„Pirminis projektas, kuris galėtų būti įgyvendinamas, pateiktas svarstymui, alternatyvoms ir visa kita, turėtų apimti ne tik inžinerinės infrastruktūros formavimo funkciją ir automobilių statymą, bet pirmiausia tai ko reikia viešiesiems poreikiams – kultūros paveldo išsaugojimo, jo atkūrimo, gamtos vertybių išsaugojimo, želdynų išsaugojimo“, – Seimo komitetų posėdyje trečiadienį sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Jis sakė esąs sunerimęs dėl pasirodžiusios informacijos dėl planuojamų 1950 automobilių vietų ir pabrėžė, kad ši vieta, pagal galiojančius įstatymus, negalėtų būti paversta plyna aikštele.
Siūlo perimti kaip gamtos paveldo objektą
Į bendrą Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdį susirinkę ekspertai, savivaldybės, visuomenės atstovai bei Seimo nariai aiškinosi, kokiu pagrindu savivaldybė nusprendė perimti į saugomą teritoriją įsiterpusį sklypą.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybė perima vienu iš įstatymuose numatytu atveju ir pritarė, kad sąrašas atvejų, kai tai padaryti galima, yra ribotas, tačiau pabrėžė, kad objektas gali būti perimamas ir gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugai.
„Mano asmenine nuomone, Ąžuolyno situacijos atžvilgiu šitas sklypas ir objektai jame turėtų būti būtent tokiu pagrindu ir perimami, o ne galvojant, kaip ten kažką pastatyti“, – teigė Seimo narė.
Visuomenininkams raginant perėmus sklypą užtikrinti jo įjungimą į bendrą Ąžuolyno teritoriją, savivaldybės atstovai teigia, jog galimybės perimti sklypą visuomenės reikmėms yra ribotos, o konkretūs sprendiniai dėl to, kas sklype bus daroma, paaiškės tik pradėjus procesą, kuriam kol kas duotas tik principinis pritarimas.
Seimo komitetai parengė savivaldybei siūlymą perimti sklypą visuomenės poreikiams, tačiau ne automobilių aikštelei, o gamtos ir kultūros objektų apsaugos tikslu, inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą ir numatyti alternatyvius automobilių planus, kur galėtų stovėti automobiliai.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Sklypas – kultūros vertybės komplekso dalis
Kaip teigia savivaldybės atstovai, Vydūno al. 4 esantis žemės sklypas nepatenka į Ąžuolyno teritoriją: tai atskiras komercinės paskirties sklypas. Vis dėlto paveldosaugininkai akcentuoja, kad, nepaisant to, sklypas patenka į Ąžuolyno kaip kultūros vertybės teritoriją, o jame yra saugomų objektų.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė ragino savivaldybę parengti šio sklypo poveikio vertinimus, nes jis yra šalia saugomos teritorijos, be to, patenka į teritoriją, teikiamą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.
„Savivaldybė imasi prieštaringos strategijos: viena vertus, palaiko nominaciją, iš kitos pusės, planuoja darbus galimai be sprendinių poveikio vertinimo. Kol nominacija vertinama, tai gali diskredituoti paraišką tarptautiniu mastu“, – įspėjo V. Ščiglienė.
Ji teigė, kad šių grėsmių išvengti padėtų poveikio aplinkai vertinimas ir siūlė KPD šią teritoriją paskelbti valstybės saugoma.
„Tada tokių problemų niekada nekiltų. Nes ką besakė savivaldybė, sklypas patenka į vertybės teritoriją ir ten yra vertingosios savybės“, – pabrėžė V. Ščiglienė.
V. Bezaras teigė, jog minėtame sklype yra du saugotini objektai, kuriuos reikia atkurti: skulptūra ir oranžerijos liekanos. KPD yra pateikęs sąlygas savivaldybei šio sklypo tvarkymui, kuriose nurodoma šias vertybes išsaugoti ir sudaryti sąlygas joms atkurti.
„KPD nuomone, ta vieta (...) yra vertinga tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu, kartu jos geografinė dislokacija ir istorinė raida tarsi prašytųsi, kad čia būtų atkurtas 1930 metais statytas oranžerijų kompleksas – jis galėtų būti pritaikytas visuomenei“, – pastebėjo departamento vadovas.
Sprendinius savivaldybė žada detalizuoti vėliau
Posėdyje dalyvavę savivaldybės atstovai pabrėžė, kad kol kas pritarta tik poreikiui perimti teritoriją, o visi konkretūs sprendimai prasidės tik pradėjus procedūras ir eigoje bus derinami su visuomene.
KPD nuomone, ta vieta (...) yra vertinga tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu.
Kauno vicemeras Andrius Palionis, posėdyje pristatęs savivaldybės planus akcentavo, jog teritorija niekada nepriklausė Ąžuolynui, o apie 1993 metus, sklypas privatizuotas, vėliau jo savininkai keitėsi. Šiuo metu sklype esantys statiniai yra valdomi bendrovės, o sklypas priklauso valstybei.
A. Palionis akcentavo, jog ir šiuo metu faktiškai toje teritorijoje yra įrengtos parkavimo aikštelės, todėl miestas ir rėmėsi šiuo faktu kaip pagrindu perimti teritoriją. Jis kaip pavyzdį pateikė prie Pažaislio vienuolyno ansamblio esančią aikštelę, kuri visa yra žalia ir apsupta gamtos.
„Kokia tolimesnė seka po šio priimto tarybos sprendimo, kuris neapsprendžia nei kaip, nei kiek to parkavimo būtų, bet tiesiog atsispiriant nuo esamos sklype situacijos, tai turės sekti teritorijos detalusis planas, kuris yra rengiamas tiek atsižvelgiant į kultūros paveldo, tiek į aplinkosaugos keliamus reikalavimus, plius detalaus plano rengimo stadijoje yra ir derinimo su visuomene procedūra“, – akcentavo Kauno vicemeras.
Tuomet planuojama atlikti ir nepriklausomą teritorijoje esančio turto vertinimą, po ko Kauno taryba vėl svarstys pastatų išpirkimą bei kitus sprendinius.
Siekia perimti automobilių parkavimui
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Nutarta, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyta paimti jį visuomenės poreikiams. Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.
Pasak Kauno visuomenininkų, inicijavusių peticiją dėl Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo, Ąžuolyno parkas su jį supančia aplinka yra unikali vietovė, todėl planuojama didelė automobilių stovėjimo aikštelė turės neigiamą poveikį tiek vertingosioms kultūros ir gamtos vertybėms, tiek aplinkinių gyventojų ir parką lankančių žmonių sveikatai.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
