Aušra Glebauskienė | KaunoDiena.lt

„Švietimo lyderystės“ magistro studijos atveria akis

„Švietimo lyderystės“ magistro studijos atveria akis
Padedant ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui, savivaldybės siūlomą programą jau baigė per 360 absolventų iš įvairių Lietuvos regionų. Dalis jų ėmėsi iniciatyvos ir tapo įvairių švietimo įstaigų vadovais, kiti buvo įkvėpti imtis profesinės karjeros pokyčių. Šiais metais programa atnaujinta – papildyta moderniausiomis mokymo metodikomis bei užsienio praktika.

Ko reikia, norint tapti tikru lyderiu, dalijasi jau pabaigę šias studijas magistrantai – šiandien sėkmingi vadovai.

Apie magistro studijų programą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktorė Raimonda Jarienė sužinojo iš savo pažįstamų. Direktorė teigia, kad jai svarbiausia – noras ir galimybė toliau mokytis. Jai antrina ir kita programos absolventė, buvusi vienos sostinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o dabar – tarptautinės Europos mokyklos Briuselyje matematikos mokytoja – Sonata Likienė.

„Svarbiausia buvo išnaudoti progą išmokti kažką naujo, nes kai tau 18 metų ir esi jaunas maksimalistas, dar nelabai supranti, ko tu nori ir kas tavęs laukia. Kai tau virš 40 metų, tu labai aiškiai pradedi suprasti ir atsirinkti, ko tau iš tikrųjų norisi. Aš norėjau mokytis to, kas man nauja, prie ko aš niekada akademiškai nebuvau prisilietus. O svarbiausia – man norėjosi klausytis profesionalių tos srities mokslininkų, sutikti naujų žmonių. Įstojusi gavau viską, ko ieškojau. Man labai pasisekė“, – pasakoja pirmosios „Švietimo lyderystės“ programos absolventė S. Likienė.

Panašiai apie programą sužinojo ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Glebauskienė, kurią studijuoti paskatino būtent geri atsiliepimai apie programą.

„Labai daug girdėjau apie šias studijas iš savo artimos aplinkos, darbe. Iš arti mačiau, kaip bestudijuodamas žmogus keitėsi: jo svajonės, idėjos augo ir tapo realybe. Mane itin patraukė tokie pavyzdžiai, kurie augino mokymo kokybę, bendruomenę, mokyklą. Sekiau projekto naujienas ir pati užpildžiau anketą į švietimo lyderystės programos studijas“, – pasakojo A. Glebauskienė.

Dėmesys praktikai ir galimybė kurti atvirą pokyčiams mokyklą

„Švietimo lyderystės“ studijose ugdymo įstaigų vadovai gilinasi į kokybiškai švietimo vadybai aktualiausius dalykus, tarp modulių – ir strategija, rinkodara, lyderystė, organizacijos valdymas. Baigę studijas pastebi ir daugiau programos išskirtinių pliusų.

Vilniaus P. Vileišio progimnazijos direktorė R. Jarienė teigia, kad ją paveikė ir paties ISM universiteto, kaip organizacijos, kultūra: „ypatinga organizuotumo, kolegiškumo, rūpestingumo ir reiklumo dermė. Iš studijų išsinešiau aiškų įsivaizdavimą, kaip turi veikti gera organizacija, kaip norėčiau, kad veiktų mano organizacija. Ir aiškų supratimą, kur prasideda ir kur nesibaigia lyderio atsakomybė. Man ši sistema labai tiko. Jokių nemigos naktų, tik prasminga naujai įgyto žinojimo, turimos patirties ir mąstymo sintezė. Taip ir įsivaizduoju tikrą mokymąsi“.

Anot baigusiųjų studijas, kiekviena paskaita yra kaip didelės dėlionės dalis, be kurios piešinys nebūtų pilnas, jos visos svarbios – suvokti visumą, pamatyti vaizdą iš aukščiau. Tai daug daugiau nei paskaitos ar praktiniai taikymai. Šių studijų metu susikūrė bendraminčių bendruomenė – tinklas, apimantis visus švietimo lygmenis (mokytojus, pavaduotojus, vadovus kitus švietimo sričių atstovus).

