577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai didele balsų persvara atmetė kraštutinių dešiniųjų pateiktą pasiūlymą, po to, kai vyriausybė vos devyniais balsais atlaikė ankstesnį daugiapartinį pasiūlymą, pranešė parlamento pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė). Ji patvirtino, kad tai reiškia, jog įstatymų leidžiamoji valdžia priėmė reformą.

Vyriausybei buvo pateikti du pasiūlymai dėl nepasitikėjimo po to, kai ji pasinaudojo įgaliojimais, leidžiančiais priimti įstatymą be balsavimo parlamente.

„Niekada taip toli nenueita siekiant kompromiso, kaip su šia reforma“, – sakė ji parlamentui, aiškindama, kad jos pasinaudojimas straipsniu siekiant apeiti balsavimą buvo demokratiškas ir atitiko Prancūzijos konstituciją, kurią parengė pokario lyderis Charlesas de Gaulle'is (Šarlis de Golis).

Po to deputatai nuėjo į greta Nacionalinės asamblėjos rūmų esančią patalpą balsuoti dėl dviejų atskirų pasiūlymų, susijusių su nepasitikėjimu vyriausybe.

„Jei norite nuversti vyriausybę, dabar turite progą“, – baigdama savo kalbą deputatams sakė E. Borne, kaltindama opoziciją „antiparlamentiniu elgesiu visais aspektais“.

Prancūzijos ministro pirmininkės E. Borne vyriausybė pirmadienį vos atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį pateikė centro koalicija „Liot“, remiama kairiojo sparno opozicijos, dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, o 278 balsavo už vyriausybės atsistatydinimą.

Nepatvirtintą pasiūlymą pateikė centro koalicija „Liot“, o jį palaikė kairiojo sparno opozicija.

Po to įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo pasiūlymo, kurį pateikė kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), laikomo mažiau pavojingu vyriausybei.

Vyriausybės ateitis priklausė nuo to, ar dešiniojo sparno opozicijos nariai respublikonai nebalsuos už pirmąjį pasiūlymą.

Analitikai kalbėjo, kad pasiūlymas bus atmestas maždaug 20 balsų persvara, o vienženklis balsų skaičius yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei.

Kairiojo sparno parlamento nariai po rezultatų paskelbimo skandavo „Atsistatydinkite! Atsistatydinkite!“ prie E. Borne ir mojavo plakatais, smerkiančiais pensijų reformą.

Už ministro pirmininko Eduardo Hegerio vadovaujamos trijų partijų mažumos vyriausybės nušalinimą 150 vietų parlamente balsavo 78 įstatymų leidėjai, nors būtų pakakę 76 balsų „už“.

Dabar prezidentė Zuzana Čaputova turės paskirti naują ministrą pirmininką.

Arba gali būti rengiami pirmalaikiai rinkimai, jei tokiai galimybei pritars parlamento nariai.

Į opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą atvyko per pusšimtis parlamentarų. Už M. Majausko atleidimą balsavo devyni Seimo nariai, prieš buvo 44, penki susilaikė, vienas biuletenis buvo sugadintas.

Norint atleisti pareigūną dėl nepasitikėjimo, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Į slaptą balsavimą neatvyko nė vienas konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijos atstovas.

Nors nepasitikėjimo procedūrą inicijavo per 30 opozicijos parlamentarų, jų atstovė Agnė Širinskienė neslėpė, kad tikrasis jos iniciatyvos tikslas yra ne atstatydinti BFK vadovą, o per slaptą balsavimą atskleisti, kiek parlamentarų palaiko M. Majauską.

Pagal Seimo statutą, nepavykus dėl nepasitikėjimo atleisti Seimo pareigūno, tą pačią Seimo sesija tokia iniciatyva nebegali būti teikiama.

Valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks M. Majauską atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu.

M. Majauskas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui. Partijos prezidiumas taip pat yra pasiūlęs frakcijai deleguoti kitą BFK vadovą.

„Silpnumo akimirka“

Prieš balsavimą diskusijoje Seime dalyvavęs liberalas Eugenijus Gentvilas ragino M. Majauską patį atsistatydinti iš pareigų, matant beatodairišką opozicijos palaikymą.

„Nežinau, Mykolai, ar smagu dalyvauti šitame spektaklyje. (...) Aš netapčiau įkaitu šitame žaidime“, – kalbėjo parlamentaras.

