„Tokią iniciatyvą Lietuvos asociacija „Gyvastis“ organizuoja jau 8 metus, – sako asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. – Kviečiame atvykti į savo miestelio žvakučių uždegimo vietą ir tokiu būdu pagerbti žmones, kuriuos pelnytai galime vadinti mūsų didvyriais – jų dovanoti organai išgelbsti kitų žmonių gyvybę ir tai yra neįkainojama dovana“.

Spalio antrasis šeštadienis visoje Europoje minimas kaip organų donorystės ir transplantacijos diena, todėl spalio mėnesį šiai temai skiriama daug dėmesio. „Gyvastiečiai mielai dalyvauja šiame žvakučių uždegime. Tradicine vadinama donorų atminties žvakučių diena yra savotiškas pacientų padėkos ritualas, – sako A. Degutytė. – Degdamas žvakelę ir galvodamas apie savo donorą, jo šeimą, skiri jiems nuoširdžiausią padėkos žodį ar maldą. Uždegdami žvakeles esame patyrę labai jautrių ir graudžių momentų – ateina donorų artimieji, kurie bendrauja mūsų asociacijos nariais, gyvenančiais su transplantuotais organais, galbūt juose mato tuos, kuriuos išgelbėjo jų mirusio vaiko, tėvų, brolių, seserų ar sutuoktinių organai“.

Asociacijos „Gyvastis“ nariai šia iniciatyva išreiškia pagarbą donorams, taip pat ja siekia paskatinti pokalbius šeimose organų donorystės tema: „Tokio pokalbio labai kviečiame – žvakučių uždegimas tebūna jam dingstis“, – sako A. Degutytė.

Šiemet žvakučių uždegimas organų donorams pagerbti ir atminti vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Varėnoje, Jurbarke, Viekšniuose, Marcinkonyse, Prienuose, Skuode, Valkininkuose.

Informacija apie žvakučių uždegimo vietas ir laiką skelbiama „Asociacija Gyvastis“ socialiniame tinkle Facebook https://www.facebook.com/gyvastis

„Po varginančių dializių atlikta inksto transplantacija pakeičia gyvenimą – žmonės atsigauna, sustiprėja, įsidarbina, sukuria šeimas, gimdo vaikus. Per 51 metus atlikta apie tris tūkstančius inksto transplantacijų, – sakė ji“.

Pacientams, kuriems diagnozuojamas inkstų funkcijos nepakankamumas, kuomet inkstai nebesugeba pašalinti medžiagų apykaitos produktų, skysčių, reguliuoti druskos ir skysčių pusiausvyrą organizme, prasideda apsinuodijimas, kuris pražudytų žmogų, jei dirbtinai nebūtų išvalomas kraujas. Žmonės, kuriems reikalingos dializės (dirbtinis kraujo valymo būdas), kas antrą dieną turi lankytis dializės įstaigose, čia praleisti po 4 valandas, kol bus išvalytas kraujas.

„Tai gyvybę gelbstinti procedūra, be kurios žmogus neišgyventų, – sako A. Degutytė. – Persodintas inkstas išvaduoja žmogų iš nuolatinės kelionės į dializės centrus ir varginančių bei ilgai trunkančių procedūrų. Todėl ypač svarbu, kad visuomenė pritartų organų donorystei – vienas miręs žmogus gali pagelbėti dviem pacientams, kurių inkstai neveikia. Todėl kviečiame aptarti organų donorystės temą savo šeimose”.

Minėdama medicinos pasaulį ir pacientų gyvenimą apvertusių transplantacijų sukaktį, asociacija „Gyvastis“ pasiūlė pagerbti ir valstybės apdovanojimą įteikti profesoriui Baliui Dainiui. Pacientams atstovaujanti A. Degutytė sako, kad šį gydytoją, transplantacijų pradininką, pacientai mini su didžiausiu dėkingumu ir pagarba: „Inksto transplantacijos pradžia siejama su šiuo profesoriumi, kuris net ir esant nemažam skepsiui tuo metu, aktyviai dirbo šioje srityje. Todėl šiuo metu transplantacijos pasiekusios tokį aukštą lygį – inksto transplantacijos atliekamos iš mirusio ir iš gyvo donoro, iš suderinamų ir nesuderinamų kraujo grupių. Kasmet persodinama iki 100 inkstų.

