Vienu metu – du diplomai
Vos dešimt dienų skiria dvi A. Zaleckytei svarbias datas: birželio 22 d. ji atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o dar kartą mantija ir specialia kepure pasipuošė liepos 2 d. Bordo, KEDGE verslo mokykloje.
Svajonę studijuoti pirmojoje Lietuvoje privačioje aukštojoje mokykloje Austėja puoselėjo jau nuo devintos klasės. „Žavėjo tai, kad studijos vyksta anglų kalba, kad yra galimybė išvykti į kitas šalis, ypač – Ameriką, ir gauti dvigubą diplomą. Sužinojusi, kad už tokias studijas reikia sumokėti didelę sumą asmeninių lėšų, tos minties teko atsisakyti, tačiau liko kita galimybė, nereikalaujanti papildomų mokesčių, – KEDGE verslo mokykloje Prancūzijoje“, – pasakojo mergina.
Tiesa, gimnazijoje, prisipažino pašnekovė, apie studijas užsienyje ji nė negalvojo, nors tuo metu daug kas važiavo studijuoti į Didžiąją Britaniją. „Ji man nepatiko, o į kitas Europos šalis išvykti studijuoti plačių galimybių turėjo ISM universitetas“, – sakė babtiškė. Vienas iš jos klasės draugų įstojo ir jau taip pat baigė universitetą Didžiojoje Britanijoje.
ISM vadybos ir ekonomikos universitete A. Zaleckytė pasirinko Industrinių technologijų vadybą. „Ši programa jungia vadybą, ekonomiką ir inžinerinius pagrindus. KEDGE verslo mokykloje neturėjau plataus pasirinkimo: iš rinkodaros, lyderystės, strateginių derybų valdymo ir tiekimo grandinės valdymo, galėjau rinktis tik pastarąją programą. Iš pradžių labiau norėjau studijuoti rinkodarą, bet dabar esu labai patenkinta, nes įgytos tiekimo grandinės valdymo žinios šiuo metu man yra naudingesnės“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pasak Austėjos, daugiau iššūkių kilo du pusmečius studijuojant užsienyje. „Tuos pusmečius buvo daugiau dalykų. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje jų būdavo penki, tai Prancūzijoje – aštuoni, taigi gerokai didesnis krūvis. Tačiau studijos užsienyje man labiau patiko, nes jų metu turėjau galimybę susipažinti su įvairių šalių studentais ir jų šalių kultūromis. Be to, užsienio dėstytojų metodai buvo itin interaktyvūs ir skatinantys aktyvų studentų įsitraukimą į mokomąjį dalyką“, – vardijo pašnekovė.
Kadangi ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir KEDGE verslo mokykla yra pasirašę mainų sutartį, studijos abiejose aukštosiose mokyklose vyko lygiagrečiai, Prancūzijoje išlaikyti dalykai buvo įskaityti ir Lietuvoje.
Siekdama antrojo diplomo A. Zaleckytė dar labiau pagilino anglų kalbos žinias. „ISM paskaitos vyko anglų kalba, bet KEDGE visi studentai buvo iš užsienio: Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, netgi iš Kosta Rikos, keletas ir iš pačios Prancūzijos, su jais lietuviškai nepakalbėsi“, – šypsojosi mergina.
Pasak Austėjos, pati didžiausia antrojo diplomo nauda yra tai, kad jis suteikia studentui platų žinių spektrą, leidžiantį giliau suvokti skirtingas sritis ir jų sąsajas, kurti novatoriškas idėjas. „Įgyta tarptautinė patirtis puikiai paruošia studentą dirbti globalioje darbo rinkoje, kadangi stiprina supratimą apie tarpkultūrinius skirtumus. Turėdamas dvigubą diplomą studentas visuomet išsiskirs darbo rinkoje, rodydamas didelį akademinių pasiekimų lygį ir daugialypį gebėjimą dirbti“, – pasakojo buvusi Babtų gimnazijos auklėtinė.