Nežinau, Mykolai, ar smagu dalyvauti šitame spektaklyje. (...) Aš netapčiau įkaitu šitame žaidime.

Jis taip pat ragino opoziciją jausti „tą savo asmenybinį susidvejinimą“.

„Pasirašėte po nepasitikėjimu M. Majausku, bet savo klausimais giriate M. Majauską“, – pastebėjo jis.

Tuo metu Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys teigė, kad balsavimas dėl BFK pirmininko yra „normalus vakarietiškas būdas įvertinti, ar Seime yra pasitikėjimas“.

Pasak jo, nedalyvaudami balsavime valdantieji „slepiasi, pareiškia, kad tupės krūmuose ir žiūrės, kaip procesą organizuoja opozicija“.

„Valdančioji koalicija nebesugeba iš pakampių sukrapštyti savo narių ir susitelkti vienam balsavimui. Tai rodo, kad šitoje vietoje valdančioji koalicija ištežo“, – konstatavo politikas.

„Tai – silpnumo akimirka“, – pridūrė jis.

„Lazda trinktelėjo antru galu“

Savo ruožtu A. Širinskienė kritikavo valdančiuosius nedrįstant viešai išsakyti kritikos M. Majauskui.

„Turėjo galimybę viešai išsakyti priekaištus, o jų nebuvo“, – sakė ji.

Valdančioji koalicija nebesugeba iš pakampių sukrapštyti savo narių ir susitelkti vienam balsavimui. Tai rodo, kad šitoje vietoje valdančioji koalicija ištežo.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad konservatoriai su BFK pirmininku elgiasi grubiai. Jis taip pat pabrėžė, kad konservatyvioms partijoms visame pasaulyje būdinga „paklusnumo psichologija“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė teigė, kad dar prieš pusmetį patys valdantieji kritikavo „valstiečius“ ir jų vadovą Ramūną Karbauskį „dėl pasiūlymų kai kuriems frakcijos nariams pagalvoti, ar verta būti frakcijoje ir nuolat konfliktuoti su kolegomis dėl tam tikrų vertybinių dalykų“.

„Šiandien ta lazda trinktelėjo antru galu patiems garsiai kritikavusiems LVŽS“, – sakė parlamentarė.

Politikė svarstė, kad galbūt taip siekiama pašalinti neparankų kandidatą būsimuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimuose.

Vis dėlto E. Gentvilas pabrėžė, kad susigalvoti galima įvairiausių prielaidų.

„Nereikia lia lia. Kitose partijose yra buvę visko“, – sakė jis.

Partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pateiktam siūlymui pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, vadovaujančiai mažumos vyriausybei, priimti reikėjo mažiausiai 289 balsų, bet po beveik tris valandas trukusių debatų už jį balsavo tik 146 iš 577 Nacionalinės Asamblėjos deputatų.

Per debatus ministrė pirmininkė kaltino LFI bandant atitraukti parlamento dėmesį nuo svarbesnių reikalų.

„Ponios ir ponai, šiandien galėtume dirbti Prancūzijos žmonių labui, – prieš balsavimą parlamentarams sakė E. Borne. – Tačiau vietoje to diskutuojame apie balsavimą dėl nepasitikėjimo, grindžiamą mano menamais ketinimais. Tai yra kliūtis parlamento darbui ir, tuo pačiu, kertasi su Prancūzijos žmonių valia.“

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ją paskyrė gegužę, likus mėnesiui iki parlamento rinkimų, per kuriuos valdančioji centristų partija prarado daugumą.

„Niekada nesusitaikysime, kad šioje šalyje valdžią turėtų asmuo, kurio legitimumas grindžiamas tik tuo, kad jį paskyrė prezidentas“, – anksčiau pirmadienį televizijai „Public Senat“ sakė aukšto rango LFI deputatas Alexis Corbiere'as (Aleksi Korbjė).

„Tai tiesos akimirka“, – pridūrė šios partijos parlamentinės frakcijos lyderė Mathilde Panot (Matild Pano).

Anot jos, šis balsavimas yra politinis išaiškinimas, nes nebalsavusieji už nepasitikėjimą galės būti laikomi „pritariančiais vyriausybės politikai“.

Valdančiosios partijos lyderė parlamente Aurore Berge (Oror Beržė) taip pat įžvelgė šio balsavimo „privalumą“, nes turėjo paaiškėti visų partijų pozicijos naujajame parlamente.

