– Kokia šių metų statistika? Ar ji yra kuo išsiskiria?

– Gaisrų skaičius šiais metais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra išaugęs apie 20 procentų. Žuvusiųjų, deja, šiemet gaisruose turime gerokai daugiau negu praėjusiais metais. Per šį trumpą laikotarpį jau žuvo septyniolika šalies gyventojų.

Daugiabučiuose šiemet šiek tiek padidėjęs gaisrų skaičius, juose jau žuvo keturi asmenys.

Paskutiniai įvykiai, kurie garsiai nuskambėjo, sprogimai, susiję su dujų nuotėkiais, kai dužo pastatų langai, virto sienos. Neįprasta, kad per tokį trumpą laikotarpį tokių įvykių pagausėjo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios galėtų būti to priežastys?

– Priežastys, kalbant apie dujų nuotėkį, dujų sprogimus, gali būti įvairios. Kalbant apie pastaruosius atvejus, vyksta tyrimas ir negalima konkrečiai atsakyti, kas nulėmė. Bet, pavyzdžiui, paskutinis atvejis Kupiškyje, spėjama, kad ten buvo komunalinio dujotiekio tinklo gedimas.

Neįprasta, kad per tokį trumpą laikotarpį tokių įvykių pagausėjo.

– Žmonės yra šviečiami atsargiai elgtis, prižiūrėti savo krosnis, kaminus, populiarinami smalkių davikliai, dūmų davikliai. Kodėl gaisrų daugėja?

– Sudėtinga atsakyti. Mums irgi atrodo keista, kad kuo daugiau darai prevencijos, kuo daugiau aiškinti gyventojams, kaip saugiai elgtis, ir vykdome plačiai prevencines akcijas, tačiau pastebime, kad ypač pernai padaugėjo gyventojų neatsargaus elgesio buityje. Pavyzdžiui, užmaršumas paliekant besigaminant maistą, naudojant žvakes, įvairūs namų buities prietaisai paliekami be priežiūros namų.

– Orai po truputėlį šyla, ar galima daryti prielaidą, kad skaudžių nelaimių bus mažiau?

– Šylantis oras paprastai sumažina dėl šildymo kilusių gaisrų skaičių. Šiltuoju metų laiku dėl krosnių, dūmtraukių gaisrų kyla gerokai mažiau. Tikimės, kad šylantis oras po truputį mažins gaisrų skaičių ir tragiškųjų žūčių.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad didžioji dalis fejerverkus leidžiančių žmonių, rūpindamiesi tik estetika ir grožiu, per mažai dėmesio skiria jų saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kurių metu nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys žmonės.

PAGD duomenimis, šventinėmis dienomis penkerius pastaruosius metus kasmet dėl pirotechnikos naudojimo vidutiniškai kyla 9 gaisrai.

„Dėl įlėkusios petardos dažniausiai užsidega daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai. Pasitaiko atvejų, kai iššautos petardos išdaužia buto langą ir uždega baldus, užuolaidas. Nuo fejerverkų neretai supleška ūkiniai pastatai, fiksuojami automobilių gaisrai. Vis dėlto dažniausios pirotechnikos sukeltos nelaimės yra ne gaisrai, o žmonių sužalojimai“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak A.Gudžiausko, visi sužalojimai, padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Daugiau nei 40 proc. sužalojimų žmonės patiria galvos srityje. „Dažniausiai nukenčia akys, veidas, ausys. Leidžiantiems fejerverkus patartina dėvėti apsauginius akinius, jie padės išvengti pačių skaudžiausių akių traumų. Dar 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai – pirotechnikos sukelti nudegimai“, – sakė priešgaisrinės priežiūros ekspertas.

Netinkamai parinkta vieta – dažniausia klaida

A.Gudžiauskas atkreipė dėmesį į dažniausias klaidas, kurias žmonės daro leisdami fejerverkus. „Pagrindinė kiekvienais metais fiksuojama klaida – netinkamai pasirinkta pirotechnikos naudojimo vieta. Dažniausiai nesilaikoma pakankamo atstumo iki žmonių, pastatų ir kitų objektų, pavyzdžiui, medžių. Atsitrenkęs į medžio šakas ar jo kamieną fejerverkas gali pakeisti judėjimo kryptį ir pridaryti daug žalos. Dar pavojingiau pirotechnikos priemones leisti žmonių minioje. Neblaiviems ir apsvaigusiems asmenimis fejerverkus leisti griežtai draudžiamai, tačiau jei tai įvyksta, pasekmės dažniausiai būna labai skaudžios“, – tvirtino PAGD atstovas.

