Klasikinio baleto mokyklos įkūrėja, savininkė bei meno vadovė Elizabeth Shipiatsky iš Denverio (JAV) į Klaipėdą atsivežė penkias savo auklėtines, tačiau sėkmė nusišypsojo tik trims. 

„Daugiau nei trisdešimt metų turiu klasikinio baleto mokyklą Denveryje. Prieš ketverius pradėjau rūpintis ir kur toliau šoks mano mokyklą baigę jaunuoliai. Stengiamės jiems padėti įsidarbinti, tad kartu važiuojame į atrankas, konkursus visame pasaulyje. Prieš du metus su savo auklėtiniais dalyvavau tarptautiniame klasikinio šokio konkurse „Grand Prix Kiev“ (Ukraina). Ten susipažinau su KVMT atstovais: teatro vyriausiuoju choreografu Aurelijumi Liškausku ir baleto trupės meno vadove Jelena Lebedeva, kurie auklėtines atvežti į atrankas KVMT. Deja, sutrukdė karantinas ir mes negalėjome keliauti. Pagaliau mums pavyko!“, – pasakojo E. Shipiatsky.

Anot šokio profesionalės, nereikėtų stebėtis, kad baleto profesionalai ieško darbo pasiūlymų Europoje, nes karantino metu rasti darbą Amerikoje menininkams beveik neįmanoma. „Ir iki karantino visi dirbdavo tik su kontraktais konkrečiam projektui, o ne nuolatiniame darbe. Tačiau dabar ir kontraktų nebeliko. Tad visus domina visi įmanomi pasiūlymai. Pradedantys baleto šokėjai nori dirbti baleto trupėse su įvairiu repertuaru: tiek šiuolaikinio šokio, tiek klasikinio baleto. Amerikoje tai sudėtinga suderinti. Natūralu, kad amerikiečiai veržiasi į Europą. Tad pasiūlymu dalyvauti atrankoje Klaipėdoje labai susidomėjome“,– sako baleto profesionalė.

Anot E. Shipiatsky, ji ir Klasikinio baleto mokyklos studentės dar būdamos Amerikoje domėjosi KVMT repertuaru, čia statyti šokio spektaklių atvykstančiais choreografais, stebėjo spektaklių vaizdo įrašus. „Spektaklius su KVMT baleto trupe stato tokie žinomi šokio pasaulio grandai kaip Kirill Simonov (rugsėjo 17,18,19 d. Žvejų rūmuose bus pristatyta K.Simonovo sukurto S.Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera), Edward Clug ir kiti. Jie žinomi ir Amerikoje. Natūralu, kad mano jaunimas nori šokti šioje baleto trupėje. Nori praktikos, vaidmenų ir karjeros perspektyvų. Jas domina ta „pirmo žingsnio“ link profesionalumo galimybė. Gal būtent Klaipėda taps jų įspūdingos šokio karjeros pradžia? Tuo tarpu Amerikos baleto trupės jaunimo dėl pandemijos šiuo metu nesamdo visai“, – pasakoja iš JAV atvykusi baleto pedagogė. 

Elizabeth Shipiatsky kilusi iš Rusijos. Baleto mokėsi prestižinėje A.J. Vaganovo baleto akademijoje Sankt Peterburge. Baigusi studijas, buvo pakviesta šokti S. Kirovo balete Marijos teatre. 1989 m. ji baigė šokio magistro studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje. E. Shipiatsky, kaip choreografė, kūrė įvairiuose Europos ir Šiaurės Amerikos teatruose, tame tarpe ir S. Kirovo valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre, A.J.Vaganovo baleto akademijoje. Vėliau ji išvyko gyventi ir dirbti į Ameriką, kur tęsė sėkmingą profesinę karjerą. E. Shipiatsky dirbo choreografe Braitono baleto teatre, Minesotos klasikinio baleto ir Kolorado balete. Ji dirbo Kolorado baleto antra pagrindine choreografe ir asocijuota direktore bei „DanceAspen“ ir „Colorado Ballet“ dėstytoja. Ji klasikinio baleto įkūrėja ir meno vadovė Kolorade, vėliau – Klasikinio baleto akademijos savininkė ir meno vadovė.

Pasigėrėti N. Juškos baleto mokyklos auklėtinių darbu susirinko ir būrys žinomų žmonių, neabejojusių, jog mažieji baleto meistrai pademonstruos viską, ką per pastaruosius metus išmoko geriausio.

