„Mūsų labdaros ir paramos fondas daugiausia remia gabius ir talentingus vaikus, bet kartais pildo ir svajones“, – perduodama dovanas kalbėjo A. Makūnienė.

Zitai iš Rokų seniūnijos fondo direktorė įteikė masažinį čiužinį, kuris, tikimasi, padės šeimos nariams nusiraminti ir stiprinti emocinę sveikatą.

Fondas taip pat įgyvendino Ričardo iš Taurakiemio seniūnijos ir Andriaus iš Garliavos seniūnijos svajones. Vyrai, susipažinę Samariečių daugiafunkciame centre, tapo gerais bičiuliais ir drauge svajojo lankyti baseiną. Jiems įteikti baseino abonementai.

Susitikimo metu buvo išpildyta ir jauno vaikino Rimvydo iš Taurakiemio seniūnijos svajonė – bilietai į krepšinio varžybas Žalgirio arenoje.

Velykinės gerumo akcijos metu iš viso įgyvendinta per 20 įvairiausių Kauno rajone gyvenančių ir sunkiau finansiškai besiverčiančių šeimų svajonės. Tikimasi, kad ši Verslių moterų klubo iniciatyva taps tradicine ir pradžiugins dar daugiau žmonių.

Šešiolika metų veikiantis fondas globoja jaunuosius Kauno rajono talentus – gabius menui ir sportui vaikus, teikia labdarą ir pagalbą našlaičiams arba tiems, kurie liko be tėvų globos ar neteko vieno iš tėvų, taip pat gausioms ir mažai apsirūpinusioms šeimoms. Fondas savo lėšomis jau išleido 15 knygų vaikams, dovanojo jas bibliotekoms ir Kauno rajono pirmokams.

Keliems šimtams vaikų ir jaunuolių suteiktos stipendijos, kad jie galėtų atskleisti savo talentus tarptautiniuose meno festivaliuose, konkursuose, sporto varžybose, kūrybinėse stovyklose.

Vienas iš fondo uždavinių – gabiems muzikai jauniesiems talentams padėti įsigyti kokybiškų koncertinių instrumentų. Toks instrumentas, padedantis ugdyti meistriškumą ir tobulėti, gabiam jaunuoliui gali tapti tramplinu į muzikos aukštumas. Tai – finansiškai brangi dovana, ją fondas gali įsigyti tik padedant dosnioms rėmėjų širdims.

Kulminacija: labdaros ir paramos fondo direktorė A. Makūnienė džiaugėsi kartu su rėmėjais išpildžiusi V. Bagdžiūtės svajonę. / E. Mališausko nuotr.

Profesionali sidabrinė fleita buvo itin talentingos merginos Viltės Bagdžiūtės svajonė. Jaunoji muzikė mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, yra Lietuvos ir tarptautinių konkursų, festivalių, olimpiadų dalyvė ir prizininkė. Viltė turi didelį tikslą – siekti klasikinės muzikos atlikėjos karjeros. Tam būtinas aukščiausio lygio instrumentas, toks, kokį atlikėjai, sutelkęs rėmėjų pajėgas, nupirko Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas.

Iš Vokietijos atkeliavusi „Muramatsu DS“ modelio profesionali fleita, kurią išrinkti padėjo Viltės mokytoja Beata Preisaitė-Šidiškienė, kainavo net 9 600 eurų. Kukliam vienuoliktokės šeimos biudžetui tai buvo per didelė suma. Pagalbos ranką ištiesė fondas ir jo rėmėjai, suprantantys, kokios svarbios jaunam žmogui yra gerumo, palaikymo, bendrystės pamokos.

„Muramatsu DS“ modelio profesionali fleita kainavo net 9 600 eurų.

„Kai esi išgirstas, norisi stengtis visiems atsidėkoti“, – sakė talentingoji Viltė. Kreipdamasi į Padėkos vakaro publiką ji prisipažino vaikystėje svajojusi kada nors groti tikruose rūmuose, pilyje, dvare. Jaunosios muzikės svajonė išsipildė. Padėkos vakarą Raudondvario pilies Baltojoje salėje sušildė ir pakylėjo šio fondo dovanotos sidabrinės Viltės fleitos garsai.

