Ji taip pat teigė, kad gamykloje gali būti įdarbinti keli šimtai žmonių.

„Vyriausybė turi priimti sprendimus dėl sklypo, dėl kompensacijų, tiems, kam dabar priklauso žemė. (...) Paraleliai su specialistais žiūrėsime dėl infrastruktūros“, – laidoje LRT „Lietuva kalba“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Kadangi pati žemė priklauso universitetui, institutui, nuosavybės klausimai, jiems turės būti tinkamai kompensuota, atlyginta. Tai yra tokie mechanizmai, kuriuos Vyriausybė dar turi išdirbti. Kadangi tie sprendimai nėra priimti, nėra oficialūs, dėl to mes ir netvirtinome ir dar tikrinome kai kuriuos kitus sklypus“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, suderinus visus formalumus, bus pasirašoma investicinė sutartis su „Rheinmetall“.

Ministrės teigimu, įmonėje bus sukurta apie keli šimtai darbo vietų.

„Nesu įgaliota patikslinti, bet daugiau mažiau aišku, kokiose apimtyse. Paprastai pradedama nuo mažiau darbuotojų ir tada plečiasi. (...) Mes kalbame apie panašius skaičius, bet dar nėra oficialiai patvirtinta“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti LSMU valdomoje valstybinėje žemėje netoli Baisogalos, Radviliškio rajone.

A. Armonaitė pakartojo, kad „Rheinmetall“ gamyklai reikia specifinio sklypo.

„Mes kalbame apie šimtus hektarų, (...) dėl to, kad yra specialios apsaugos zonos, kad ta gamykla stovėtų atokiau nuo urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų. Kitaip tariant, niekur gyvenvietėse tokios gamyklos negali stovėti ir nestovės“, – teigė ji.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pasirašius investicinę sutartį, valdžios, institucijų atstovai bei ekspertai atvyks į Baisogalą ir bendruomenei pristatys konkrečius pokyčius, kurie lauktų šioje vietoje pastačius gamyklą.

Jo teigimu, galima gamyklos vieta yra gerai apsaugota.

„Girdėjau tą „mes tapsime taikiniu“ naratyvą, jis yra paplitęs. (...) Reiškia aiškiai pasakyta, kad pati gamykla būtų gerai saugoma, tai yra ir Šiaulių regionas, kur daugiausiai yra mūsų oro gynybos pajėgumų, mes tuos pajėgumus dar plėsime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Ten yra viena saugiausių per oro gynybos prizmę žiūrint vietų“, – pridūrė jis.

Už maždaug nuo 50 kilometrų nuo Baisogalos Zokniuose yra įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kurioje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai vykdo Aljanso oro policijos misiją.

Derybas su „Rheinmetall“ pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad gamyklos statybas siekiama pradėti jau šį rudenį. Pasak jos, sklypas būsimos 155 mm artilerijos amunicijos statyboms gali būti patvirtintas jau netrukus.

„Rheinmetall“, A. Armonaitė ir L. Kasčiūnas prieš savaitę pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybų. Sklypas jai netrukus gali būti patvirtintas, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimas antradienį priėmė pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.

Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vadina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vieni viliasi, jog pokyčiai į miestelį įneš gyvybės: atvažiuos daugiau jaunimo, bus sutvarkyta infrastruktūra, išaugs darbo vietų skaičius, o ir pati vieta taps labiau saugoma. Kiti vis dėlto baiminasi, kad nė 2 tūkst. gyventojų neturinti Baisogala išties sulauks baisaus galo, tapusi priešiškų valstybių taikiniu.

Gamyklą svarstoma statyti netoli miestelio esančioje valstybinėje žemėje, kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

„Ar reikia mums čia rodytis?“

Penkis amžius skaičiuojančią Baisogalą supa miškai, laukai ir ūkiai. Prieš beveik du dešimtmečius čia gyventi persikėlus pensininkė Adelija BNS teigė Klaipėdą palikusi ieškodama ramaus gyvenimo. Tačiau pastarųjų dienų naujienos buvusią gintaro dirbinių menininkę privertė susimąstyti, ar jis toks išliks ir ateityje.