Priešgaisrinės apsaugos ekspertas pabrėžė, kad pirotechnikos priemones naudoti draudžiama arčiau kaip 30 metrų atstumu šalia mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. „Į gimnazijų patalpas neštis šias priemones taip pat yra uždrausta. Fejerverkų negalima leisti nuo 22.00 val. iki 8 val., išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius, kuriems yra išduotas specialus leidimas“, –  teigė A.Gudžiauskas.

Savadarbiai gaminiai – griežtai draudžiami

Jis priminė, kad ruošiantis šventėms svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones, nenaudoti savadarbių ir skaityti instrukcijas.

Dažniausiai, pasak PAGD atstovo, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų, nes blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus. „Jokiu būdu nebandykite fejerverkų pasigaminti patys ar pirkti juos nepatikimose prekybos vietose. Įsigiję pirotechnikos priemones, visada laikykitės gaminio instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir stenkitės, kad pirotechnikos priemonės nepakliūtų vaikams į rankas. Prieš leisdami fejerverkus pastatykite juos ant lygaus kieto pagrindo arba patikimai pritvirtinkite prie vertikalaus stovo ir niekada jų nenukreipkite į žmones“, – patarė A.Gudžiauskas.

Specialistas patarė jokiu būdu nenaudoti sušlapusios pirotechnikos, nes ji – ypač pavojinga. „Niekas nežino, kaip ir į kurią pusę toks fejerverkas iššaus. Gali būti, kad visai neiššaus, todėl prie nesuveikusio pirotechnikos gaminio neikite anksčiau nei po 15 minučių ir niekada jo nemėginkite uždegti pakartotinai“, – patarė PAGD atstovas.

Pasak A.Gudžiausko, vienu metu rekomenduojama leisti tik vieną pirotechnikos gaminį, o jį uždegus atsitraukti saugiu atstumu. Siekiant išvengti gaisrų nuo neatsargiai paleistų pirotechnikos gaminių, balkonuose ir terasose nepatariama palikti degių, staiga užsiliepsnoti galinčių, medžiagų.

Paaugliams prieinama ne visa pirotechnika

Specialistas atkreipė dėmesį, kad fejerverkai yra skirstomi į kategorijas ir joms priklausančius gaminius gali naudoti skirtingos asmenų grupės. I, II, III kategorijos fejerverkus gali įsigyti visi žmonės, neturintys profesionalų licensijos. IV kategorija skirta tik kvalifikuotiems pirotechnikams.

„I kategorija yra patys nepavojingiausi pirotechnikos gaminiai, kuriuos gali įsigyti asmenys nuo 14 metų.  II kategorija jau yra šiek tiek rimtesnė pirotechnika, todėl ja gali naudotis asmenys nuo 16 metų. Šioms dviem kategorijoms priskirti fejerverkai yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke. III kategorija yra prieinama tik nuo 18 metų asmenims ir jai priklausančius gaminius galima naudoti tik didelėse atvirose teritorijose“, – išaiškino A.Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja, kad Lietuvos gyventojai bei jų namai dažniausiai nukenčia dėl netvarkingų elektrinių vidaus ir lauko girliandų, petardų ir žvakių. Kalėdų eglutė namuose taip pat gali tapti nelaimių priežastimi.

„Lietuvos gyventojai kiekvienais metais vis gausiau elektrinėmis dekoracijomis puošia ne tik kambarius, bet ir palanges, namo išorę bei visą kiemą. Žmonės turi žinoti, kad ši tendencija didina gaisrų riziką. Ji kalėdiniu laikotarpiu itin išauga namie ir aplink namus, nes žmonės naudoja daugiau nei įprasta elektros prietaisų“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žmonės, išvykdami iš namų, elektrines dekoracijas dažnai pamiršta išjungti arba tikslingai jas palieka elektros lizduose. „Estetika tikrai neturi būti svarbiau už saugumą. Toks elgesys gali sukelti gaisrus, sugadinti elektros instaliacijas ir netgi padaryti žalos kaimynams“, – įspėja A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad šventiniai atributai nesugadintų švenčių.