Prie Viltės Bagdžiūtės padėkos koncerto prisijungė draugai iš Juozo Gruodžio konservatorijos: Meda Motiejūnaitė (fortepijonas), Gabija Laimutytė (kanklės), Varvara Yagodnitskaya (obojus), Gabrielė Šiaučiulytė (valtorna), Gotautė Kanytė (fagotas), Juozas Čijunskis (klarnetas), Jokūbas Velžys (altas), Mantas Leonardo Lizzi (akordeonas).

E. Mališausko nuotr.

Jaudinančio Viltės ir jos bendramokslių koncerto klausėsi fondo rėmėjai, savanoriai, bičiuliai, V. Bagdžiūtės tėvai, Kauno rajono savivaldybės komanda, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos pedagogai.

„Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu“, – Frankliną Rooseveltą pacitavo Padėkos vakaro organizatorė, labdaros ir paramos fondo direktorė Aurelija Makūnienė. „Viltės svajonė groti profesionalia fleita išsipildė visų jūsų pastangomis. Jūsų dėka mūsų fondas, veikiantis nuo 2007 m., galėjo įgyvendinti daug gabių vaikų ir jaunuolių svajonių. Nuoširdžiai dėkoju visų jų ir fondo komandos vardu“, – kalbėjo fondo direktorė.

Fondo direktorė šiai misijai visada pasikviečia būrį talkininkų. Šiemet garliaviškio poeto Česlovo Navakausko knygą „Kaip susikalba raidelės“ iliustravo Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos moksleivės, vadovaujamos mokytojos metodininkės Dalės Keliauskienės.

Pirmadienį Kauno rajono viešojoje bibliotekoje vyko knygos pristatymas. A. Makūnienė dėkojo ne tik autoriui, bet ir spalvingas iliustracijas kūrusioms gimnazistėms, jų mokytojai, kalbos redaktorei, leidėjams.

Č. Navakauskas pasakojo, kad eiliuoti pradėjo dar būdamas antroje klasėje. Poetas yra parašęs 12 knygų, o jo „Burbulų lietus“ 2013 metais apdovanota kaip geriausia poezijos knyga vaikams.

Rašytojas įsitikinęs, kad vaikų kūrybiškumą reikia ugdyti nuo mažens.

„Vaikams kurti nesunku. Yra tik viena sąlyga – pačiam reikia būti vaiku. O tai ir yra sunkiausia, nes mažyliai greitai pastebi dėdę apsimetėlį“, – šypsojosi Č. Navakauskas.

Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas pristatė jau septintą knygelę vaikams. Šiais metais į pirmokėlių rankas pateko garliavietės poetės Zitos Gaižauskaitės eilėraščių knygą „Delnuose laikau saulutę“.

Knygelę tradiciškai iliustravo patys rajono mokiniai. Šįkart jos puslapius puošia spalvingi Šlienavos pagrindinės mokyklos moksleivių dailės studijos auklėtinių piešiniai. Vaikai juos sukūrė vadovaujami dailės mokytojo Vlado Ravkos, pradinių klasių mokytojų Inos Banevičienės, Ilonos Surgautienės ir Želvitos Jankunės.

Knygelės pristatymas ir iliustracijų paroda vyko Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Zitos Gaižauskaitės eilėraščiai atgijo Garliavos Jonučių progimnazijos pirmokų lūpose.

Šventėje apsilankė nepaprastas svečias – Rudens Bobutė, kuri buvo pati Zita Gaižauskaitė ir noriai atsakė į moksleivių užduodamus klausimus.

„Kai pamačiau vaikų iliustracijas, pajutau, kaip basas angelas vaikšto po širdį”, – kūrybos džiaugsmais dalinosi poetė. Paklausta, kas ją įkvepia kūrybai ir gyvenimui, ji nedvejodama atsakė, kad – vaikai.