LFI ir jos sąjungininkai Nacionalinėje Asamblėjoje yra „aiški mažuma, blokuoti iniciatyvas norinti mažuma, šaukianti ir trukdyti premjerei reikšti savo nuomonę norinti mažuma, bet mažuma“, – pareiškė A. Berge televizijai „CNews“.

61 metų E. Borne leido suprasti, kad ketina pasikliauti opozicinių partijų balsais priimant teisės aktus, o dešinioji Respublikonų partija laikoma itin svarbia jos politinei ateičiai.

Leidžiant įstatymus vyriausybei užtektų 62 respublikonų parlamentarų paramos.

Tokia balsavimo baigtis veikiausiai atneš naują politinę sumaištį ir padidins pirmalaikių visuotinių rinkimų tikimybę.

Tačiau analitikai teigia, kad nėra jokių garantijų, jog dar vienas balsavimas šioje 6,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje pernai vyko treji visuotiniai rinkimai, nutrauks politinį nestabilumą.

Vėliausiuose rinkimuose, kurie vyko praėjusių metų lapkritį, iškilo liberalo K. Petkovo partija „Tęsiame pokyčius“ (PP), kuri kartu su trimis kitomis politinėmis jėgomis suformavo sudėtingą koalicinę vyriausybę.

Energingas, proeuropietiškas premjeras K. Petkovas pažadėjo, kad po dešimtmetį trukusio prieštaringai vertinamo konservatoriaus Boyko Borisovo (Boiko Borisovo) valdymo padarys galą Bulgarijoje plačiai įsišaknijusiai korupcijai.

Tačiau jaunesniajai koalicijos partnerei ITN su populiariu dainininku Slaviu Trifonovu priešakyje anksčiau šį mėnesį pasitraukus iš koalicijos, K. Petkovas liko tik su 109 iš 240 parlamentarų parama.

Priežastimis jis nurodė nesutarimus dėl biudžeto ir vis šiltesnius K. Petkovo ryšius su Šiaurės Makedonija, nepaisant įsisenėjusio neišspręsto kultūrinio ginčo tarp šalių.

B. Borisovo opozicinė centro dešiniųjų partija GERB netrukus ėmėsi iniciatyvos surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, sprendimą motyvuodama tuo, kad augant infliacijai vyriausybė netinkamai tvarkosi su viešaisiais finansais ir ekonomine politika.

Laikinasis parlamento pirmininkas Miroslavas Ivanovas pranešė, kad trečiadienio vakarą 123 įstatymų leidėjai balsavo už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą pusmetį dirbusia vyriausybe, o 116 pasisakė prieš. Vienas parlamentaras nedalyvavo balsavime dėl ligos.

K. Petkovas sakė deputatams, kad jam „buvo garbė vadovauti vyriausybei, kurią nuvertė B. Borisovas, (Delyanas) Peevskis (Delianas Pejevskis), S. Trifonovas ir (Eleonora) Mitrofanova“, turėdamas omenyje žinomą oligarchą, Rusijos ambasadorę Sofijoje ir kitų partijų lyderius.

„Šis balsavimas yra mažas žingsnis ilgame kelyje. Jie nesuprato, kad tai nėra būdas laimėti Bulgarijos žmones“, – sakė K. Petkovas apie savo oponentus ir pažadėjo toliau kovoti už tai, kad Bulgarija taptų „normalia“ Europos valstybe.

Tūkstančiai bulgarų savo ruožtu trečiadienį išėjo į gatves demonstruoti paramos K. Petkovo reformų siekiui, kuris dabar atrodo pasmerktas.

Opozicijoje esančios Socialdemokratų partijos (PSD) iniciatyva parlamente nesulaukė palaikymo. Postkomunistams pritrūko daugiau kaip 30 balsų vyriausybei nuversti.

Tačiau spaudimas koalicinei vyriausybei išlieka, nes didėja kritika jos reformų tempui ir valiai. Ir valdantieji liberalai, ir jų partnerė USR-PLUS partija rinkimuose gruodį dalyvavo žadėdami reformas, iš kurių kol kas nė viena nėra įgyvendinta.

Kaip ir prognozuota, 101 vietą turinčiame parlamente interpeliacija žlugo, nes iš 94 dalyvavusių balsuojant deputatų siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybės vadovei palaikė tik 36 įstatymų leidėjai, o 55 jį atmetė.