7 taisyklės, kaip puošiant namus Kalėdoms išvengti gaisrų rizikos

1.Išvykstant iš namų ir nakties metu iš elektros lizdų išjunkite visus elektrinius papuošimus. Be priežiūros paliktos girliandos ir kitos dekoracijos didina gaisro riziką. Ant sausų eglutės šakų pakabintos elektrinės, greitai įkaistančios lemputės gali sukelti gaisrą. Taip pat svarbu neužmiršti, kad girliandos turi būti išjungiamos ir laistant namuose stovinčią eglutę.  Gaisro priežastimi gali tapti ir elektros instaliacijos perkrovos. Lauko oro temperatūrai keičiantis iš minusio į pliusą, lauko elektros instaliacija ir pastatai pasidengia šerkšnu. Jei elektros instaliacija yra pažeista, tuomet atsiranda dėl trumpo jungimo galinčio kilti gaisro grėsmė.

2. Venkite puošybos žvakėmis. Šios namų dekoracijos ne tik kuria jaukumą, bet ir didina gaisrų grėsmę. Ant eglučių žvakutės dedamos rečiau, tačiau jos itin populiarios advento vainikuose, kuriuose žvakės yra tvirtinamos prie eglės šakų. Toks namų papuošimas negali būti paliktas be priežiūros, nes aplink degančias žvakes sudėtos eglišakės gali bet kada užsiliepsnoti.

3. Atidžiai apžiūrėkite girliandas ir įvertinkite jų būklę. Prieš naudojimą visas elektrines Kalėdų dekoracijas patikrinkite, ar nėra sutrūkinėjusių laidų, degimo ženklų bei kitų grėsmių. Net jei nepamatėte nieko įtartino, pirmą kartą įjungdami ir išjungdami elektrines dekoracijas stebėkite, ar jos neįkaista, ar nekibirkščiuoja. Girliandų lemputės turi būti ne galingesnės kaip 25 W, o jų laidai – variniai ir lankstūs.

4. Lauke nenaudokite namų vidui skirtų elektrinių papuošimų. Laukui skirtos dekoracijos yra atsparios drėgmei ir netgi yra specialiai sureitinguotos pagal tinkamumą skirtingoms oro sąlygoms. Todėl elektriniai papuošimai turi būti naudojami tinkamomis sąlygomis. Taip pat nereikėtų lauko dekoracijų jungti į patalpoje esančius elektros lizdus. Laidai gali būti pažeisti tarp langų ir durų, tuomet taip pat išauga gaisro rizika.

5. Elektrinius papuošimus įsigykite tik patikimose prekybos vietose. Puošmenas pirkite specializuotose parduotuvėse ir kartu su jos konsultantu aptarkite elektrinių dekoracijų naudojimo taisykles. Taip pat atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukciją. Atkreipkite dėmesį, ar iš užsienio atgabentas prietaisas neperdegs, ar jam nėra reikalinga žemesnė nei 220 V įtampa.

6. Šaltųjų ugnelių ir petardų nenaudokite patalpose. Šie šventiniai atributai yra skirti tik lauko sąlygoms. Petardas ar šaltąsias ugneles deginant uždarose erdvėse, galima nukentėti patiems ir sukelti gaisrą namuose. Itin atidžiai su šiomis degančiomis puošmenomis turėtų elgtis vaikai. Jiems draudžiama šaltąsias ugneles ir petardas naudoti be suaugusiųjų priežiūros.

7.  Šventinei eglei raskite atokų kampą. Ji turi stovėti ant tvirto pagrindo, atokiai nuo durų ir netrukdyti išeiti iš patalpos. Eglės šakos turi būti per metrą nuo lubų ir sienų. Draudžiama egles puošti žvakutėmis ir šaltosiomis ugnelėmis.

Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.

„Nesam suskaičiavę, kiek žmonių yra įsirengę dūmų detektorius, esam tik suskaičiavę, kad iki šių naujųjų metų juos buvo įsirengę apie 16 proc. gyventojų. Manome, kad per šiuos metus skaičius padidės, nes atsiranda prievolė juos įsirengti. Labai didelis susidomėjimas, žmonės labai domisi, kiek reikia, kaip juos įsirengti“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak jo, detektorių įrengimas jau spėjo apaugti mitais.