Du bakalauro diplomus rankose laikanti Austėja ketina siekti ir magistro laipsnio. Tai bus ne šiemet ir tikriausiai ne Lietuvoje. „Reikia išsigryninti, ko noriu toliau, kurioje šalyje galėčiau studijuoti. Greičiausiai tai bus verslo analitika, nes šios studijos pagilintų esamas žinias apie duomenų panaudojimą sprendžiant verslo problemas“, – ateities planais dalijosi ambicinga mergina.
Ji ragino kitus jaunus žmones drąsiau siekti savo svajonių. „Dvigubo diplomo programoje dalyvavau viena iš savo kurso ISM universitete. Nėra ko bijoti, nes susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, turinčiais tokį pat tikslą, labai lengva“, – tvirtino pašnekovė.
Dvigubas: A. Zaleckytė birželio 22 d. atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o liepos 2 d. – Bordo, KEDGE verslo mokykloje. / A. Zaleckytės asmeninio archyvo nuotr.
Galvoja apie postdoktorantūrą
Buvęs Raudondvario gimnazijos mokinys Edvinas Stankūnas, Vienos universitete įgijęs magistro laipsnį, šioje aukštojoje mokykloje kitais metais baigs doktorantūrą ir jau galvoja apie kitą žingsnį – postdoktorantūrą, tik dar neapsisprendė, kur norėtų tęsti savo mokslinius tyrimus. „Galbūt kitoje Atlanto pusėje“, – šypsojosi jaunas vyras.
Edvinas prisiminė, kad Raudondvario gimnazijoje jau ir anksčiau buvo abiturientų, pasirinkusių studijas užsienyje, tačiau tai įtakos jo apsisprendimui neturėjo.
„Dėl magistro studijų Vienoje apsisprendžiau studijuodamas biochemijos bakalauro studijų programoje Vilniaus universitete: sėkmingai perėjau atranką į Vienos universiteto Biocentro vasaros stažuočių programą, skirtą bakalauro ir magistro studentams, norintiems įgyti praktikos gyvybės mokslų srityje. 2016 m. Austrijos sostinėje praleisti du mėnesiai paliko gerą įspūdį tiek mokslo, tiek kultūros prasme, todėl 2018 m. į Vieną sugrįžau magistro studijų“, – pasakojo E. Stankūnas.
Pasak buvusio Raudondvario gimnazisto, didelių iššūkių studijuojant Austrijoje nekilo, tačiau juokingų nesusipratimų pasitaikė, dažniausiai susijusių su jo vardu. „Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Atėjęs atsiimti magistro diplomo iš administracijos darbuotojos sulaukiau keisto žvilgsnio, kadangi ji tikėjosi išvysti merginą, – juokėsi pašnekovas. – Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.“
Pasak E. Stankūno, studijos Vienos universitete reikšmingai skiriasi nuo studijų Vilniaus universitete. „Vienoje daugiau laisvės susidarant studijų planą, be to, skirtingose paskaitose retai sutinki tuos pačius studentus, priešingai nei Vilniuje, kur įprastai studijas pradedi ir baigi su tais pačiais bendrakursiais. Po paskaitos ar pristatymo studentai Austrijoje atsidėkoja ne plojimais, o barbenimu į stalus. Tai buvo turbūt didžiausias tiesiogiai su studijomis susijęs kultūrinis šokas“, – šypsojosi Edvinas.
Pašnekovas patikino: dėl studijų pasirinkimo nesigailįs, prie to reikšmingai prisidėjo Prof. Alwino Koehlerio laboratorija, kurioje jis mokslinius tyrimus atlieka nuo 2018 m. „Didelis palaikymas, palankios sąlygos tobulėti, draugiška atmosfera, eksperimentų neribojantys finansiniai ištekliai ir plačių pažiūrų kolegos, su kuriais gali diskutuoti tiek apie dirbtinio intelekto sistemų pritaikymą baltymų struktūros tyrimuose, tiek apie Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslus“, – vardijo daktaro laipsnio siekiantis vyras.
