tuo metu ėmė 400 tūkst. eurų kyšį.

Tyrėjai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti užtemdytoje patalpoje, prie 100 eurų banknotų šūsnimis nukrauto stalo sėdintis N. Belychas.

Jis buvo trečias per maždaug vienus metus dėl įtarimų korupcija areštuotas Rusijos gubernatorius.

2015 metų kovą Tolimuosiuose Rytuose esančio Sachalino, kur išgaunama daug gamtinių dujų, gubernatorius Aleksandras Chorošavinas buvo areštuotas įtarus jį didžiulio kyšio paėmimu. Šiuo metu jis tardymo izoliatoriuje laukia teismo.

Tyrėjai sakė, kad per kratas A. Chorošavino valdose Sachalino saloje ir Maskvoje konfiskuotos didelės sumos rubliais ir užsienio valiuta, taip pat – juvelyrinių dirbinių, brangių laikrodžių ir mobiliųjų telefonų.

2015 metų rugsėjį atokaus Rusijos šiaurės vakaruose esančio Komijos regiono gubernatorius Viačeslavas Gaizeras buvo areštuotas ir apkaltintas sukčiavimu ir vadovavimu nusikalstamai organizacijai.

Visi trys teismo laukia liūdnai garsėjančiame Maskvos Lefortovo kalėjime.

Be to, tyrėjams pradėjus tyrimą dėl galimo vienos anglių kasyklos akcijų prievartavimo, šį antradienį buvo sulaikyti du Kemerovo regiono gubernatoriaus pavaduotojai. Kalba eina apie 1 mlrd. rublių (14 mln. eurų) vertės akcijas.

Gynybos pareigūnai

Tyrėjai taip pat atskleidė korupciją Rusijos ginkluotosiose pajėgose, bet rimtų bausmių kariškiams nebuvo paskirta.

Anatolijus Serdiukovas 2012 metais dėl įtariamo vaidmens daugelio milijonų dolerių vertės neteisėtoje turto schemoje buvo atleistas iš gynybos ministro posto. Tačiau jam buvo pateiktas tik nereikšmingas kaltinimas, o paskui jo byla buvo nutraukta.

2015 metų gegužę buvusi gynybos aukšto rango pareigūnė Jevgenija Vasiljeva, kuri esą buvo užmezgusi romaną su A. Serdiukovu, buvo nuteista penkerius metus kalėti už 328 mln. rublių (dabartiniu kursu 4,66 mln. eurų) pasisavinimą iš valstybės apgaulės būdu. Jos byla buvo to paties tyrimo dalis.

Tačiau maždaug po trijų mėnesių jai buvo suteikta malonė.

2015 metų rugpjūtį buvęs Rusijos sausumos pajėgų vadas Vladimiras Čirkinas buvo nuteistas penkerius metus kalėti už kyšio paėmimą.

Jis yra tarp aukščiausio rango Rusijos karininkų, kada nors nuteistų už korupciją. Teismas pripažino, kad jis paėmė 450 tūkst. rublių (tuometiniu kursu 18,6 tūkst. eurų) kyšį už pagalbą vienam karininkui gaunant tarnybinį butą.

Tačiau po kelių mėnesių jo apeliaciją svarstęs karinis tribunolas kaltinimą sušvelnino ir nusprendė, kad vietoje kalėjimo jis turi sumokėti 90 tūkst. rublių baudą.

Muitinės vadovas

Šių metų liepos mėnesį muitinės vadovas Andrejus Beljaninovas – buvęs KGB agentas, kuris 9-ajame dešimtmetyje, kaip ir Vladimiras Putinas, tarnavo Rytų Vokietijoje, - buvo tyrimo dėl įtariamos brangių alkoholinių gėrimų kontrabandos taikinys.

Žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip tyrėjai tikrina grynųjų prikrautas batų dėžutes jo prabangioje viloje su baseinu ir meno kūriniais. Jokie kaltinimai A. Beljaninovui nebuvo pateikti, bet jis atsistatydino.