„Mane sužavėjo laisvė – idėjų, darbų, bendravimo su grupiokais, dėstytojais. Užsiėmimai vykdavo įvairiose miesto erdvėse, o kartą dėstytojos užduotį atlikau viename sostinės prekybos centrų. Pasikeitė mano išmanymas apie strategiją, socialinius tinklus, projektų rašymą ir įrankių naudojimą. Išsiplėtė draugų ir pažinčių ratas. Būtent studijų metu supratau – nereikia būti ministru, kad keistum švietimo sistemą, reikia keisti savo mokyklą ir pačiam tikėti tuo ką darai“, – pasakojo Lazdijų rajone esančios Šventežerio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis.

Didžiausias iššūkis – viską suderinti

Studijuoti magistro programoje ir tuo pat metu dar ir dirbti – nemažas iššūkis visiems, tačiau baigę studijas vieningai sutaria – tikrai verta, todėl labai svarbus ir artimųjų palaikymas.

„Didžiausias iššūkis studijuojant – perlipti per save, per „negaliu“, „nemoku“, „man nepavyks“! Didžiausias iššūkis sau pačiam. Mokytis reikia daug, o darbas ir šeimos reikalai niekur nedingsta. Stengiesi, darai, pyksti, norisi savaitgaliais patinginiauti, o ne ruoštis egzaminui ar pristatyti projektą“, – pasakoja A. Čiurlionis.

Pasak S. Linkienės, paskaitos, egzaminai, grupės ar individualūs darbai nėra sunkūs, tačiau sunku surasti jėgų ir susikaupti magistro darbui. Matematikos mokytoja pataria tiems, kurie rinksis šią programą: turite suprasti, kad reikės ir dirbti savo darbą, o namuose lauks šeima ir kiti įsipareigojimai, todėl reikės visokeriopo palaikymo, paramos darbe ir namuose.

Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu bei Vilniaus švietimo pažangos centru kviečia visus būsimuosius lyderius pasinaudoti galimybe gauti nemokamas magistro studijas „Švietimo lyderystės“ programoje: tobulinti kvalifikaciją švietimo vadybos srityje ir siekti magistro diplomo.

Iš viso programoje mokysis 40 esamų ir būsimų Vilniaus mokyklų ir darželių vadovų. Norintys dalyvauti programoje jau dabar kviečiami pildyti paraišką – tai iki birželio 22 d. galima padaryti adresu https://www.svietimopazanga.lt/projektai/ugdymo-istaigu-vadovu-rezervo-rengimas/
J. Dobkevičiaus progimnazijoje – neeilinė pamoka 5

J. Dobkevičiaus progimnazijoje – neeilinė pamoka 5
Japoniško rašto pamoka

Aleksote įsikūrusi J.Dobkevčiaus progimnazija jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Japonijos miestais. Šį kartą Yaotsu miesto meras Masanori Kaneko vaikams vedė kaligrafijos pamoką.

Vaikai smalsavo ne tik, kaip japoniškais hieroglifais atrodo užrašytas jų vardas, bet kaligrafijos meistro prašė užrašyti ir kitus prasmingus žodžius. Kadangi ketvirtadienį mokykloje tvyrojo Šv. Valentino dienos nuotaikos, mokiniai bandė ant specialaus ryžių popieriaus užrašyti tokius žodžius kaip „širdis“ ar „meilė“. Svečias iš Japonijos yra tikras kaligrafijos meistras, tad parodė, kaip užrašyti ir žodžius „svajonė“ bei „draugystė“.

