Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per parą iš viso užregistruoti 48 eismo įvykiai.

Neblaivūs vairuotojai kalti dėl dviejų eismo nelaimių: Akmenės rajono Ventos miestelyje, Rokiškio rajone, rajoniniame kelyje Keležeriai–Aleksandravėlė.

Nukentėjo du viešojo transporto keleiviai: Kaune – 83-ejų troleibuso metų keleivis, Klaipėdoje – autobuse važiavusi 36-erių metų moteris, Ukrainos pilietė.

Dviračių vairuotojai nukentėjo trijuose eismo įvykiuose, elektrinių paspirtukų vairuotojai – dvejuose.

Miestuose, pirminiais duomenimis, įvyko devyni eismo įvykiai: Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Kuršėnuose, Panevėžyje.

Transporto priemonės septynis kartus susidūrė su į kelią išbėgusiais laukiniais gyvūnais.

Sužeista 90 asmenų: 33 vairuotojai (37 proc.) (deyni motociklų, po vieną keturračio motociklo ir mopedo), 30 keleivių (33 proc.), penkiolika pėsčiųjų (17 proc.), aštuoni dviračių (9 proc.), trys elektrinių paspirtukų vairuotojai, vienas kitas asmuo.

Tarp nukentėjusiųjų – penkiolika nepilnamečių: penki keleiviai, penki pėstieji, iš jų trys – pėsčiųjų perėjose, du elektrinių paspirtukų, po vieną dviračio, keturračio motociklo, mopedo vairuotoją.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, įvyko penki eismo įvykiai, sužeisti aštuoni žmonės.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 24 įvykiais daugiau, sužeista žmonių 35 daugiau, žuvo dviem mažiau.

Eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, įvyko balandžio 30-osios vakare. Prieš aštuntą Kaune, Islandijos plente, magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, motociklas „Honda CBR 600“, važiuodamas Vilniaus kryptimi, partrenkė į važiuojamąją kelio dalį įėjusią pėsčiąją, ji žuvo. Sužeistas ir į ligoninę paguldytas motociklą vairavęs 20-metis vaikinas.

Eismo įvykių informacinėje sistemoje iš viso įregistruoti 494 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 6 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų – 138 (28 proc.).

Šiais metais (iki gegužės 5 d. įskaitytinai) eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 34 žmonės (aštuoniais, arba 19 proc., mažiau nei 2021-aisiais per tą patį laikotarpį). Tarp žuvusiųjų: dvylika vairuotojų (du motociklų, po vieną keturračio motociklo ir krovininio automobilio vairuotoją), vienuolika pėsčiųjų (septyni – tamsiuoju paros metu, vienas – pėsčiųjų perėjoje), devyni keleiviai, du dviračių vairuotojai (vienas – tamsiuoju paros metu). Žuvo 24 vyrai ir 10 moterų.

Transporto priemonių susidūrimų – du atvejai, užvažiavimų ant pėsčiojo – taip pat du. Po vieną įvykį – Tauragėje, Vilkaviškyje, Vilniuje.

Pirmadienį policija iš viso užregistravo 44 eismo įvykius. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykių neužregistruota.

Dešimt atvejų – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Šie įvykiai įvyko Pagėgių savivaldybėje ir Akmenės, Anykščių, Molėtų, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų rajonuose.

Departamento teigimu, dar 60 pranešimų buvo gauta apie kitus įvykius, į kuriuos pateko laukiniai gyvūnai. Savaite anksčiau tokių pranešimų sulaukta, atitinkamai, 84 ir 85.

Praėjusią savaitę pranešimų priėmimo skyrius iš viso gavo 359 pranešimus apie galimus pažeidimus – 31 kartą pranešta apie atliekų deginimą, 29 kartus sulaukta pranešimų apie žvejybos pažeidimus, apie netinkamą atliekų tvarkymą pranešta 21 kartą, dėl nuotekų kreiptasi 22 kartus.

Reaguodami į pranešimus aplinkosaugos pareigūnai ne darbo metu patikrinti informacijos vyko 46 kartus.

Susidūrimų su gyvūnais kelyje nuolat daugėja, rodo statistika. Anot specialistų, yra keletas būtų, kaip galima apsisaugoti nuo tokių autoįvykių. Viena iš paprastesnių apsaugos priemonių, kuria gali pasirūpinti pats vairuotojas, – specialus švilpukas.