„Yra visokių žmonių, vieni sako, kad labai nori, sako bus investicijos, bus labai gerai, o kiti sako, kad jeigu bus kas nors, tai pirmas smūgis bus Baisogaloj. Yra visokių žmonių, o aš, aš nežinau, ką pasakyt“, – kalbėjo 65-erių moteris.

Buvusi medikė Birutė mano, jog amunicijos gamyklos Lietuvai reikia, tačiau pastaroji turėtų atsirasti toliau nuo gyvenvietės.

„Aš tą gamyklą norėčiau, kad statytų kažkur toli nuo miestelio, bet statyti ją būtina. Bet čia per daug arti, nes čia yra gimnazija, yra ligoninė, senelių namai ir dar kiti statomi. Tada į tą pensininką pirmas taikinys bus“, – BNS sakė 77–erių senjorė.

Moteris teigė nuogąstaujanti ir dėl galimos taršos.

„Mes turim šalia jau gamyklą, kuri mums kartais trukdo gyventi. Bijom dėl taršos“, – kalbėjo buvusi medikė.

Medicinos prietaisų gamyklos darbuotoja Gintarė Vandzevičiūtė BNS sakė, kad apylinkėse atsiradus artilerijos gamyklai, grėsmė Lietuvai tik padidės.

„Nelabai kokia (naujiena – BNS), bus taikinys didžiausias. – kalbėjo 31-erių moteris. – Nemanau, kad labai reikalingas dalykas, nes esam tam taikinyje ir taip, ar reikia mums čia rodytis?“

Vis tik 46-erių Stasys Kazlauskas tvirtino manąs, kad gamyklos atsiradimas turės teigiamą impulsą miestelio gyvenimui.

„Reikalinga gamykla. Bus apgyvendinimas, maitinimas, pajamos“, – vardino vyras.

Šalies pareigūnų ambicijos dar didesnės, jie tikisi, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.

Verslininkai naudos vertinti neskuba

Baisogalos centre didelio pasirinkimo, kur pavalgyti, nėra, tačiau iki šiol čia nebuvo ir daug potencialių klientų. Vietos verslininkai sako atidžiai sekantys informaciją apie galimas vokiečių investicijas, tačiau abejoja, ar dėl gamyklos atsiradimo jau esančios kavinės bus pilnesnės.

„Mes negalvojame per daug, kaip bus, taip ir gyvensime. (...) Jeigu pastatys tą gamyklą, tai joje pastatys ir kavinę“, – svarstė netoli miestelio centro esančio restorano „Pas Zitą“ savininkė Zita Šimkevičienė.

Netoliese esančios „Bajoro užkandinės“ vadovas Grantas BNS teigė, jog kol kas gerai įvertinti gamyklos įtaką verslui per anksti – žmonės dar tik pratinasi prie naujienos.

Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu.

„Pirmą kartą apie tai išgirdau realiai prieš dieną. Daug visko, daug diskusijų tikrai iškilo bent jau tarp draugų tai tikrai“, – sakė vyras.

„Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu“, – pridūrė jis.

Gėlių parduotuvės „Baisogala. Gėlės. Balionai. Pas Danguolę“ savininkė Danguolė BNS taip pat teigė negalinti įsivaizduoti, kaip miestelis pasikeis atsidarius gamyklai. Vis dėl to, moteris tvirtino mananti, kad jos verslas pokyčių nepatirs.

„Gal maistu labiau rūpinsis žmonės, – kalbėjo verslininkė. – Laikas parodys, čia dabar tikrai niekas negali nuspėti.“

„Gamykla turi kažkur stovėti“

Dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą. Netrukus tikimasi pradėti derybas dėl investicijų sutarties.

Lietuvos pareigūnai tikisi pagrindinius darbus, įskaitant statybas, pradėti dar šiemet.

Savo ruožtu Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau šalyje statyti savo gamyklas.

Iki šiol apie galimą gamyklos Baisogalos seniūnė sako nežinojusi, tačiau vokiečių milžinės planus vertina džiugiai, nors gyventojai ir baiminasi.