„Papildomų laidų ar kitų komunikacijų jiems tikrai nereikia, jie paprasti prietaisai – veikia įdėjus baterijas ir prie lubų tada pritvirtinti tereikia. Be to, žmonės dažnai galvoja, kad detektorius įsirengus, ugniagesiai automatiškai gaus signalą apie kilusį gaisrą. Tačiau taip nėra – detektorius skleidžia tik garso signalą apie pasklidusius dūmus, jokių signalų į išorę jis neperduoda“, – aiškino A. Gudžiauskas.

Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė BNS sakė, kad už neįsirengtą dūmų detektorių gyventojai kol kas nebus baudžiami, ugniagesiai ir toliau konsultuos gyventojus, kodėl juos reikia įsirengti, kaip juos reikia įsirengti.

„Visoje Vakarų Europoje tai norma, ten sankcijos didžiulės ir niekam klausimų nekyla. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – yra sakęs Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes.

„Detektorius yra nesudėtingas, jis nesudėtingai montuojamas ant lubų ir saugo didelį plotą – jeigu jam netrukdo konstrukcijos ir pertvaros, jis gali saugoti iki 60 kvadratinių metrų plotą“, – sako A. Gudžiauskas.

Jis patarė įrengti detektorių patalpos centre, taip jis greičiausiai aptiks dūmus. Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms.

97 proc. per gaisrus žuvusių žmonių mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje, kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir t. t.

Neretai ugniagesiai gauna pranešimus, kad namas dega atvira liepsna. Atvykę jie jau nebegali padėti, išgelbėti žmonių, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas, ugnis jau įsiveržė į išorę.

Prieš kelerius metus per gaisrą Šiauliuose žuvo trys mažos mergaitės. Ugniagesiai sako, kad jei būtų įrengtas kelių eurų vertės dūmų detektorius, tokių pasekmių būtų galima išvengti.

Lietuvoje kasmet per gaisrus žūsta apie 100 žmonių. Anksčiau gerokai daugiau žmonių žūdavo kaimo vietovėse, dabar žūčių skaičius panašus ir miestuose.

Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams.

Manoma, kad visuose būstuose įrengus dūmų detektorius ir tinkamai juos prižiūrint žmonių žūčių Lietuvoje sumažėtų apie tris kartus.

Prekybininkai džiaugiasi išaugusiais pardavimais

Nuo metų pražios pigu.lt internetinėje parduotuvėje gyventojai įsigijo beveik 15 tūkst. dūmų detektorių.

„Susidomėjimas šia preke tikrai didelis. Gyventojai rūpinasi savo saugumu ir intensyviai perka dūmų detektorius. Per šiuos metus detektorių nupirkta 30 kartų daugiau nei per visus 2017 metus. Matome, kad šiemet kiekvieną mėnesį įsigytų detektorių skaičius padvigubėja, tad balandžio mėnesį, tikėtina, jų bus nupirkta daugiausia“, – atsakyme BNS nurodo pigu.lt Komunikacijos projektų vadovė Indrė Beganskaitė.

Apdailos, statybinių medžiagų, sodo bei namų apyvokos prekių parduotuvių tinklas „Ermitažas“ taip pat siūlo gyventojams įsigyti autonominius dūmų detektorius.

„Matomose vietose pirkėjams pateikėme šią prekę, atsižvelgėme, kad tai svarbi prekė užtikrinanti žmonių saugumą“, – BNS sakė „Ermitažo“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skirienė.

Reaguodamas į paklausą, tinklas asortimentą padidino 5 kartus, pradėjo prekiauti vokiškais, 8 metų garantiją turinčiais detektoriais su  magnetiniu tvirtinimu.

„Paklausa išaugo 300 kartų palyginti su ankstesniais metais“, – BNS sakė L. Skirienė. 

Anot jo, šiuo metu vykdoma tik prevencinė akcija, kurios metu ugniagesiai žmonėms patars, o ne juos baus. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė Rasa Bekežienė perspėja – vykdoma akcija gali pasinaudoti ir sukčiai.