„Pro švilpuką pratekantis oras, važiuojant ne mažiau kaip 50–60 km/val. greičiu, sukelia tam tikrą hercų dažnį. Pagal švedų ir norvegų tyrimus (jie atlikti ir Danijoje), kanopiniai laukiniai gyvūnai nelabai eina link garso, kuris yra 60–80 tūks. Hz“, – sako saugaus eismo specialistas technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Jis prideda, kad nėra garantuotas realiu švilpuko naudingumu, tačiau pats tokiu prietaisu ekspertas naudojasi jau daugelį metų ir tikina – per tą laiką nėra susidūręs su gyvūnu. Kiti LRT Radijo pašnekovai švilpuko veiksmingumu abejoja dar labiau ir neranda įrodymų, kad jis iš tikrųjų gali apsaugoti.

Susidurti su gyvūnu kelyje rizikuojate ištisus metus

Anot Gamtos tyrimų centro atstovo Lino Balčiausko, susidūrimai su žvėrimis kelyje retai baigiasi žmonių mirtimi. Specialisto teigimu, per metus tokių įvykių užfiksuojami vienetai. „Tokie atvejai dažniausi [susidūrus – LRT.lt] su briedžiu, nes briedis – didžiulis, jo kojos ilgos ir nuo smūgio jis per kapotą krinta į kėbulą, todėl nukenčia keleiviai“, – aiškina L. Balčiauskas.

Pagal oficialius duomenis, kuriuos kaupia policija, nuo 2002 m. susidūrimų su gyvūnais nuolat daugėja. L. Balčiauskas nurodo, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje buvo užfiksuota 600 tokių autoįvykių. 2014 m. jų registruota daugiau kaip 2 tūkst. Gamtos tyrimų centro atstovas akcentuoja, kad į šią statistiką patenka ir susidūrimai su naminiais gyvūnais: karvėmis, arkliais, šunimis ar kt. Neoficiali statistika rodo, kad keliuose partrenkiama daug daugiau gyvūnų.

„Neoficialią statistiką renkame nuo 2006 m. Lietuvos keliais teko nuvažiuoti daugiau kaip 200 tūkst. km. [...] Užregistravome beveik 4 tūkst. gyvūnų, kurie nepateko į jokią statistiką. Tarp jų netgi yra vienas briedis“, – sako L. Balčiauskas.

Jo teigimu, autoįvykių, kuriuose partrenkiamas briedis, užregistruojama vienetai, elnių – dešimtys, šernų – daugiau kaip šimtas, stirnų – keli šimtai, tačiau iš tiesų šie skaičiai gali būti daug didesni, nes vairuotojai apie susidūrimus praneša ne visada.

Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas aiškina, kad gyvūnai į kelią išeina dėl elementarios priežasties – kelias jiems neatrodo kliūtimi. „Kelias ypatingas mums. Gyvūnai, ypač tada, kai kelias kerta jų gyvenamą teritoriją ir padalina ją į dvi dalis, negali suvokti, kad tai – kliūtis, kurios negalima įveikti, arba kad ji yra pavojinga“, – teigia E. Tijušas.

Rizika susidurti su gyvūnu kelyje, anot E. Tijušo, egzistuoja nuolat, nes skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku. Briedžiai į kelią dažniau išeina pavasarį ar rudenį, kai prasideda jų migracija. Taip pat tikimybė susidurti su stambesniais kanopiniais žvėrimis padidėja rudenį ar žiemos pradžioje – rujos metu. „Netrukus prasidės ar jau iš dalies prasidėjo jaunų bebrų, išvarytų iš šeimų, migracija. Jie ieško naujų namų“, – perspėja medžiotojas.

Apsaugoti gali specialus švilpukas

Anot L. Balčiausko, Europos šalyse valstybė neatsako už tai, kad automobilis susidūrė su laukiniu žvėrimi, nors laukiniai žvėrys laikomi valstybės nuosavybe. Jo teigimu, vairuotojai turi apdrausti automobilį ir žalos atlyginimu po autoįvykio rūpinasi draudimo bendrovė.