„Kaip suprantu, čia daug kam buvo naujiena, netgi mūsų rajono vadovams, tikrai su niekuo nebuvo derinta, bet ar to tikrai reikia? Nes vis tiek čia valstybinės reikšmės objektas. Ir dar karinis“, – BNS sakė Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.

Ji teigė suprantanti žmonių nuogąstavimus, nes kol kas apie planus informacijos nėra daug, tačiau vylėsi, kad pokyčiai miesteliui bus tik į naudą.

„Galim bijoti, galim nebijoti, bet ta gamykla turi kažkur stovėti. O užduoti klausimą, kodėl pas mus, o ne kitur, tai mažų mažiausiai žemažiūriška“, – pabrėžė Baisogalos seniūnė.

Šalia Baisogalos miestelio – šimtų hektarų pievos. Pirmadienio rytą sužinota, kad pievos yra matomos kaip geriausia vieta Vokietijos ginkluotės milžinei „Rheinmetall“ statyti artilerijos sviedinių gamyklą.  

„Per žinias išgirdau, kad kažkokį karinį objektą planuoja statyti prie Baisogalos, tai buvo šokas, nes apie tai nieko nežinojome“, – teigė Baisogalos bendruomenės pirmininkas Kazimieras Danilevičius. 

Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė sako, kad gyventojai skambina, teiraujasi, bet nėra ką atsakyti, mat miestelio vadovybės niekas neinformavo.  

„Kariniai objektai – ne gamyba, ne pramonė, kuri taikos metu būtų labai skatintina. Tai – karinis objektas“, – kalbėjo R. Masiulienė. 

Meras sako, jog žmonių nerimo būtų mažiau, jeigu viską išsamiai paaiškintų.  

„Dažniausiai bijome to, ko nematome ar nežinome. Mano duomenimis, buvo renkamasi iš trijų rajonų. Tad informacija į viešumą neišėjo, kol dar nebuvo žinoma tiksli vieta“, – aiškino Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė nekomentuoja, esą ir dėl Baisogalos dar nenuspręsta.

„Joks sklypas nėra atrinktas, nėra dedikuotas projektui, bet galbūt viena iš teritorijų galėtų būti. Tačiau pabrėžiu, kad jokie sprendimai nėra priimti“, – tvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

LNK žiniomis, „Rheinmetall“ vadovai atvyko į Lietuvą, o antradienį su Vyriausybe pasirašys ketinimų protokolą ir stambių investicijų Lietuvoje sutartį.  

Kad Baisogala matoma kaip vieta „Rheinmetall“ gamyklai, rodo ir viešai neskelbtas premjerės susitikimas su Sveikatos mokslų universiteto rektoriumi. Būtent šis universitetas valdo 400 hektarų valstybės žemės prie Baisogalos. Gyvulininkystės institutas Baisogaloje veisia nykstančias lietuviškų gyvulių veisles: arklius „žemaitukus“, kiaules, avis, žąsis.

Pačiam gamyklos pastatui daug hektarų nereikėtų. Sprogstamosios medžiagos sviediniams būtų laikomos į bunkerius panašiose patalpose, bet dėl saugumo reikalavimų vis tiek tektų perimti beveik visą 400 hektarų sklypą.  

Ar Gyvulininkystės institutas dar sugebėtų veikti Baisogaloje, Vyriausybė ir universitetas nusprendė nekomentuoti.  

„Rheinmetall“ gamykla būtų viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje.  

„Kitas efektas yra tai, kad tai yra vokiečiai – jie ateina, stato. Tai – investicijos, pinigai. Tai ženklas, kad čia galima daryti rimtą verslą, kad jie traktuoja Lietuvą kaip saugią šalį“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. 

Meras sako – nauda būtų visam rajonui.  

„Aptarnavimui, apgyvendinimui, labai platus spektras. Manau, tai – labai didelis pliusas“, – savo nuomone dalinosi K. Račkauskis. 

Baisogala atitiktų kitus kriterijus – toliau nuo Kaliningrado, Baltarusijos, pro Baisogalą eina geležinkelis, netoli NATO Zoknių bazė. Zoknių oro gynyba galėtų dengti ir Baisogalą.  

Tikrai turėsime išskirtinę, išimtinę teisę įsigyti tam tikrą amunicijos kiekį, tai buvo mūsų derybinė pozicija.

Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva derasi dėl galimybės išskirtinėmis sąlygomis pirkti vokiškus sviedinius.  

„Tikrai turėsime išskirtinę, išimtinę teisę įsigyti tam tikrą amunicijos kiekį, tai buvo mūsų derybinė pozicija“, – tikino L. Kasčiūnas. 

Anot ministro, „Rheinmetall“ gali tapti ledlaužiu, esą ir kitų šalių karinės pramonės gigantai domisi Lietuva. 

Tuo metu Baisogalos seniūnija į ketinimus žiūri atsargiai ir laukia daugiau informacijos.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog Vokietijos gynybos pramonės milžinės amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

„Viskas kaip ir tvarkoje, vertiname teigiamai, vertiname pozityviai. Manau, kai tokios įmonės ateina į rajoną, reikia tiktai džiaugtis“, – BNS pirmadienį sakė K. Račkauskis.

Jis pridūrė apie galimą „Rheinmetall“ atėjimą žinių neturėjęs ir labai tikintis, kad informacija pasitvirtins.

Pasak mero, naujų darbo vietų Radviliškio rajone atsirastų ne tik gamyklai įdarbinant žmones, bet ir „aplinkinėse, aptarnavimo sferose“.

„Gali satelitiniai investuotojai burtis, nes tokiai gamyklai, turbūt, visko reikės – ir apgyvendinimo, ir maitinimo, ir transporto, ir kitos sferos, kurios tikrai duos teigiamą impulsą mūsų rajonui“, – kalbėjo Radviliškio rajono meras.

Anot jo, sprendimus dėl tokio objekto galimų statybų priima ne savivalda, „vyriausybiniu lygiu yra sprendžiami šitie dalykai ir užtikrinti, kad šimtu procentų bus ar nebus, ne mano (mero – BNS) kompetencijoje“.

„Žinau, kad buvo renkamasi tarp keleto rajonų ir anksčiau gandų būdavo, kad kažkur vyksta stebėsena, bet dabar, kai pasirodė viešojoje erdvėje, (...) prisipažinsiu, kad nežinojau, apie kurį sklypą konkrečiai kalbama, bet pamąstymų buvo“, – teigė K. Račkauskis.

„Žaibas iš giedro dangaus“

Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė BNS teigė nieko nežinojusi apie „Rheinmetall“ ketinimus, pirmadienio rytą pasirodžiusi žinia jai „buvo kaip žaibas iš giedro dangaus“.

„Žaibas negali būti džiugus, nes tai karinis objektas, nėra investicija, kad kokius langus gamintų ar dar kažkas. Bet, pagalvojus iš kitos pusės, kažkur tokie dalykai turi būti statomi. Gerai, kai ne mūsų kieme, bet atsitinka, kad ir į tavo kiemą beldžiasi“, – kalbėjo seniūnė.

Žaibas negali būti džiugus, nes tai karinis objektas, nėra investicija, kad kokius langus gamintų ar dar kažkas. Bet, pagalvojus iš kitos pusės, kažkur tokie dalykai turi būti statomi. Gerai, kai ne mūsų kieme, bet atsitinka, kad ir į tavo kiemą beldžiasi.

„Pas mane yra bendruomenės pirmininkas, jis šiaip išsigandęs, nes turime ūkininkų aplink, turime nemažą įmonę „Granulita“, kuri investicijų daug (padariusi – BNS) ir plėtra gali stabdytis. Nežinome, kaip vertinti, per daug viskas šviežia“, – pridūrė R. Masiulienė.

Ji pažymėjo, kad Baisogalos seniūnija yra trečia pagal dydį Radviliškio rajone, čia gyvena 3,6 tūkst. žmonių.

„Jeigu kalbėtume apie plotą, kuris priklauso LSMU, jis yra visiškai šalia Baisogalos miestelio, kuris turi apie 1,8 tūkst. gyventojų. Jeigu toks didelis plotas, gali ribotis su Augmėnų kaimu, tai yra didesnės gyvenvietės nei visai pavienės sodybos“, – nurodė Baisogalos seniūnė

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą dar kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau iki šiol numanoma gamyklos vieta nebuvo skelbiama.

Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį per susitikimą turėtų aptarti galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

„Rheinmetall“ dominantis sklypas šiuo metu naudojamas universiteto Gyvulininkystės instituto veikloje.

Čia auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad susitarimus su „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė įvyko antradienio vakarą, apie 19 val., Baisogalos miestelyje.

Keleivinis traukinys, valdomas 54 metų vyro, kliudė ir mirtinai sužalojo ant geležinkelio bėgių sėdėjusią 61 metų moterį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip pranešė Policijos departamentas, dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas.

Premjerą įžeidžiantys užrašai birželį buvo pastebėti Naujojoje Vilnioje bei gatvėje Vilniaus rajone, kur S. Skvernelis gyvena.

„Mes darome tai bendruomenės poreikiams, miesteliui, jaunimui. Kad būtų traukos centras jiems“, – BNS sakė Baisogalos bendruomenės pirmininkas Artūras Radžiūnas.

Jis teigė, kad tai bus 40-asis vandenlenčių „Wakeboard“ parkas Lietuvoje.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis ir Radviliškio rajono savivaldybės lėšomis.

Bendra šio parko įrengimo vertė turėtų siekti apie 46 tūkst. eurų.

Projektu siekiama Baisogalos antrajame tvenkinyje įrengti vandenlenčių pramogų parką.

Kaip skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale, rengiamasi pirkti traukos lynų sistemą, variklį, sportinį inventorių ir du tramplynus.

Anot bendruomenės pirmininko, pramogautojas, prisikabinęs lynu prie prie sistemos, galės čiuožti vandeniu.

„Darbus rengiamasi baigti šiais metais, parku bus galima naudotis kitais metais“, – kalbėjo pirmininkas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Artūras Šliavas BNS sakė, kad žuvo Baisogalos gyventojas.

Nelaimė įvyko apie 16 val. Komariškių kaime. Pirminiais duomenimis, šalia bėgių ėjusį vyrą kliudė traukinio laiptai.

Anot policijos atstovo, mašinistas teigė signalizavęs pėsčiajam, tačiau senolis nereagavo.

Mašinistas buvo blaivus.

Tęsiant praėjusį penktadienį dingusios keturiolikmetės Radviliškio rajono gyventojos paieškas, į pagalbą policijos pareigūnams pasitelkti kariškiai.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Policijos departamento prašymu dingusios paauglės ieškoti padeda Lietuvos kariuomenės Oro gynybos bataliono kariai.

Mergaitės trečiadienį planuojama ieškoti iki sutemstant, paieškai vadovauja Radviliškio policijos komisariatas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, Vita Mickūnaitė iš namų Pakiršinio kaime išėjo apie 21.30 valandą rugpjūčio 21 dieną ir iki šiol negrįžo.

Ji yra 155 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, pilkų, tiesių, pečius siekiančių plaukų. Mergaitė vilkėjo juodai baltą džemperį, mėlynos spalvos sportinius marškinėlius, mūvėjo mėlynos spalvos džinsus, avėjo pilkas vasarines basutes.

Penktadienį Baisiogalos miestelyje Radviliškio rajone susidūrus lengvajam automobiliui ir keleiviniam traukiniui, žuvo 18-metis.

Kaip BNS sakė Radviliškio policijos komisariato atstovė Rasa Stasiulaitienė, su automobiliu „Volvo“ susidūrė keleivinis ekspresas Klaipėda – Vilnius.

Paaiškėjo, kad savo artimam giminaičiui priklausiusį automobilį vairavo aštuoniolikmetis Radviliškio rajono gyventojas. Kovą jam būtų suėję devyniolika.

Apie kitus nukentėjusius asmenis duomenų nėra.