Panevėžietis Pijus – vienas toks Panevėžyje. Į pensininko rankas be baimės suskrenda miesto paukščiai. Ir ne tik į rankas. Balandžiai lipa jam ant galvos, todėl žmogus nešioja kailinę kepurę. 

Kad balandžiai užsilipo pensininkui ant galvos, tai nereiškia, kad paukščiai su žmogumi daro, ką nori. 

Panevėžietis Pijus pas balandžius į miesto centrą vaikšto ilgus metus. Daugmaž vienodu laiku – prieš vidudienį, kadangi paukščiai jo laukia. 

Kasdien pensininkas atsineša pilną rankinę grūdų. Žiemos sezonui nusiperka ne vieną maišą. O kur dar balandžių dievinami žirniai, saulėgrąžos. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Centro balandžių draugas myli visus paukščius, prie namų turi lesyklėlių, tačiau jo ryšys su balandžiais ypatingas. 

Vyras sako, jog balandžiams prisijaukinti reikia kantrybės bei meilės. Vieną savo maitinamų draugų jis išgydė, dėl kojos nešė pas vaistininką, paskui veterinarą. Dabar paukštis drąsiausias pensininko glėby. 

Žmogaus ir paukščių draugystei abejingų nerandame. Dauguma žmogų giria: esą čia reikia vedžioti vaikus ir jiems rodyti. Kiti su balandininku ima konkuruoti. Tačiau kai kam balandžiai gadina gyvenimą, o su jais ir paukščius lesinantis žmogus. 

Dėl pensininko ir savivaldybė gavo du skundus su filmuota medžiaga. 

Prieš dešimtį metų Venecijos valdžia paskaičiavo, kad turistų numylėtiniai balandžiai kiekvieno vietinio gyventojo piniginę patuštino 23 eurais per mėnesį ir 276 eurais per metus.

Šie pinigai buvo skiriami balandžių pamėgtoms vietoms dezinfekuoti ir valyti tai, ką po savęs paliko sparnuočiai. Įvertinus dar ir žalą, kurią paukščiai padarė architektūros paminklams, gnaibydami mažyčius jų gabalėlius virškinimui gerinti, Venecijos valdžia turistams uždraudė lesinti juos garsiojoje Šv.Morkaus aikštėje. Iš jos dingo ir prekystaliai su lesinimui skirtais grūdais.

Pagunda ant žemės pažerti saują kruopų ar duonos trupinių balandžiams, kurie dar ir dabar aplink aikštę nesiliauja sukti ratų, gali atsieiti kelis šimtus eurų. Balandžių lesintojams, pripažinusiems nusižengimą ir sutikusiems sumokėti ją vietoje,  bauda dešimt kartų mažesnė.

Vos per kelis šimtus kilometrų nuo Venecijos nutolusio Milano įstatymai nevaržo balandžių ir juos lesinančių turistų – žymiojoje Katedros aikštėje sparnuočiai skraido šimtais.

Tiesa, katedros pašonėje esančio muziejaus kolonų viršūnės nusmaigstytos aštriais strypais, kad paukščiai čia nesuktų lizdų ir nedergtų fasado, tačiau lesti jie gali bet kur. Priešingai nei Kauno drovuoliai balandžiai, itališkieji yra akiplėšiškai drąsūs. Išvydę aukštyn iškeltas turistų rankas, skuba patikrinti, kas slepiasi jų delnuose. Iš anksto susipažinusieji su rekomendacijomis keliautojams žino, kad į Katedros aikštę geriau neiti tuščiomis. Užuomaršos gi trupina tik ką smaguriautus sausainius ar ledais apvarvėjusius vafliukus. Aikštėje apstu vietos "verslininkų" – vaišėmis iš anksto nepasirūpinusiems turistams jie bruka kukurūzus, ryžius ir kitas kruopas. Neretai – dar ir asmenukių lazdas kadrams su balandžiais įsiamžinti. Neapsigaukite, grūdai nėra dovana – už jų saujelę galite sumokėti iki kelių eurų, o minėtoji lazda atsieis kur kas brangiau.