Visuose gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius privaloma įsirengti jau po kelių dienų – gegužės 1 d.

Bene visos gaisrų aukos žūsta būdamos gyvenamosiose patalpose

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Gudžiausko, priimti sprendimą, kad visuose būstuose turi būti įrengti dūmų detektoriai, paskatino kitų šalių praktika ir Lietuvos gaisrų statistika.

Kaip teigia specialistas, analizuojant statistiką pastebėta, kad apie 90 proc. gaisruose žuvusių gyventojų žuvo būdami gyvenamosiose patalpose. „Todėl kaip vieną iš tokių prevencijos priemonių, mažinant žūtis gaisruose, matome būtent šiuos autonominius dūmų detektorius“, – nurodo A. Gudžiauskas.

Įvedus tokią pačią tvarką Estijoje, tvirtina A. Gudžiauskas, bene tris kartus sumažėjo žūstančiųjų gaisruose skaičius. Pasak specialisto, šiuo metu pagal žūčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, atsiliekame ne tik nuo Estijos, bet visos Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių.

„Mūsų tikslas – kaip įmanoma labiau priartėti prie šių šalių. 30 žmonių, žuvusių gaisruose per metus, būtų mūsų bent jau dešimties metų tikslas“, – teigia A. Gudžiauskas.

Jo tvirtinimu, kol kas nėra tikslių skaičių, kiek žmonių šiuo metu jau yra įsirengę dūmų detektorius, tačiau ankstesni duomenys nedžiugino – tik apie 16 proc. būstų turėjo įrengtus autonominius dūmų detektorius.

„Tai labai nedidelis skaičius. Kiek turi dabar, duomenų dar neturime. Vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“, kurios metu fiksuojame, ar žmonės turi įsirengę dūmų detektorius, ar ne. Metų pabaigoje, matyt, turėsime jau kažkokį apčiuopiamą skaičių“, – komentuoja A. Gudžiauskas.

Į dūmus detektorius neturi reaguoti visada

Reaguodamas į LRT RADIJO klausytojų pastebėjimus, kad įsigyti detektoriai nesureagavo į dūmus, A. Gudžiauskas teigia – nereikia tikėtis, kad detektorius užfiksuos menkiausią dūmų kiekį. Kaip teigia specialistas, dėl trumpalaikio dūmų atsiradimo ar menkos dūmų koncentracijos dūmų detektorius nesuveiks.

„Detektoriai turi tokią apsaugą nuo melagingo suveikimo. Pavyzdžiui, jie neturėtų reaguoti į prisvilintą maistą, garus virtuvėje. Autonominis dūmų detektorius turi jausti dūmus tam tikrą laiką ir tik tada skleidžia garso signalą. Laikas, žinoma, neturi būti didelis, pavyzdžiui 10 sekundžių. Per jas dūmų detektorius analizuoja, ar yra pakankamas dūmų kiekis ir ar tai nebus klaidingas signalas dėl, pavyzdžiui, į patalpą patekusių dulkių“, – aiškina A. Gudžiauskas.

Specialisto pastebėjimu, žmonės tikisi, kad detektorius suveiks nuo menkiausio dūmelio, tačiau taip netgi neturėtų būti. A. Gudžiausko teigimu, skirtingi detektoriai yra skirtingai jautrūs dūmams, tačiau jie neturėtų reaguoti į dūmus ar garus, kilusias gaminant valgį, kuriant krosnį ir kt.

„Visa tai, žinoma, turėtų būti parašyta instrukcijoje. Ji, perkant detektorių, turėtų būti lietuviška. Iš tikrųjų nereikėtų skubėti tų detektorių išbandžius išmesti. Jeigu detektorius pyptelėjo, galbūt jis pranešė, kad atsirado dūmų, bet jų koncentracija buvo per maža. Gaisro metu išsiskiria labai daug dūmų“, – atkreipia dėmesį priešgaisrinės saugos specialistas.

Jis akcentuoja – dūmų detektorių kokybę tikrina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji, anot A. Gudžiausko, dabar kaip tik organizuoja reidus po prekybos vietas, kur pardavinėjami dūmų detektoriai, ir tikrina, ar jie atitinka visus kokybės reikalavimus.

