Pasak jos, pagal Susisiekimo ministerijos 1993 metais parengtą tvarką Lietuva suskirstyta į 10 zonų, iš jų kiekvienoje veikia po vieną techninės apžiūros įmonę, o jos visos šiuo metu valdo 68 techninės apžiūros centrus ir stotis.

Įmonės buvo atrinktos konkurso būdu, tačiau rinka yra uždara, nes konkrečioms įmonėms suteikta išskirtinė teisė paslaugas teikti neterminuotai. Ministerija sutartis su jomis pasirašė dar 1994–1995 metais. 

Taryba jau ne kartą yra atkreipusi Vyriausybės bei Seimo dėmesį, kad šios bendrovės nepatiria konkurencinio spaudimo.

„Kai jo nėra, verslas turi mažiau paskatų gerinti prekių ar paslaugų kokybę, mažinti jų kainą ar tobulinti jų teikimo būdus“, – nurodo taryba.

Ano jos, techninė apžiūra nėra tokia specifinė paslauga, kad jos negalėtų teikti daugiau įmonių, kurios konkuruotų, o jeigu tam tikri ribojimai būtini, jie turėtų būti proporcingi ir kuo mažiau riboti konkurenciją.

Taryba siūlo, pavyzdžiui, atsisakyti teritorijos suskirstymo, neberiboti įmonių skaičiaus arba jas atrinkti nuolat skelbiant  konkursus. Be to, ji siūlo įtvirtinti kriterijus paslaugų kokybei, saugiklius dėl galimo interesų konflikto, pavyzdžiui, numatyti ribojimus vienai įmonei teikti ir automobilių remonto, ir techninės apžiūros paslaugas.

Taryba pabrėžė, kad tokių įmonių skaičius, paskirstymas ir atrankos reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne ministerijos priimtais teisės aktais, kaip dabar.

Savo vertinimą taryba pateikė Seimo Ekonomikos komitetui.

Įtarimai pareikšti šešiems asmenims, du iš jų – įmonės „Panevėžio techninės apžiūros centras“ kontrolieriai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jie įtariami priėmę kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., jiems atliekant automobilių techninę apžiūrą ir išduodant leidimus transporto priemonėms dalyvauti eisme. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Įtariama, kad kyšiai galėjo būti duodami tiek pinigais, tiek kitomis materialinėmis vertybėmis.

Dar keturiems asmenims yra pareikšti įtarimai dėl papirkimo bei prekybos poveikiu. Įtariama, kad buvo žadama pasinaudoti pažintimis ir paveikti kontrolierių dėl leidimo dalyvauti eisme išdavimo transporto priemonei, neatitinkančiai reikalavimų.

STT Panevėžio valdybos viršininkas Ramūnas Lukošius teigia, jog tokie atvejai meta šešėlį ne tik ant konkrečių techninės apžiūros centrų, „bet ir pačios saugaus eismo užtikrinimo kontrolės Lietuvoje“.

„Kuomet yra užfiksuojami sisteminiai smulkiosios korupcijos atvejai, jie negali būti toleruojami. STT reaguoja ir imasi atitinkamų priemonių, tačiau atskleidus tokias veikas, labai svarbu pasitelkti ir korupcijos prevenciją, kad nebūtų sudaromos sąlygos korupcijos atvejams ir sistemoje neliktų žmonių, linkusių taip elgtis“, – sakė jis.

„STT antikorupciniu požiūriu vertins techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę reglamentuojančius teisės aktus, siekiant nustatyti sistemines teisės aktų ir jų taikymo problemas“, – tvirtino R. Lukošius.

Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Panevėžio valdyba, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„Metai praėjo ir pagal Statistikos departamento duomenis buvo peržiūrėtos kainos. Pagrindiniai faktoriai – du: darbo užmokestis ir infliacija šalyje“, – situaciją komentuoja Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė.

Vis dėlto vairuotojai savo automobilių išsižadėti ir persėsti į autobusus neketina. Esą brangsta viskas, tad kainomis stebėtis nustojo.

„Yra autobusas, bet kai reikia vaikus vežti į mokyklas, tada pačiam į darbą nuvykti su įrankiais – su autobusu nelabai pavažiuosi“, – įžvalgomis dalijasi gyventojai.

„Šių dienų tendencijomis sunku suprasti, ar brangu, ar nelabai. Vis tiek visos kainos kyla. Darbuotojams atlyginimus reikia kelti. Problemos nematau. Anksčiau gal buvo truputėlį pigiau, bet ekonomika kyla“, – sako dėl kylančių kainų nesipiktinantis pilietis.

Specialistai sako, kad brangimas nežymus – apie 10–13 proc. Dujomis varomų automobilių savininkai už automobilio patikrinimą mokės brangiausiai – kone trimis eurais daugiau. Asmeninio lengvojo automobilio varomo benzinu techninė apžiūra kainuos 2,30 euro, dyzeliu – 2,70 euro daugiau. Mažiausią kainų pokytį pajus turintieji lengvojo automobilio priekabas, už jų techninę apžiūrą savininkai mokės 90 euro centrų brangiau. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei sudėtume lengvojo automobilio visą skalę, kaip atrodo, daugiausia kainuos dujomis varomų automobilių apžiūra“, – sako E.Kučinskaitė.