Šiemet minėdamas jubiliejų, profesorius sulaukė daugybės šiltų žodžių. Štai vienas iš jų. Pacientė Lina rašo: „Jau 24 metus gyvenu su transplantuotu inkstu. Profesorius mane operavo tris kartus, ir kiekvieną kartą didžiulių pastangų ir jėgų dėka kėliausi gyventi. Jo begalinis rūpestis, profesionalumas ir tolerancija gaubė ne tik mane, bet ir visus šalia esančius ligonius, suvažiavusius iš kaimų ir miestelių. Daug daktarų garsina Lietuvą savo unikaliais pasiekimais, kiti dar tik rašo istoriją, kovodami su pandemija, o profesorius Balys Dainys transplantacijos istorijoje įrašytas amžiams“.

Šiais metais buvo prisiminti ir pagerbti 1779 donorai.

Žmonės, gyvenantys su transplantuotu organu, šią „Gyvasties” iniciatyvą laiko dėkingumo, pagarbos ir atminties ženklu savo donorui, nes kitaip padėkoti mirusiajam ir jo artimiesiems galimybių nėra.

Lietuvos Asociacijos „Gyvastis“ nariai visada stengiasi dalyvauti šiame donorų pagerbimo renginyje.

„Kadangi ši diena minima rudenį, visad labai jaudinamės dėl oro sąlygų. Mūsų nariai yra jautrūs visokioms infekcijoms, o šaltas metas yra palankus virusams plisti. Visaip yra buvę – ir lietus pliaupė, ir buvo šalta, pasitaikydavo ir graži diena. Mūsų žmonės visoje šalyje, kur bevyktų žvakučių uždegimas ir koks bebūtų oras – visada stengiasi dalyvauti“, – sakė asociacijos „Gyvastis” prezidentė Aušra Degutytė.

Šiais metais žvakutės donorams pagerbti liepsnojo Vilniuje, Kaune Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Vilkaviškyje, Prienuose, Varėnoje, Skuode, Viekšniuose, Valkininkuose, Marcinkonyse. Renginiai organizuojami laikantis saugumo reikalavimų.

Dėl sudėtingos koronaviruso plitimo situacijos, šiais metais šios akcijos atsisakyta Šiauliuose, Raseiniuose, Radviliškyje, Palangoje.

Žvakučių uždegimas organų donorams pagerbti, skiriamas Pasaulinei ir Europos organų donorystės dienai paminėti. Ši diena minima kasmet spalio antrąjį šeštadienį.

Žmonės, gyvenantys su transplantuotu organu, šią „Gyvasties“ iniciatyvą laiko dėkingumo, pagarbos ir atminties ženklu savo donorui, nes kitaip padėkoti mirusiajam ir jo artimiesiems galimybių nėra.

Asociacijos „Gyvastis“ nariai visada stengiasi dalyvauti šiame donorų pagerbimo renginyje: „Kadangi ši diena minima rudenį, visad labai jaudinamės dėl oro sąlygų. Mūsų nariai yra jautrūs visokioms infekcijoms, o šaltas metas yra palankus virusams plisti, – sako asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Visaip yra buvę – ir lietus pliaupė, ir buvo šalta, pasitaikydavo ir graži diena. Mūsų žmonės visoje šalyje, kur bevyktų žvakučių uždegimas ir koks bebūtų oras – visada stengiasi dalyvauti. Labai kviečiame prisijungti visus, neabejingus kilniausiam poelgiui – organų donorystei po mirties“.

Šiais metais žvakutės donorams pagerbti liepsnos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Vilkaviškyje, Prienuose, Varėnoje, Skuode, Viekšniuose, Valkininkuose, Marcinkonyse. Renginiai organizuojami laikantis saugumo reikalavimų.

Dėl sudėtingos koronaviruso plitimo situacijos, šiais metais neorganizuojami renginiai Šiauliuose, Raseiniuose, Radviliškyje, Palangoje.

Dėkojantys savo donorui ir jo artimiesiems už sprendimą, dovanojusį gyvenimą, kviečiami namuose uždegti žvakelę ir mintimis išreikšti savo dėkingumą.

Žvakučių uždegimas organų donorams pagerbti skiriamas Pasaulinei ir Europos organų donorystės dienai paminėti. Ši diena minima kasmet spalio antrąjį šeštadienį.

Akciją organizavo Lietuvos Asociacija „Gyvastis“. Jau bene tradicija tapusi akcija vyko net 11-oje Lietuvos miestų, kuriuose susirinkę žmonės uždegė žvakutes, išreikšdami pagarbą donorams už dovanotą gyvenimą ir tyliai pasimelsdami už tuos, kurių jau nebėra, bet kurių dėka gali gyventi pilnavertį gyvenimą.