Kovos su korupcija vadovas

Rugsėjo mėnesį kovos su korupcija agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas einantis Dmitrijus Zacharčenka pats buvo įtartas korupcija.

Jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu įgaliojimais, trukdymu tyrimui ir itin didelio kyšio paėmimu. Jis tai neigia, bet policija per kratą jo bute Maskvoje rado daugiau kaip 120 mln. dolerių (111,7 mln. eurų) vertės grynųjų, laikytų dėžėse ir plastikiniuose maišeliuose.

„Šie asmenys yra aukšto rango kariuomenės pareigūnai, su režimu susiję aukšto rango veikėjai“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė griežtinti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui dėl antro didžiausio šalies miesto Alepo puolimo.

Tačiau buvo atsisakyta sankcijų Rusijai, kuri remia savo sąjungininko B. Assado režimo pajėgas ir yra surengusi daugybę aviacijos antskrydžių Alepe, nes kai kurios ES šalys pasisakė prieš sankcijas Maskvai.

Europos Vadovų Taryba pranešė, kad naujosios sankcijos taikomos tiems asmenims, kurie „atsakingi už žiaurias represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, gauna iš jų naudos arba palaiko režimą, ir/arba yra susiję su tokiais asmenimis“.

Papildžius asmenų, kuriems įvestas kelionių draudimas arba įšaldytos lėšos, sąrašą, jame dabar yra 217 asmenų, nurodoma pranešime.

Lėšos įšaldytos dar 69 juridiniams asmenims, be to, ES yra paskelbusi ir kitų sankcijų Sirijai, tarp jų – prekybos ginklais ir nafta embargą, investicijų apribojimą.

Iki kitų metų birželio galiojančių sankcijų sąrašas buvo išplėstas gegužės mėnesį.

Minėtų dešimties asmenų pavardės bus paskelbtos tinkamu laiku, sakoma pranešime.

Kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime Baltarusijai atstovaus ne aukščiausio rango pareigūnų delegacija, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

"Kalbant apie mūsų dalyvavimą, šiuo metu šis klausimas svarstomas ir aptariamas. Atsižvelgiant į šios iniciatyvos svarbą, nemanau, kad (Baltarusijai) Rytų partnerystės viršūnių susitikime turėtų būti atstovaujama labai aukštu lygiu", - sakė Baltarusijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Maskvoje.

"Kalbant apie kažkokius konkrečius dividendus ar naudą, tai šiame etape nesitikime, kad jie bus labai dideli. Žinoma, mes dalyvaujame kai kuriuose daugiašaliuose projektuose, kurie vykdomi pagal Rytų partnerystės iniciatyvą, tačiau sakyti, kad jie labai svarbūs, negaliu", - sakė V.Makėjus.

Pasak ministro, Minskas daug nesitiki iš šio viršūnių susitikimo, tačiau mano, kad dalyvavimas jame "pageidautinas , turint galvoje poreikį normalizuoti mūsų santykius su Europos Sąjunga".

V.Makėjus taip pat paragino nežiūrėti į jo vizitą Maskvoje kaip į kontaktus, kurie skirti suderinti pozicijas prieš artėjantį viršūnių susitikimą Vilniuje, kuris vyks lapkričio 28-29 dienomis.

"Vėl kai kas gali rašyti, kad Baltarusijos URM vadovybė atvyko suderinti pozicijų su Rusija. Tai planinis susitikimas, nereikia čia ieškoti kažkokių povandeninių srovių", - sakė ministras per spaudos konferenciją, surengtą po jungtinio Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų kolegijų posėdžio.

Pasak V.Makėjaus, ES yra antra pagal svarbą Baltarusijos prekybos partnerė po Rusijos.

"Rusijos dalis Baltarusijos užsienio prekyboje sudaro 49 proc., ES - maždaug 29 procentus. Šis rodiklis yra labai svarbus. Būtų neprotinga atsisakyti prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo su ES", - sakė ministras.