Jeruzalės Holokausto memoriale ir muziejuje „Yad Vashem“ vyksiantis forumas skirtas paminėti Aušvico nacių mirties stovyklos, kur buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, išvadavimo 75-ąsias metines. Ši Holokausto vieta yra tapusi nacistinės Vokietijos vykdyto genocido, kurio aukomis tapo apie 6 mln. Europos žydų, simboliu.
Renginyje, kurio vienas iš organizatorių yra artimas Kremliaus sąjungininkas, dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas). Visi jie buvo įtraukti forumo kalbėtojų sąrašą.
Tuo metu sausio 27-ąją buvusioje Aušvico-Birkenau nacių mirties stovykloje pietiniame Osvencimo mieste rengiama oficiali ceremonija jos išvadavimo 75-osioms metinėms paminėti. Renginyje kalbą pasakys ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
A. Duda sakė nusprendęs nedalyvauti Jeruzalėje vyksiančiame forume, nes neturės galimybės atsikirsti V. Putinui, jeigu šis pasinaudos renginiu vėl pažerti Lenkijai kaltinimų antisemitizmu.
Praėjusį mėnesį V. Putinas išprovokavo pasipiktinimo bangą, melagingai apkaltinęs Lenkiją, kad šalis prisidėjo pakurstant Antrąjį pasaulinį karą.
Pasak lenkų politologo Marcino Zaborowskio (Marcino Zaborovskio), V. Putino tikslas yra supriešinti Lenkiją su Izraeliu ir – tuo pačiu – su Jungtinėmis Valstijomis.
Milijardierius Kremliaus sąjungininkas
Vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras (Mošė Kantoras) – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.
Pasak M. Zaborowskio, V. Putinas turi nemažai draugų tarp Izraelio ir Rusijos žydų, daugelis kurių yra įtakingos figūros, pavyzdžiui, Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybermanas) – buvusioje Sovietų Sąjungoje gimęs Izraelio nacionalistinės partijos „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) vadovas.
„Jeigu lenkų ir žydų santykiai pašlis, Jungtinės Valstijos palaikys Izraelį“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) direktorius M. Zaborowskis.
„Izraelyje į Lenkiją nežiūrima kaip į [Hitlerio] auką ir ten vis dar gajos antilenkiškos nuotaikos“, – pridūrė jis.
Tokių nuotaikų nepakeitė ir faktas, jog Lenkija padarė nuolaidų, kad užbaigtų diplomatinę krizę, kilusią 2018 metais, kai Varšuva parengė įstatymą, kuriuo, Izraelio nuomone, norėta uždrausti žydams kalbėti apie karo metais prieš juos įvykdytus lenkų nusikaltimus.
A. Dudos nedalyvavimas reiškia, kad ketvirtadienį Jeruzalėje Lenkija bus antrame plane. Oficialiame 46 valstybių delegacijų vadovų sąraše nėra nė vieno Lenkijos atstovo.
Per Antrąjį pasaulinį karą, kuris prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1-ąją, kai nacistinės Vokietijos pajėgos įsiveržė į Lenkiją, žuvo beveik 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai.
Tarp Lenkijos piliečių yra daugiausiai žmonių, kuriuos „Yad Vashem“ yra paskelbęs Pasaulio tautų teisuoliais už tai, kad jie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo gelbėti žydus per Antrąjį pasaulinį karą.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos, dėl kurios Europos Sąjunga paskelbė Maskvai sankcijas, Varšuvos ir Maskvos santykiai buvo įtempti, bet stabilūs, todėl pastarieji V. Putino melagingi pareiškimai Lenkijai buvo netikėti.
Varšuva šiuos jo veiksmus traktavo kaip bandymą nukreipti dėmesį nuo Rusijos nesėkmių ir paruošti dirvą Jeruzalės forumui, kur antisemitizmas veikiausiai bus pagrindinė tema.
Izraelis pirmenybę V. Putinui, o ne A. Dudai, dienraščiui „Fakt“ sakė lenkų žurnalistas Konstanty Gebertas (Konstantis Gebertas).
Anot jo, Izraelio vyriausybės vadovui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) reikia pelnyti daugelio buvusioje Sovietų Sąjungoje gimusių izraeliečių simpatijas prieš kovą vyksiančius visuotinius rinkimus, kurie labai svarbūs jo politiniam išlikimui.
Pirmadienį, sausio 27-ąją, Aušvice vyksiančioje ceremonijoje Jungtinėms Valstijos atstovaus iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas), Izraeliui – prezidentas Reuvenas Rivlinas, Prancūzijai – ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as (Eduaras Filipas), Vokietijai – prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).
Rusija į ceremoniją deleguoja savo ambasadorių Varšuvoje Sergejų Andrejevą.