Net ir pabrangusi techninė automobilių apžiūra Lietuvoje pigiausia visoje Europoje.

„Net ir po šio pakilimo kainos išlieka mažiausios Europoje, nei pas visus kaimynus: pas latvius kainuoja 25 eurus, bet jie kiekvienais metais eina techninę apžiūrą, todėl išeina 50 eurų, Estijoje – 40 eurų. ES turbūt nėra nė vienos šalies, kurioje būtų mažiau nei 50 eurų“, – kainas apžvelgia Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.

Kartu su kainų pokyčiais keičiasi ir pačios apžiūros tvarka. Susisiekimo ministerija žada mažinti korupciją ir efektyviau išnaudoti skaitmeninimo galimybes.

„Buvo informacijos apie bandymus papirkti kontrolierius, todėl atsirado papildomų nuostatų, žmonės kartais skųsdavosi, kad pamiršta vairuotojo pažymėjimą  ir negali praeiti apžiūros, arba registracijos dokumentą, pažiūrėjome, ką galime supaprastinti“, – apie naujoves kalba susisiekimo ministro patarėjas Gintaras Pilipavičius.

Dalis vairuotojų tikisi, kad kitąmet kaina mažės, o jei kiltų – didelių problemų neįžvelgia, nes kas kelerius metus vykdoma patikra netampa dideliu nuostoliu.

Specialistai tolesnių patikros kainų neprognozuoja.

„Tikrai nesame prognozuotojai. Turbūt reikia laukti kitų metų ir matysime, kokios kainas bus kitais metais“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė E.Kučinskaitė.

Techninę apžiūrą atliekanti įmonė galutinio sprendimo dėl kilsiančių kainų dar laukia, tačiau sako, kad kur kas daugiau gyventojų nusiskundimų tenka sulaukti ne dėl kylančių patikros kainų, bet dėl pavasarį nusidriekiančių eilių. Vairuotojų daug, o automobilius galinčių patikrinti specialistų – trūksta.

„Darbuotojų trūkumas yra esminė problema. Pavasarį prasideda intensyvesnis gyvenimas, daug žmonių išvažiuoja, sezoniškumas vis dar gana stiprus. Tenka laukti eilėse, nes nepakanka kvalifikuotų specialistų“, – darbuotojų trūkumo problemą mini Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ atstovas R.Gabartas.

Galutinis sprendimas dėl techninės apžiūros kainų bus priimtas balandžio 11 d.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai tikrina, ar sostinėje važinėjantys automobiliai neviršija nustatytų leistinų išmetamų teršalų, dūmingumo normų. Aplinkosaugininkams talkina policijos pareigūnai.

Nuo reido pradžios 10 val. patikrinta jau arti 20 automobilių. Pažeidimų nenustatyta.

Tikrinami automobiliai su benzininiais varikliais neturi viršyti leistinų į aplinką išmetamų anglies monoksido ir angliavandenilių kiekių, o automobiliai su dyzeliniais varikliais – dūmingumo ribinių verčių. Vairuotojams, eksploatuojantiems netvarkingas transporto priemones, gali būti skiriamos iki beveik 60 eurų administracinės baudos.

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba informuoja, kad tokius patikrinimus artimiausiu metu organizuos visų regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertai teigia, kad pirmąjį šių metų pusmetį išmokėjo beveik 35 proc. daugiau išmokų už nedideles žalas be automobilio apžiūros.

„Šiemet anksti atėjo pavasaris, fiksavome mažiau eismo įvykių dėl slidžios kelio dangos. Kartu reikia pabrėžti, kad eismo įvykiuose nukentėję klientai dažniau rinkosi telefonu aptartą išmoką be ekspertų apžiūros, nes žmonėms taip yra greičiau ir patogiau“, - teigė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Jis pabrėžė, kad šių metų pirmąjį pusmetį draudimo bendrovė  klientams pateikė net 49,5 proc. daugiau greito išmokėjimo pasiūlymų ir atlygino 35 proc. daugiau nuostolių be automobilio apžiūros, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Dažniausiai išmokos telefonu pasiūlomos už išorinius automobilio kėbulo apgadinimus – bamperius, žibintus, sparnus, duris, variklio ir bagažinės dangtį, veidrodžius. Beje, prasidėjus vasarai - atostogų metui - dėl nežymių apgadinimų klientai neskuba remontuoti automobilį, jie pageidauja greičiau gauti draudimo išmoką, o automobilio remontą atideda vėlesniam laikui, kuomet grįš iš atostogų“, - pastebėjimais dalijasi G. Matiukas.

Tiesa, dalis žmonių daro atvirkščiai. Išvykdami atostogauti į užsienį, jie palieka automobilį remontuoti, kad grįžę jau galėtų juo naudotis.