Su tuo nesutinka V. Sadauskas. Jis tvirtina, kad draudimo bendrovės žalą atlygina tuomet, kai automobilis apdraustas KASKO draudimu, o tuomet draudėjai kompensacijos išsireikalauja iš valstybės.

„Susitarimas yra toks – kaip nusprendžia valdžia. [...] Jeigu teigiame, kad žvėrys – valstybės turtas, vadinasi, valstybė turi būti atsakinga už savo turtą. Laukinis gyvūnas yra valstybės turtas, naminis – savininko. Čia ir yra paradoksas: jeigu savininko arklys išbėga į kelią, atsako savininkas, jeigu valstybės gyvulys, pavyzdžiui, briedis, sako – ne, kaltas vairuotojas. Galbūt tai – apgailėtinas valstybės valdžios institucijų požiūris. Taikomas dvigubas moralės kodeksas“, – komentuoja V. Sadauskas.

Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas pastebi ir tai, kad už kelių eismo ženklus, įspėjančius apie galimai kelią kertančius gyvūnus, institucijos nesikonsultuoja su medžiotojais ar kitais gyvūnų elgesį stebinčiais specialistais.

Norint padidinti vairuotojų saugumą, jiems paprastai siūlomos priemonės, skirtos apsisaugoti nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Viena iš jų – specialus švilpukas, kuris skleidžia aukštą garsą, važiuojant ne mažesniu kaip 50–60 km/val. greičiu.

„Pro švilpuką pratekantis oras, važiuojant ne mažiau kaip 50–60 km/val. greičiu, sukelia tam tikrą hercų dažnį. Pagal švedų ir norvegų tyrimus (jie atlikti ir Danijoje), kanopiniai laukiniai gyvūnai nelabai eina link garso, kuris yra 60–80 tūks. Hz, – sako saugaus eismo specialistas V. Sadauskas. Jis prideda, kad nėra garantuotas realiu švilpuko naudingumu tačiau pats tokiu prietaisu ekspertas naudojasi jau daugelį metų ir tikina – per tą laiką nėra susidūręs su gyvūnu.

Kiti LRT Radijo pašnekovai abejoja, ar toks švilpukas gali apsaugoti vairuotojus nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis. E. Tijušas aiškina, kad gamtoje nėra gyvūno, kuris, pavyzdžiui, briedžiui keltų grėsmę ir skleistų tokio dažnio garsą. Todėl žvėris šio garso gali nesuvokti kaip pavojaus.

„Teko susipažinti su daug mokslinių tyrimų. Maždaug pusė jų sako, kad šie moksliniai tyrimai yra naudingi, kita pusė – kad absoliučiai beverčiai“ – antrina L. Balčiauskas.

Važiuokite lėčiau nei leistina ir būkite atidūs

Gamtos tyrimų centro atstovas L. Balčiauskas nurodo, kad pagrindinė priemonė, turinti užkirsti kelią gyvūnų patekimui į kelią, – tinklo tvora, kuri atitveria žvėrių gyvenamuosius plotus nuo greitkelio.

„Tam, kad tvora nefragmentuotų gyvūnų populiacijų, turi būti palikta galimybė pereiti kelią, t. y. žalieji tiltai, kurie dabar labai madingi, bet brangūs, arba požeminė perėja gyvūnams. Kaip tik baigiame tyrimą apie jų [požeminių perėjų gyvūnams – LRT.lt] efektyvumą Lietuvoje“, – sako L. Balčiauskas.

Specialistas vardija, kad fotografijomis ir pagal pėdsakus yra užfiksuota, jog per mažiau nei metus tuneliais pasinaudojo apie 250 gyvūnų. Vertindamas, ar tai daug, ar mažai, L. Balčiauskas konstatuoja, kad tai yra skaičius gyvūnų, kurie nepateko į kelią.

E. Tijušas pritaria, kad minėtos priemonės yra veiksmingos, bet pabrėžė, kad kai kuriose vietose jų tiesiog nėra arba yra per mažai.

V. Sadauskas pataria, kad vairuotojai ir patys iš dalies gali apsisaugoti nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis, ypač briedžiais. Jo teigimu, važiuojant tamsiu paros metu, kelio ruožu, kuriame leistinas greitis – 130 km/val., vairuotojui reikėtų važiuoti iki 90 km/val. greičiu. Tai leis anksčiau pastebėti gyvūną ir greičiau sustabdyti automobilį.