Prieš septynerius metus įkurtos ugdymo įstaigos įkvėpėjas N. Juška patikino – „Gala koncerte“ netrūksta veiksmo, į kurį įtraukiama daugiau nei pusė tūkstančio auklėtinių.

„Publikai pristatome ištraukas iš ryškiausių baleto spektaklių. Kadangi norinčiųjų pamatyti pasirodymą būna tikrai daug, jį kartojame net keletą kartų. Tiesa, kasmet baigiamasis sezono koncertas būna vis kitoks“, – sakė pašnekovas.

Pastaruosius ketverius metus didžiojoje scenoje klasikinio baleto nešokantis N. Juška išimtį padaro itin retai ir tik savo įkurtosios baleto mokyklos sezono uždarymui skirtų pasirodymų metu. Šįkart jis gerbėjus džiugino sušokdamas ištrauką iš spektaklio „Bajaderė“. Jo scenos partnere išskirtiniam reginiui tapo Ukrainos teatro baleto solistė Olesia Shaytanova.

Baleto primarijus iš visų klasikinio baleto pasirodymų teatrų scenose pasitraukė po to, kai, atlikdamas savąją partiją spektaklyje „Don Kichotas“, patyrė sunkią kelio sąnario traumą.

„Operacija, gydymas, ilga reabilitacija... „Don Kichote“, tik jau pastatytame mano mokyklos auklėtiniams, šokau praėjus dvejiems metams po skaudaus, daug ką pakeitusio įvykio scenoje. Išdrįsti grįžti po traumos ir dar į tokio paties pavadinimo pastatymą, kuriame susižalojau, tikrai nebuvo lengva“, – prisiminė N. Juška.

Nors klasikinis baletas yra sudėtingiausias žanras, o pats dabar šoka tik šiuolaikiniuose ar šokio spektakliuose, N. Juška patikina – būsimi primarijai bei primabalerinos užsiėmimuose mokomi būtent to, kas yra sunkiausia, reikalauja daugiausiai ryžto ir darbo, bet kuo labiausiai žavisi publika.

Šįmet, po sezono uždarymo spektaklių, tarptautiniuose konkursuose Lietuvą atstovavę N. Juškos auklėtiniai apdovanoti specialiais prizais – baleto solistės Ingos Cibulskytės vienetinėmis rankų darbo baleto karunėlėmis.

„Mažieji kasmet ne tik dalyvauja statant naujus spektaklius, bet jau geba varžytis užsienio šalyse rengiamuose konkursuose, kuriuose konkuruoja geriausių Europos baleto mokyklų auklėtiniai, – kalbėjo vienas ryškiausių mūsų šalies baleto šokėjų. – Džiugu, kad mažosioms princesėms augant lankomos baleto pamokos tampa ne tik hobiu ar laisvalaikiu, tačiau ir tam tikru vaiko „darbu“, kuris ugdo ir skatina tobulėti, motyvuoja siekti kasmet vis geresnių rezultatų.“

Tiek Vilniuje, tiek Kaune N. Juškos baleto mokyklos auklėtiniai į treniruotes renkasi 2–4 kartus, priklausomai nuo amžiaus grupės, vaiko galimybių ir norų.

„Šokantys vaikai turi vaikystę, kuri neretai primena pasaką, bent kelis kartus metuose gimstančią didžiojoje scenoje“, – sakė N. Juška.

Tapo respublikiniu

Festivalį "Baleto pavasaris", kuriame pasirodo pirmuosius žingsnius į baleto pasaulį žengiančios šokėjos ir jau pažengusios solistės, šokių mokykla "Coda" surengė antrą kartą.

"Palaikykite jaunąsias balerinas, būkite atlaidūs kartais netvirtiems ar nedrąsiems žingsneliams, nevalingam sijonėlio timptelėjimui, jauduliui", – į susirinkusiuosius kreipėsi festivalio iniciatorė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro balerina Inga Briazkalovaitė.

Pasak jos, mintis surengti festivalį "Baleto pavasaris" gimė, nes dažniausiai panašūs renginiai skirti vyresniems šokėjams. Tokių, kur gali pasirodyti ikimokyklinio amžiaus vaikai, yra labai nedaug.

"Praėjusiais metais festivalis "Baleto pavasaris" buvo skirtas tik Klaipėdos apskričiai. Šiemet renginys sulaukė daug dėmesio. Dalyvauti norėjo ir kitų miestų atstovai. Tad festivalis iš vietinio išaugo į respublikinį. Kitais metais tikimės sulaukti dar daugiau dalyvių. Gal jų skaičius perkops ir kelis šimtus", – vylėsi I.Briazkalovaitė.

Šiemet "Baleto pavasaryje" dalyvavo Eglės Špokaitės baleto ir šokių mokyklos, Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokyklos, šokių mokyklos "Coda", baleto mokyklos "Elle", Olgos Konošenko baleto studijos, klasikinio šokio būrelio "Duvet", Meno ir sporto akademijos, Tauralaukio progimnazijos auklėtiniai.

Vertino profesionali komisija

Pirmosios pasirodė pačios jauniausios šokėjos – nuo 3 iki 7 metų. Jos dovanojo grupinius pasirodymus. Mergaitės scenoje virto gulbėmis, katytėmis, lėlėmis. Nors ne visų pirmieji baleto žingsneliai scenoje buvo drąsūs, jaunosios šokėjos sulaukė didelio ir šilto žiūrovų palaikymo.

Festivalyje "Baleto pavasaris" pasirodė ir vyresni – nuo 7 iki 12 metų – šokėjai, besimokantys klasikinio šokio. Jie rodė solo (iki keturių žmonių) šokius.

Jaunuosius šokėjus vertino profesionali komisija. Viena jos narių – Anna Karnaukh, baigusi Kijevo nacionalinį pedagoginį universitetą, šokusi Moriso Eifmano baleto teatre Sankt Peterburge, Astrachanės nacionaliniame operos teatre, o dabar dirbanti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Komisijoje buvo ir Anželikos Cholinos teatro šokėjas, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos dėstytojas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės vadovas Donatas Bakėjus.

Jaunųjų šokėjų pasirodymus stebėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, A.Cholinos teatro šokėja, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dėstytoja, pedagogė Deimantė Karpušenkovienė, sėkmingai ruošianti vaikus įvairiems baleto konkursams.

"Komisija labai profesionali, sugebanti pastebėti talentingus vaikus, įvertinti jaunųjų šokėjų potencialą", – pabrėžė I.Briazkalovaitė.

Festivalio nugalėtojų laukė ne tik saldūs prizai, medaliai, bet ir išskirtinės, rankų darbo dėžutės bei specialiai balerinoms sukurtos karūnėlės.

Klaipėda – šokėjų kraštas

Pasak I.Briazkalovaitės, festivalis dar kartą įrodė, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis.

"Mūsų krašte yra daug gabių, talentingų vaikų. Galima drąsiai sakyti, kad Klaipėda – šokėjų kraštas. Didžiausia problema, kad ne visi tėvai gali juos išleisti į Vilnių, kur vaikai galėtų siekti profesionalų kelio. Tai yra labai sunku. Tačiau matome, kad ir Klaipėdoje galima užauginti stiprius šokėjus. Praėjusiais metais viena mūsų auklėtinė prestižiniame konkurse Prancūzijoje laimėjo antrą vietą", – pasidžiaugė vadovė.

I.Briazkalovaitė teigė, kad artimai bendradarbiauja su M.K.Čiurlionio menų mokykla, moksleiviais. Festivalio metu susirinkusiesiems šios mokyklos Baleto skyriaus auklėtinės dovanojo parodomąją programą – šokius, kurie bus rodomi konkurse Italijoje.

Norintiesiems ir planuojantiesiems mokytis profesionalaus baleto buvo pasakojama apie galimybę tai daryti M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

"Kvietė mokytis gabius vaikus. Tai jau daro penkios mūsų auklėtinės, kurios sieja savo gyvenimą su profesionaliu baletu", – patikino vadovė.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtiniai į uostamiestį sugrįš dar šį mėnesį. Kovo 26-ąją jie pakvies į savo spektaklį "Skaičiai", kuris vyks Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

"Spektaklyje šoks ir viena mūsų auklėtinė, kuri šiuo metu mokosi Vilniuje. Už tai esu dėkinga M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojui baleto ugdymui Eligijui Butkui, baleto pedagogei D.Karpušenkovienei ir koncertinės bei scenos praktikos specialistei Giedrei Zaščižinskaitei-Keblienei", – teigė I.Briazkalovaitė.

Ruošiasi naujam festivaliui

Festivalis "Baleto pavasaris", anot I.Briazkalovaitės, džiugino ir dideliu miestiečių susidomėjimu. Kultūros fabriko salė buvo sausakimša.