„Mes [...] taip pat turime ir specialius aerozolius, kuriais išbandome tuos detektorius. Kiek teko bandyti, visi suveikė. Žmonės teisingai sako – vieni suveikia greičiau, su kitais reikia šiek tiek ilgiau palaukti, kad suveiktų, tačiau, kiek bandėme, visi suveikė“, – teigia A. Gudžiauskas.

Jis priduria – nereikėtų tikėtis, kad vienas suveikęs dūmų detektorius paskatins suveikti ir kitą – jie fiksuoja tik kylančius dūmus.

Dėl gresiančių baudų siūlo nesijaudinti

A. Gudžiauskas atkreipia dėmesį – už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus yra numatytos baudos nuo 10 iki 70 eurų, tačiau nereikia manyti, kad ugniagesiai iš karto puls bausti visus, kurie neturi autonominių dūmų detektorių.

„Žmonėms visų pirma nereikėtų gąsdintis ugniagesių, kurie ateina pas juos į gyvenamąsias patalpas. Vykdome akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu žmonės nėra baudžiami. Galiu pasakyti, kad  gyvenamieji būstai privalomai tikrinami nebus, ar žmonės įsirengė dūmų detektorius, ar ne. Mes tikrai neturime resursų aplankyti visus gyventojus ir išsiaiškinti, ar jie tuos detektorius įsirengė, juos bausti“, – teigia A. Gudžiauskas.

Jo aiškinimu, ugniagesiai turi tikslą pamokyti žmones ir jiems patarti, kur įsirengti dūmų detektorių, į ką atkreipti dėmesį namuose, kur gali būti gaisro pavojai: „Tikrai dėl tų baudų nereikėtų, manau, bijoti, nes ugniagesiai nesiruošia organizuoti baudžiamųjų reidų. [...] Tokių masinių vaikščiojimų po namus su tikslu nustatyti tuos pažeidimus tikrai nedaro. Mes organizuojame prevencines akcijas, kurių metu gyventojai nėra baudžiami, net jeigu ir nustatomi tam tikri gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo atvejai.“

Pareigūnus nuo sukčių atskirsite pagal du požymius

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekežienė perspėja, kad gaisrininkų vykdoma akcija gali pasinaudoti sukčiai, siekiantys patekti į gyventojų namus. Anot R. Bekežienės, statistika rodo, kad gyventojai yra labai patiklūs ir dėl to dažnai nukenčia patys.

„Šie asmenys, pasinaudodami patiklumu ir dažnai išvilioja iš gyventojų nemažas pinigų sumas. Tokiu būdu jie nukenčia. Jeigu kalbėtume apie dabartinę aktualiją, gaisrininkų vykdomą akciją, tai iš tikrųjų gali būti pasinaudota ir šia žinia“, – sako R. Bekežienė.

Nors tokio sukčiavimo atvejų kol kas nebuvo užfiksuota, R. Bekežienė ragina žmones atkreipti dėmesį į skiriamuosius ženklus, kuriuos paprastai turi pareigūnai – tiek gaisrininkai, tiek policininkai. Pašnekovė pabrėžia – pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar į namus atvykęs pareigūnas vilkė uniformą.

„Pareigūnas visada turi vilkėti tarnybinę uniformą, jie visada išsiskiria iš kitų būtent vilkima uniforma. Be to, pareigūnai visada su savimi privalo turėti ir pateikti pažymėjimą. Jeigu tų dviejų atributų jie neturi, ragintume gyventojus (jeigu jie nėra įsitikinę, kad tai pareigūnai) skambinti telefonu 112 ir pranešti apie tai bendrajam pagalbos centrui“, – tvirtina R. Bekežienė.

Jos teigimu, jeigu žmonės patys susitaria dėl dūmų detektoriaus įrengimo ar patikros, būtina tiksliai suderinti laiką ir aptarti visas aplinkybes – kas atvyks ir kokiu tikslu.

„Tada gyventojas tikrai būtų ramus, kad sulaukė to asmens, su kuriuo susitarė iš anksto. Jeigu tokie asmenys atvyksta neperspėję, neinformavę, netgi skubina gyventojus labai greitai priimti kažkokius sprendimus, iš tikrųjų galima sunerimti, nes gali būti, kad pasitaikytų ir tokių sukčiavimo atvejų“, – perspėja R. Bekežienė.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė.