Neapsaugotas nė vienas
Atopinis dermatitas – lėtinė odos uždegimo būklė, sukelianti stiprų niežulį. Lėtinei ligos stadijai būdingas veido paraudimas, blyškumas burnos srityje, raukšlės apatinėje vokų srityje, delnuose, dažnai matomos paryškėjusios odos linijos. Ūmi stadija pasireiškia pūslelėmis, šlapiavimu, papulėmis ir šašais.
Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, pagrindinės atopinio dermatito priežastys gali būti labai įvairios, vis dėlto didžiausią įtaką ligos vystymuisi daro maisto ir aplinkos alergenai.
„Karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, sojos, kviečiai, žiedadulkės, pelėsis, namų erkutės, cheminiai, fiziniai dirgikliai, namų apyvokos priemonės ir kvepalai. Staigūs oro temperatūros pokyčiai taip pat gali paspartinti ligos paūmėjimą ar atsiradimą. Pavyzdžiui, labai sausas oras, turintis mažai drėgmės, ar žema temperatūra“, – komentuoja L. Mockutė.
Gali paūmėti staiga
Vaistininkė pabrėžia: jeigu žmogus iki šiol nesiskundė atopiniu dermatitu, dar nereiškia, kad negali susirgti ateityje.
Derėtų išmokti valdyti stresines situacijas.
„Jeigu yra sąlytis su alergenu, simptomai gali atsirasti ganėtinai greitai – per keletą valandų. Jeigu žmogaus jau serga atopiniu dermatitu, būklė paūmėti gali staiga“, – teigia ji.
L. Mockutė įspėja, kad iš pirmo žvilgsnio paprasta odos liga gali sukelti didelių komplikacijų. Pavyzdžiui, stafilokoko sukeltą bakterinę infekciją, nes šios rūšies bakterijos sukelia įvairių ligų.
Atopinis dermatitas neišgydomas. Liga vis atsinaujina, o remisijos trukmė priklauso nuo kontakto su alergenais.
„Gydant ligą svarbiausi niežulį ir uždegimą slopinantys vaistai ir drėkinantys emolientai, kremai, kurie apsaugo odą. Dermatitu sergantis žmogus tokias priemones turėtų naudoti maždaug kas 4–6 valandas – tiek laiko jie aktyvūs.
Be to, būtina palaikyti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad odos problemos yra glaudžiai susijusios su žarnynu“, – pasakoja vaistininkė.
Ko reikėtų atsisakyti?
Visiškai išvengti atopinio dermatito tam tikrais atvejais neįmanoma. Tačiau, siekiant sumažinti riziką ir sušvelninti galimus simptomus, anot gydytojos dermatovenerologės Lauros Lukavičiūtės, derėtų imtis tam tikrų prevencijos priemonių.
Gydytoja pataria atsisakyti stipraus kvapo muilų, prausiklių ir kitų šią savybę turinčių higienos produktų ir vietoj jų naudoti hipoalergines priemones. Rekomenduojama vengti per didelio karščio ar šalčio poveikio, kontakto su žinomais alergenais – tokiais kaip dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos.
„Derėtų išmokti valdyti stresines situacijas. Stresas irgi yra didelis dirgiklis, dėl kurio liga gali paūmėti ir kuris gali turėti įtakos, kad uždegimas neslopsta“, – atkreipia dėmesį L. Lukavičiūtė.
Atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, tačiau ekspertė sako, kad ją galima veiksmingai valdyti – daugeliui, taikant tinkamą gydymą, žymiai pagerėja. Tam tikrais atvejais simptomai gali kuriam laikui ir visiškai išnykti.