"Kartais festivalių metu šokėjas šoka, o salėje sėdi vos keliasdešimt žmonių, neskaičiuojant dalyvių, kurie ateina palaikyti savų. Šį kartą susidomėjimas buvo labai didelis. Smagu šokti pilnai salei, kai į renginį ateina ne tik šokėjų tėveliai, bet ir daug miestiečių", – kalbėjo vadovė.

Šokių mokykla "Coda" jau ruošiasi ir tradiciniam birželį vyksiančiam tarptautiniam klasikinio ir neoklasikinio / šiuolaikinio šokio festivaliui-konkursui "Coda 2017", kuris sulaukia vis didesnio populiarumo. Šiemet šis renginys bus jubiliejinis – surengtas penktą kartą.

Praėjusiais metais festivalyje-konkurse varžėsi ne tik šokėjai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, bet ir svečiai iš Latvijos, Kaliningrado.

I.Briazkalovaitė akcentavo, jog mintis surengti šį festivalį taip pat kilo dėl to, kad trūksta renginių, kur galėtų pasirodyti klasikinio šokio atstovai. Iniciatorė džiaugėsi, kad renginys pasiteisino ir šiemet švęs pirmąjį jubiliejų.

Kvietė į atvirą pamoką

Šokių mokyklos "Coda" atvira baleto pamoka prasidėjo sekmadienį popiet ir tęsėsi iki pat vakaro.

Renginio metu susirinkusiuosius pasirodymais džiugino įvairaus amžiaus minėtos šokių mokyklos auklėtiniai.

"Džiaugiamės, kad sulaukėme daug dėmesio. Buvo smagu šokti ir šypsotis žiūrovams", – teigė šokių mokyklos "Coda" vadovė Inga Briazkalovaitė.

Papildys šokančiųjų gretas

Į kelias valandas trukusią atvirą baleto pamoką užsuko ne tik klasikiniais šokiais besidomintieji, bet ir tie, kurie dar tik ketino pradėti pažintį su šiuo menu.

Vos tik pasibaigus renginiui tapo aišku, kad netrukus šokių mokyklą papildys akimirksiu baletui simpatiją pajutę jaunieji klaipėdiečiai.

"Itin vertiname tai, kad, žvalgydamiesi būrelių savo vaikams, tėvai nusprendžia jais pasidomėti nuodugniau, sužinoti, ko iš pamokų galima tikėtis ateityje. Džiugu ir tai, kad papildomos savo atžalų veiklos jie nesirenka tik pagal pavadinimą arba todėl, kad pamokos – arčiausiai namų", – akcentavo I.Briazkalovaitė.

Leidžia išbandyti save

Pašnekovė pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog įsibėgėjus mokslo metams imtis naujos veiklos – jau vėlu.

Taip pat neretai galvojama, kad pradėti mokytis baleto reikia nuo pat mažų dienų, o, prieš ateidamas į šokio pamokas, vaikas privalo būti susijęs su sportu. Tačiau, anot šokių mokyklos vadovės, tai – dar vienas mitas.

"Visada skatiname ateiti ir tuos, kurie anksčiau nešoko. Kiekvienam vaikui mes leidžiame kurį laiką išbandyti save bendraamžių grupėje. Vaikai yra linkę kopijuoti, todėl net ir nuo vidurio mokslo metų prisijungusieji labai dažnai puikiai įsilieja į anksčiau šokančiųjų gretas", – pastebėjo I.Briazkalovaitė.

Teikia vilčių

Pašnekovės teigimu, auganti jaunoji uostamiesčio šokėjų karta – perspektyvi.

"Kai kurių mūsų šokėjų rezultatai – tikrai puikūs. Jau šešios mūsų mergaitės yra įstojusios į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kitos dalyvauja įvairiuose konkursuose. Tikrai yra talentingų vaikų", – neabejojo I.Briazkalovaitė.

Šokių studijos vadovė pabrėžė, kad tai, ar jaunąjį šokėją lydės sėkmė, priklauso ir nuo to, kiek darbo jis pasirengęs įdėti.

"Kai nuosekliai dirbama, ir ateitis numatoma gera. Kai dėl rezultatų stengiamasi, jie ir būna puikūs. Žinoma, talento faktorius išlieka, tačiau visiškai pritariu minčiai, jog sėkmei reikia 99 proc. darbo ir tik 1 proc. talento", – tvirtino šokėja.

Pastebima, kad baletas – ne tik puikus sportas, jis vaikus moko ir disciplinos, savikontrolės, lavina kitas asmenybei svarbias savybes.