„Azerbaidžano žmonės šalies prezidentu išrinko Ilhamą Alijevą“, – trečiadienio vakarą sakė Centrinės rinkimų komisijos vadovas Masahiras Panahovas. Jo teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė 67,7 proc.

62-erių I. Alijevas griežta ranka valdo Azerbaidžaną nuo savo tėvo ir pirmtako Haidaro Alijevo mirties 2003-iaisiais. Opozicija boikotavo rinkimus ir vadino juos „farsu“.

I. Alijevas paankstino pradžioje 2025 m. paskirtus rinkimus ir sausį pavadino juos „naujos eros pradžia“. Rugsėjį Azerbaidžanas surengė karinę operaciją daugiausiai armėnų gyvenamame Kalnų Karabache, priversdamas jo valdžią pasiduoti ir atverdamas kelią azerbaidžaniečiams įsikurti regione.

I. Alijevas nuo tada giriasi „vėl suvienijęs“ šalį. Rinkimuose trečiadienį pirmą kartą Azerbaidžano istorijoje balsavimas vyko ir 26 rinkimų apylinkėse Kalnų Karabache. Prezidentas su žmona Mehriban vyko į regioną, kad ten atiduotų savo balsą.

Trečiadienio vakarą tūkstančiai žmonių Azerbaidžano sostinėje Baku išėjo į gatves, švęsdami I. Alijevo pergalę. Jie vadino prezidentą „Kalnų Karabacho išvaduotoju“ ir laikė plakatus su užrašais „Didžiuojamės tavimi“.

Azerbaidžanas ir Armėnija nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ginčijosi dėl Kalnų Karabacho. Dabar iš regiono į Armėniją išvyko beveik visi 120 000 ten gyvenusių armėnų.

Šalininkai giria I. Alijevą, kad jam vadovaujant šalis tapo svarbia energijos eksporto partnere Europai. Tačiau kritikai kaltina jį griežtais veiksmais prieš politinius priešininkus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Pasak opozicijos lyderio Ali Kerimlio, šalyje „pažeidžiamos visos pagrindinės teisės“. Opozicinės partijos esą negali „normaliai dirbti“, susirinkimų laisvė apribota, vyriausybė daro spaudimą žiniasklaidai.

2009 m. per referendumą Azerbaidžane priimta konstitucija, leidžianti valstybės vadovui eiti pareigas neribotą kadencijų skaičių. Dar viena konstitucijos pataisa 2016 m. prezidento kadenciją pratęsė iki septynerių metų. Tais pačiais metais I. Alijevas viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban.

„Vakar, šiandien Armėnija nelauktai pademonstravo politinę kompetenciją [ir] mes tai vertiname“, – sakė I. Alijevas, kreipdamasis per valstybinę televiziją.

„Noriu tikėtis, kad žingsniai, kurių imamės, ir antiteroristinių priemonių rezultatai galiausiai sudarys sąlygas pašalinti kliūtis taikos deryboms“, – pridūrė jis.

I. Aliyevo žodžiai cituojami trečiadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Antiteroristinės priemonės bus sustabdytos, jei [Kalnų Karabacho pajėgos] sudės savo ginklus“, – A. Blinkenui sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę kalnuotame separatistiniame regione, kurį, pasak separatistų, talžo artilerija, lėktuvai ir dronai.

I. Aliyevas A. Blinkenui sakė, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.

„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai buvo tęsiamos vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakė jis, remdamasis telefoninio skambučio išklotine.

Separatistų teigimu, per kovas iki šiol žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius. Rusija sakė, kad jos 2 tūkst. narių taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

I. Aliyevas teigė, kad per operaciją nenukentėjo civiliai gyventojai ir infrastruktūra, ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.

Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino jį nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus.

„Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, kaip ir jų keliama grėsmė, yra globalūs. Taikai pasiekti reikalinga ne tik visapusiška parama Ukrainai, bet ir efektyvus sankcijų įgyvendinimas, paliekant kuo mažiau jų apėjimo spragų, aktyviai ieškomų šalies agresorės. Azerbaidžano vaidmuo šioje srityje taip pat labai svarbus“, – pranešime spaudai sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, susitikime su Azerbaidžano vadovu daugiausiai dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, saugumo padėčiai Pietų Kaukaze, dvišaliam Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui, Azerbaidžano ir Armėnijos taikos derybų perspektyvai.

I. Šimonytė pridūrė, jog Ukrainą užpuolusi Rusija nėra suinteresuota konfliktų sprendimų jokiame regione, jos tikslai – eskalacija ir destabilizacija siekiant įtakos svertų ir naudos.

Premjerė taip pat pažymėjo Azerbaidžano ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą, Bendrijai siekiant diversifikuoti energijos išteklių tiekimo šaltinius ir atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

Ministrė Pirmininkė susitikime su I. Alijevu išskyrė ES Dvynių projektus kaip sėkmingus Lietuvos ir Azerbaidžano institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi pavyzdžius, vertus tolimesnio plėtojimo.

Aptariant saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Vyriausybės vadovė akcentavo, kad Lietuva remia taikų, tvarų ir visapusišką Azerbaidžano ir Armėnijos konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir ES pastangas prisidėti prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo regione.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

„Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. – Turime dirbti kartu, užkertant kelius Rusijai apeiti sankcijas, ir remti Ukrainą iki pergalės.“

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Vilniuje.

G. Nausėda teigė matantis „dar daugiau pozityvios dinamikos“ tarpusavio santykiuose, o pernai Europos Sąjungos (ES) ir Baku pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos sektoriuje „padėjo ES žiemos metu apsirūpinti energijos ištekliais“.

Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą.

„Turime išnaudoti Rytų partnerystės politikos teikiamas galimybes bendradarbiauti ir ieškoti būdų gilinti strateginę partnerystę“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Anot jo, I. Alijevo vizito metu abi šalys pasirašė susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo aplinkosaugos, jaunimo reikalų ir teisėsaugos srityse.

Savo ruožtu A. Alijevas teigė besitikintis, kad artimiausias metais „ekonomika ir prekyba bus tos sritys, kuriose bus padaryta didžiausia pažanga“.

„Esu dėkingas Lietuvai už paramą, bendradarbiaujant su ES“, – sakė Azerbaidžano prezidentas.

Šalių vadovai taip pat kalbėjosi apie regioninius klausimus, energetiką.

G. Nausėda Azerbaidžane lankėsi pernai gegužę.

Gegužės pradžioje Vilniuje lankantis Azerbaidžano užsienio reikalų ministrui Jeyhunui Bayramovui (Džeichunui Bairamovui) prezidentas sakė, kad Lietuva suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ekonomikos, švietimo, inovacijų, informacinių technologijų ir kitose srityse.

„Šį mėnesį laukiame Azerbaidžano prezidento vizito“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su Pietų Kaukazo valstybės diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu (Džeichunu Bairamovu) spaudos konferencijoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip teigė G. Landsbergis, aukščiausi diplomatai kalbėjosi apie dvišalį bendradarbiavimą, padėtį Pietų Kaukaze.

„Šiandien daugiausia diskutavome ne tik apie bendradarbiavimą tarp valstybių, bet ir apie regioninio saugumo klausimus ne tik Ukrainoje, bet ir Pietų Kaukaze. Teigiamai įvertinome dabartinį mūsų bendradarbiavimo lygį, šalių politinis dialogas per pastaruosius porą metų gerokai sustiprėjo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu, J. Bayramovas pažymėjo, jog buvo aptarti būdai, kaip pagilinti šalių ekonominį ir tranzitinio transporto bendradarbiavimą.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„(...) pakvietėme Lietuvos tranzito ir logistikos įmones pasinaudoti (Zangezūro – BNS) koridoriaus teikiamais pranašumais. Šiuo metu Azerbaidžanas stengiasi pritraukti daugiau investicijų bei inovacijų. Kviečiame Lietuvos įmones ir investuotojus pasinaudoti palankiomis sąlygomis, sukurtomis laisvojoje ekonominėje zonoje ir industriniuose parkuose“, – nurodė jis.

Šį mėnesį laukiame Azerbaidžano prezidento vizito.

Anot ministrų, taip pat pasikeista pozicijomis Azerbaidžano bei Armėnijos konflikto Kalnų Karabacho regione klausimu.

J. Bayramovas pažymėjo, jog ministrui pristatė situaciją regione.

Savo ruožtu, G. Landsbergis teigė, kad Lietuva „atidžiai stebi situaciją regione bei palaiko ES ir Jungtinių Valstijų pastangas sudaryti palankesnes sąlygas deryboms“.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Balandžio pabaigoje Azerbaidžanas vėl padidino įtampą įrengęs patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Armėnija šį žingsnį laiko suderėto ugnies nutraukimo pažeidimu.

Tačiau praėjusią savaitę JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pažymėjo, jog taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam ginčui užbaigti yra pasiekiamas ranka.

Praėjusį mėnesį su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Armėnijos prezidentas.

Oficialaus vizito metu taip pat įvyks Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos septintasis posėdis.

„Kaip (BNS – posėdžio) rezultatą planuojame pasirašyti protokolą, kuriame bus nustatytos praktinės mūsų būsimo bendradarbiavimo kryptys“, – kalbėjo J. Bayramovas.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Antakalnio karių kapuose pagerbs sausio 13-osios aukas.

Trečiadienį Baku vykusiame susitikime su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu G. Nausėda sako aptaręs situaciją, susijusią su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, saugumo padėtį regione.

„Savaime suprantama, kad šis karas kelia tam tikrų iššūkių ir Kaukazo regionui. Štai kodėl saugumo situacija yra tas objektas, kuriam turime skirti daugiau dėmesio. Ir čia aš ypatingai tikiu tuo potencialu, kurį turime bendradarbiaujant Europos Sąjungai su Azerbaidžanu“, – po susitikimo išplatintame vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.

Jis priminė, kad šiuo metu rengiama ES sutartis su valstybe apims kelias sritis, tarp jų – ir Lietuvai bei Bendrijai svarbią energetiką, ieškant alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams.

„Azerbaidžanas yra svarbi šio plano dalis“, – sakė šalies vadovas.

ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo, apimančio ir Rusijos naftos importo draudimą. Tačiau derybos stringa dėl Vengrijos užsispyrimo sakant, kad šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.

Spaudimą ES didina Maskvai tęsiant vasario pabaigoje pradėtą kruviną invaziją į Ukrainą.

G. Nausėda su I. Alijevu taip pat teigė aptaręs Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius santykius.

„Tie santykiai buvo šiek tiek apmirę, mes šiek tiek nutolome vieni nuo kitų ir aš manau, kad mums reikia vėl atšviežinti tą įdirbį, kurį turėjome praeityje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis priminė dar 2007-aisiais tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės su Azerbaidžanu. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad su juo atvykusi delegacija šįkart pasirašė susitarimus transporto, švietimo, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos srityse.

„Labai tikiuosi, kad tai taps gera įžanga į konkrečias bendradarbiavimo formas tarp mūsų verslininkų (...). Norisi, kad nuo politinių deklaracijų pereitumėme prie konkrečių darbų“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat sakė turintis viltį, kad Lietuvos aukštosios mokyklos įstaigos puoselės santykius su Azerbaidžano universitetais „ypatingai siekiant diplomų pripažinimo, dvigubų programų“.

Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito.

„Labai tikiuosi, kad mūsų verslo misijos sėkmę lydės ir atitinkamos verslo misijos Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis sako pakvietęs Azerbaidžano verslo delegaciją bei šalies lyderį apsilankyti Lietuvoje.

„Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, kaip ir pakviečiau prezidentą su jo žmona atvykti į Lietuvą susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito, o jis buvo, nei daug, nei mažai – 2013-aisiais metais“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį G. Nausėda vyks oficialaus vizito į Armėniją, kuri neturi oficialių diplomatinių santykių su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl tris dešimtmečius tebesitęsiančio Kalnų Karabacho konflikto.

Šis konfliktas kilo po to, kai 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tuomet žuvo per 30 tūkst. žmonių, dar per 6,5 tūkst. aukų pareikalavo naujausias, 2020-ųjų rudenį kilęs šešių savaičių Armėnijos ir Azerbaidžano karas, pasibaigęs paliaubų susitarimu tarpininkaujant Rusijai.

Pagal susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.

Tai būtų didelė strateginė pergalė prieš regiono armėnų separatistus.

„Su dideliu pasididžiavimu ir džiaugsmu informuoju jus, kad Šušos miestas išvaduotas“, – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė I. Aliyevas.

Armėnija šeštadienį pranešė, kad naktį šalia Šušos miesto, svarbios tvirtovės ginčijamame Kalnų Karabacho regione, vyko „įnirtinga kova“ su Azerbaidžano pajėgomis.

Tačiau Armėnija Azerbaidžano pareiškimo apie miesto užėmimą nepatvirtino ir sakė, kad kovos dėl Šušos tęsiasi.

„Mūšiai Šušoje tęsiasi, laukite ir tikėkite mūsų armija“, – tviteryje parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas.

Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės dėl šios kalnuotos provincijos trunka ilgiau nei mėnesį, per jas žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių, įskaitant civilius, bet manoma, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Šušos rajone įnirtingos kovos vyksta jau kelios dienos. Šis ant kalvos įsikūręs miestas yra už 15 km nuo Kalnų Karabacho pagrindinio miesto Stepanakerto, prie kelio, jungiančio nepripažintos respublikos sostinę su separatistus remiančios Armėnijos teritorija.

„I. Alijevo inauguracijos ceremonija įvyks rytoj“, – antradienį žurnalistams sakė A. Achmedovas.

Konstitucinis Teismas antradienį patvirtino I. Alijevo pergalę balandžio 11-ąją vykusiuose rinkimuose.

Penkiolika metų prie šalies vairo stovintis I. Alijevas surinko 86 proc. balsų pusmečiu anksčiau nei planuota surengtuose rinkimuose ir užsitikrino sau ketvirtą kadenciją šioje energetinių išteklių turtingoje Kaspijos regiono valstybėje.

Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės opozicinės partijos boikotavo rinkimus. Jos tvirtina, kad šalyje nėra sąlygų surengti demokratinį balsavimą, ir kaltina valdžią rinkimų rezultatų klastojimu.

I. Alijevo pergalę rinkimuose temdo „rimti pažeidimai“ ir realios konkurencijos stoka, praėjusią savaitę pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kurios atstovai stebėjo rinkimus.

56 metų I. Aliyevas pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Cheidarui Alijevui), kuris Azerbaidžaną geležiniu kumščiu valdė nuo 1993-ųjų.

2016 metais Azerbaidžanas priėmė naujas prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas, kuriomis prezidento kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų.

„Tarptautiniai stebėtojai pranešė apie plačiai paplitusį privalomų procedūrų nepaisymą, skaidrumo stoką ir daugybę rimtų pažeidimų, tokių kaip rinkimų biuletenių klastojimas“, – sakoma ESBO ataskaitoje.

Joje priduriama, kad opozicijos boikotuoti rinkimai „vyko apribotoje politinėje aplinkoje“ ir juose „pritrūko tikros konkurencijos“, opozicijos kandidatams nekėlus savo kandidatūrų ir susilaikius nuo kritikos dabartiniam prezidentui.

Buvo aišku iš anksto

I. Aliyevo pergalė buvo aiški dar prieš rinkimus, turint galvoje, kad šios strategiškai svarbaus Kaspijos regiono valstybės opozicija patiria nuolatinį spaudimą ir yra nepajėgi mesti rimtesnio iššūkio jo autoritariškam valdymui. 

Pastaraisiais metais I. Aliyevo pozicijas dar sustiprino pastovus pinigų už naftą srautas į jo vyriausybės iždą.

Penkiolika metų prie šalies vairo stovintis I. Aliyevas trečiadienį surinko 86 proc. balsų, rašoma Centrinės rinkimų komisijos pareiškime, paskelbtame suskaičiavus 96 proc. balsalapių. 

Rinkėjų aktyvumas sudarė 74,5 proc., pridūrė komisija.

Pergalės proga kreipdamasis į tautą prezidentas padėkojo šalies gyventojams už „palaikymą ir pasitikėjimą“. 

„Azerbaidžano piliečiai balsavo už saugumą ir pažangą“, – sakė I. Aliyevas televizijos transliuotame kreipimesi.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmasis iš užsienio valstybių lyderių pasveikino I. Aliyevą su pergale, rašoma Azerbaidžano prezidentūros pranešime. 

Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės opozicinės partijos boikotavo rinkimus. Jos tvirtina, kad šalyje nėra sąlygų surengti demokratinį balsavimą, ir kaltina valdžią pasirengimu klastoti rezultatus.

Opozicija pasmerkė netikėtą ir nepaaiškintą I. Aliyevo sprendimą surengti rinkimus pusmečiu anksčiau nei planuota ir teigė, kad taip buvo siekiama sutrumpinti kampanijos periodą ir trukdyti opozicijos pastangoms užkirsti kelią balsų klastojimui.

„Visi ankstesni rinkimai Azerbaidžane buvo klastojami ir organizuojami akivaizdžiai pažeidžiant rinkimų įstatymą. Šie rinkimai nebus išimtis“, – sakė opozicinės Respublikonų alternatyviojo judėjimo (ReAL) vykdomasis sekretorius Natiqas Cafarli (Natigas Džafarlis).

Tačiau valdžia atmeta kritiką ir tvirtina, jog rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi. 

„Azerbaidžanas tvirtai žengia negrįžtamu demokratinės raidos keliu. Prezidento rinkimams Azerbaidžane buvo sukurta laisva, atvira ir skaidri aplinka“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hikmetas Hajiyevas (Chikmetas Hadžijevas).  

„Visi kandidatai turėjo lygias teises ir galimybes“, – pridūrė jis.

„Beprecedentė valdžia“

56 metų I. Aliyevas pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Cheidarui Alijevui), buvusiam KGB pareigūnui ir komunistų laikų lyderiui, kuris Azerbaidžaną geležiniu kumščiu valdė nuo 1993-iųjų.

2008 ir 2013 metais I. Aliyevas buvo perrinktas prezidentu per rinkimus, bet juos opozicinės partijos taip pat vadino suklastotais.

2009-aisiais jo iniciatyva buvo priimta Konstitucijos pataisa, atvėrusi I. Aliyevui kelią likti prezidento poste neribotą kadencijų skaičių. Žmogaus teisių aktyvistai griežtai pasmerkė šį žingsnį.

2016 metais Azerbaidžanas priėmė naujas prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas, kuriomis prezidento kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų.

Šiuos pakeitimus kritikavo Europos Tarybos konstitucinės teisės ekspertai, sakę, kad taip „smarkiai sutrikdoma valdžios galių pusiausvyra“, o prezidentui suteikiama beprecedentė valdžia.

Įtvirtindamas dešimtmečius trunkantį savo šeimos valdymą, pernai prezidentas pirmąja viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban Aliyevą (Mechriban Alijevą).

Be I. Aliyevo, rinkimuose dalyvavo dar septyni kandidatai – menkai žinomi veikėjai, praktiškai nevykdę jokios rimtesnės agitacinės kampanijos.

Šalininkai giria Aliyevus kažkada Sovietų Sąjungos užkampiu laikytą respubliką pavertus klestinčia energijos Europai tiekėja.

Tačiau kritikai sako, kad jie slopino opoziciją ir pasinaudodami valdžia sukaupė turtą, sudarantį sąlygas prabangiam prezidento ir jo šeimos gyvenimui.

I. Aliyevas griežtai atmeta kaltinimus teisių pažeidimais ir korupcija.

Maždaug 5,2 mln. žmonių galėjo atiduoti savo balsą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, kuriuos stebėjo tarptautiniai stebėtojai iš ESBO.