Edvinas džiaugėsi: per penkerius metus pavyko gerai susipažinti su Austrijos gamta ir kultūra. Kalnų žygiai Alpėse, lankymasis muziejuose, dailės ir skulptūros parodose, Vienos filharmonijos orkestro koncertuose ar Vienos operos pastatymuose tapo įprastiniais savaitgalio užsiėmimais. „Austrų rašytojo Karlo Krauso pasakyme, kad „Vienoje gatvės išgrįstos kultūra, kituose miestuose – asfaltu“ yra dalis tiesos. Tiesa, nemėgstu obuoliais įdarytų kepinių, todėl Vienos obuolių štrudelis didelio įspūdžio nepadarė“, – juokėsi pašnekovas.
Evinas Stankūnas./ linkedin.com nuotr.
Kurse – tautų įvairovė
VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Enrika Medimaitė Leideno universitete (Nyderlandai) pasirinko Tarptautines studijas. Skirtingai nei A. Zaleckytė ir A. Stankūnas, Enrika jau nuo dešimtos klasės tvirtai žinojo, kad nori studijuoti užsienyje.
„Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau studijuoti užsienyje, buvo noras pažinti ir pamatyti platesnį pasaulį, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių. Pasirinkau Tarptautines studijas, nes programoje buvo galima pasirinkti Rytų Azijos regioną ir jame specializuotis. Be to, šiose bakalauro studijose dėstoma ekonomika, politika, istorija, kultūros ir kalbos. Kadangi tvirtai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, šios studijos atrodė tinkamos, nes moko įvairių dalykų“, – pasakojo Enrika.
Tiesa, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė buvo pateikusi prašymą studijuoti Yonsei universitete Pietų Korėjoje. „Įstoti pavyko, bet nusprendžiau pasirinkti Leideno universitetą dėl studijų kainos“, – sakė pašnekovė.
Mergina neslėpė, kad ir kultūrine prasme artimesnėje šalyje pirmi įspūdžiai buvo šiek tiek bauginantys, kadangi viskas buvo nauja ir dar nepažinta. „Tačiau vėliau pripratau prie mokymosi sistemos ir paties universiteto“, – šypsojosi mergina.
Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.
E. Medimaitės kurse yra 500 studentų. Maždaug pusė jų yra iš Nyderlandų, likusieji – iš viso pasaulio. Ji tvirtino pažįstanti studentų iš Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos, Australijos, Šiaurės Amerikos, Europos. Šias studijas renkasi studentai iš viso pasaulio, todėl studentų įvairovė yra nemaža.
„Savo patirtį apibūdinčiau kaip išskirtinę, pilną iššūkių ir naujų atradimų. Po vienų metų susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio, suradau artimų draugų, tačiau per metus buvo ir sunkumų, kuriuos teko įveikti. Manau, pasirinkau sau tinkamas studijas, kadangi galiu mokytis apie pasaulio regioną, kuris mane labai domina“, – pasirinkimu neabejojo pašnekovė.
Enrika patikino, kad per vienus metus spėjo susipažinti su Nyderlandais, jau geba orientuotis Hagoje. „Esu ne vieną kartą buvusi ir kituose šios šalies miestuose. Šiek tiek suprantu olandų kalbą. Dirbu restorane, todėl dažnai tenka bendrauti su vietos gyventojais“, – pirmųjų metų įspūdžiais dalijosi buvusi VDU Ugnės Karvelis gimnazistė.
Sąrašas – įspūdingesnis
Tos pačios gimnazijos auklėtinė Miglė Juknevičiūtė kitame Nyderlandų – Amsterdamo – universitete studijuoja mados verslą.
Evita Rakauskaitė, buvusi Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos abiturientė, studijuoti išvyko į Birmingamo universitetą Didžiojoje Britanijoje, o ateitį su sveikatos apsauga siejanti Ugnė Bieliauskaitė iš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos – į Monaghano institutą Airijoje.
Kalbama, kad esama buvusių Kauno rajono mokinių, baigusių ir prestižinius užsienio universitetus, tokius kaip Prinstono (JAV), tačiau „Kauno dienai“ apie juos gauti duomenų nepavyko.