Penktadienio pavakare 11-oje Lietuvos miestų aikštėse sužibo širdys, reiškiančios meilę, pagarbą ir dėkingumą kilniems žmonėms, kurie sunkią savo šeimai akimirką nesudvejojo ir padovanojo savo ar artimojo organus kitiems. Per 47 metus Lietuvoje buvo 1521 organų donoras.

Visuose miestuose žvakutes donorams uždegė žmonės, gyvenantys persodintos širdies, inkstų, kepenų ar plaučių dėka, jų šeimos nariai, pritariantieji organų donorystei savanoriai, moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai.

Lietuvoje persodintų organų dėka gyvena apie 1000 žmonių. Žvakučių akcijos metu šie žmonės išreiškė savo dėkingumą donorų artimiesiems, kurie sunkią netekties akimirką sutiko padovanoti mirusiųjų organus donorystei.

Lietuvos Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė sako, jog dėka kilnios aukos, - dovanoto organo, - šie žmonės gali matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems, todėl nors tokiu gražiu renginiu norisi padėkoti už tai, kad nesuabejojo, kad išdrįso ir sutiko.

Netikėta mirtis

Jauna, nė dvidešimties neturėjusi mergina gyveno kaip įprastai, be jokių sveikatos negalavimų ar nusiskundimų džiaugėsi kiekviena diena – mokėsi, sportavo, leido laiką su draugais. Kaip pasakoja Justinos mama Vida, lemtingąją naktį mergina taip pat leido pas draugę namie. Pažiūrėjusios filmą merginos nuėjo miegoti, tačiau pabusti Justina jau nebegalėjo.

Justinos mama Vida pasakoja, jog ligoninėje Justinai buvo atliktos dvi sunkios operacijos, tačiau net ir begalinis medikų darbas bei pastangos gelbstint jos dukros gyvybę nepadėjo. Tėvai iš medikų išgirdo negailestingą diagnozę – smegenų aneurizmos plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis, sukėlęs jau nebepataisomų pasekmių ir išsiuntęs dar nė dvidešimties neturinčią merginą anapilin.

„Sprendimas paaukoti organus atėjo spontaniškai. Daktarai nedrįso mums užsiminti apie organų donorystę, tačiau mes su vyru pagalvojome jog Justina būtų to norėjusi – ji buvo nepaprastai gera visiems, ji džiaugėsi gyvenimu, todėl manau, ji tikrai būtų norėjusi perduoti tą džiaugsmą ir kitiems – suteikti antrą šansą gyventi“, - sako Justinos mama Vida.

Moteris sako, jog visame pasaulyje spalio mėnesį minima organų donorystės diena ir jau tradicija tapusi žvakučių akcija sutapo ir su Justinos gimimo diena, - kuomet moteris visada prisimena savo dukrą ir giliai širdyje džiaugiasi žinodama, jog dalėlė Justinos vaikšto kažkur Lietuvoje ir džiaugiasi gyvenimu taip, kaip tai darė ir jos dukra.

Žvakučių akcija – už donorus

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuojama žvakučių akcija šiemet vyko 11-oje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Viekšniuose, Vilkaviškyje ir Valkininkuose.

Šios akcijos tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į itin aktualią ir opią organų donorystės problemą, bet ir pagerbti kiekvieno mirusio donoro atminimą ir padėkoti gyviesiems donorams. Deja, didžiajai daugumai donorų tiesiogiai padėkoti negalime, tačiau tie, kurie gyvena donorų ir jų artimųjų dėka, jų niekada nepamirš.

Tikimąsi, jog tokios akcijos kaip ši, paskatins žmones daugiau kalbėtis tarpusavyje su artimaisiais tokiomis temomis kaip organų donorystė ir išreikšti savo sutikimą ar atvirkščiai, nesutikimą po mirties paaukoti savo organus.

Organų donorystę remia ir Bažnyčia. Šeštadienį, Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje ir Viekšniuose Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius organų donorus, taip pat už žmones, gyvenančius persodintų organų dėka bei už tuos, kurie transplantacijos dar laukia.

Pranciškonų vienuolis Br. Paulius OFM (kun. Saulius Bytautas) priminė, jog donorystė yra didžiausia meilės išraiška žmogui „nėra didesnės meilės kaip gyvybę už kitus atiduoti. Gyvenimas yra Dievo dovana ir jeigu žmogus pats išeidamas iš šio pasaulio padeda kažkam kitam išgyventi būdamas donoru, tai yra Dievo palaima.“