„Noriu lietuvių vaikus šiek tiek pamokyti kaligrafijos. Japoniška kaligrafija yra labai sudėtinga, jos paprastai reikia mokytis keliolika metų, yra įvairūs sertifikatai, įrodantys kaligrafijos meistrystę. Tačiau šiandien stengiausi rašyti paprastus ženklus“, – apie išskirtinę pamoką J.Dobkevičiaus progimnazijos vaikams kalbėjo Yaotsu miesto meras ir prisipažino, kad pats lietuviškai moka užrašyti „ačiū“.

Išmokti japoniškai rašyti panoro įvairių klasių mokiniai. Iš pradžių jie apstojo kaligrafijos meistrą, po to patys bandė atkartoti užrašytus ženklus.

„Dalis šių vaikų į savo šeimas jau buvo įsileidę japoną, tad vienaip ar kitaip jau galėjo prie kaligrafijos prisiliesti. Taip pat dalis mokinių pagal jaunųjų ambasadorių programą jau buvo iškeliavę į Japoniją, tačiau yra ir tokių, kuriems tai visai nauja patirtis“, – sakė J.Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Glebauskienė.

Masanori Kaneko

Kultūriniai saitai

Japonijos ir Kauno draugystė leidžia ne tik keistis idėjomis, bet ir atrasti įvairių bendrų jungčių, kurios padeda vaikams praplėsti savo pasaulio ribas, išmokti naujų dalykų.

„Japonijos kultūra turi vertybinį išskirtinumą. Tie vaikai, kurie turi galimybių prisiliesti prie šios kultūros, keičiasi į gerą pusę. Mainų pagalba vaikai visai kitaip ugdosi, plečiasi jų supratimas“, – sakė A.Glebauskienė

Ji tikino, kad japonų kultūra mokykloje sparčiai populiarėja. „Turime japonistikos pamokas, į jas kiekvienais metais susirenka vis daugiau vaikų. Tai yra naujos veiklos, į kurias vaikai noriai įsitraukia, nes gali išmokti naujų dalykų per tokias kultūrines pažintis. Yra net keli mokiniai, kurie sieja ateitį su Japonija ir šioje šalyje nori studijuoti. Iš tiesų, vaikai sako, kad japonų kultūra yra labai artima, tad jei būtų galimybė pakartoti kelionę į Japoniją, tai būtų didžiausia šventė“, – tikino direktoriaus pavaduotoja.

Yaotsu miesto meras taip pat džiaugėsi, kad jau daug metų kartu su Kaunu vyksta įvairūs kultūriniai mainai tarp mokyklų ir bendruomenių. Ne kartą lietuvių ansambliai buvo atvykę į minėtą Japonijos miestą, o į Kauną atvežta dalelė savos kultūros.

Sutvirtinta draugystė

Ketvirtadienį ne vienus metus trukusi neoficiali Kauno ir Japonijos miesto Yaotsu draugystė bus sutvirtinta sutartimi. Abiejų miestų atstovai po pietų pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kuri užtikrins, kad ir ateityje vyks mokinių ir patirties mainai.

„Džiaugiamės, kad Čijunės Sugiharos dėka du miestai buvo sujungti labai tampriu ryšiu. Yaotsu mieste Sugihara gimė ir praleido vaikystę, o Kaune – jis išdavė garsiąsias gyvenimo vizas. Mūsų miestų draugystė trunka labai ilgą laiką“, – „Kauno dienai“ sakė Yaotsu miesto meras M.Kaneko.

Jis tikino, kad Č.Sugihara ir jam pačiam labai daug reiškia, nes ši asmenybė verta didelės pagarbos. „Kur mes bevažiuotumėme, visame pasaulyje jis yra labai gerbiamas ir mylimas. Man labai svarbu, kad mūsų mieste jis gimė. Mums Sugihara yra labai svarbus, tad norime toliau skleisti jo humanizmo idėją“, – pridūrė svečias iš tolimosios Japonijos.

M.Kaneko tikino, kad sutarties pasirašymas yra labai svarbus žingsnis. „Mums yra didelė garbė, kad Kaunas sutinka su mumis toliau bendradarbiauti“, – sakė jis.

DAUGIAU