Kad siūlymas būtų priimtas, jį turėjo palaikyti mažiausiai 51 deputatas.

Pasak EKRE pirmininko Martino Helme (Martino Helmės), pateikusio interpeliacijos siūlymą, parlamentas turėjo kuo griežčiausiai reaguoti į pastarųjų penkių mėnesių Estijos politikos kryptį.

„Dabartinė vyriausybė sąmoningai kenkė Estijos valstybei – štai kodėl Kaja Kallas prarado mūsų pasitikėjimą kaip vyriausybės vadovė“, – sakoma interpeliacijos dokumente.

„Vadovaujant Kajai Kallas Reformų partijos ir Centro partijos vyriausybė per kelis mėnesius iššvaistė sąlygas ekonomikos plėtrai ir didesniems Estijos gynybos pajėgumams, sukurtas ankstesnės vyriausybės. Vyriausybė priėmė ištisą virtinę nekompetentingų ekonomikos politikos sprendimų, reikšmingai kenkiančių Estijos verslui, kaimiškų vietovių vystymuisi ir nacionaliniam saugumui“, – pabrėžiama dokumente.

Interpeliacijos iniciatoriai taip pat argumentavo, kad K. Kallas vyriausybės sprendimai paralyžiuoja Estijos gynybos pajėgumų plėtrą, o  pati ministrė pirmininkė pasirodė nesugebanti tinkamai vadovauti kovojant su koronaviruso krize.

Premjerė savo ruožtu atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad jai perėmus vyriausybės vairą valstybės biudžeto būklė buvo labai bloga.

„Atrodė keista, kaip neatsakingai ir lengvabūdiškai buvo žarstomi pažadai dėl ateities, neturint jokios priedangos, – sakė K. Kallas. – Konsoliduota valstybinio sektoriaus skola [praeitų] metų pabaigoje buvo arti 5 mlrd. eurų. Palyginus su 2019 metais, įsiskolinimas padvigubėjo. Tai buvo didžiausias [įsiskolinimo] lygis per pastaruosius 20 metų.“

„Mano vadovaujama vyriausybė yra sąžininga. Mano vyriausybė nekurs valstybės biudžeto strategijos, kur atliekami nepagrįsti karpymai, ir mes neapsimetinėsime“, – kalbėjo K. Kallas.

„Ekonomikai vėl augant... sumažinsime biudžeto deficitą daugiau kaip 500 mln. eurų, nes tvirti viešieji finansai sukurs geresnį pagrindą pasiruošti kitiems galimiems nuosmukiams ir krizėms, taip pat užtikrins stiprią ekonomiką ir labiau klestintį gyvenimą“, – kalbėdama parlamente pridūrė premjerė.

K. Kallas pakartojo, kad jos vyriausybė laikysis pažado nekeisti mokesčių.

„Mokesčių našta tolesnius ketverius metus laikysis ties 33 procentais. 2021 metais mokesčių našta yra 35 procentai“, – aiškino ji.

Premjerė patvirtino, kad išlaidos gynybai kitąmet bus 59,4 mln. eurų didesnės nei šiais metais ir išliks didesnės negu šiemet visą valstybės biudžeto strategijos apimamą laikotarpį. Pasak K. Kallas, jos vyriausybė prioritetu laiko tvirtus ryšius su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.

Antradienį Estijos parlamente 42 įstatymų leidėjai balsavo už 55 metų politiko, priklausančio liberaliai Reformų partijai, atleidimą, o 57 balsavo prieš siūlymą, kurį buvo pateikusios dvi opozicinės partijos.

K. Laanetas buvo kaltinamas tuo, jog jis esą pakerta Estijos saugumą ir nesako tiesos. K. Laanetas atmetė kaltinimus.

Vyriausybė planuoja ateinančiais metais sumažinti išlaidas gynybai, palyginti su esamomis išlaidų programomis.

Balsavimo dėl nepasitikėjimo siūlyme sakoma, kad išlaidas planuojama mažinti 114 mln. eurų. Taip pat ketinama gynybos sektoriuje panaikinti apie 270 darbo vietų.

Ypač didelį ažiotažą Estijoje sukėlė kalbos apie galimą kariuomenės orkestro panaikinimą.

Liberalų vyriausybė skelbė, kad šį balsavimą dėl konservatorių iniciatyvos laiko pasitikėjimo ministrų kabinetu klausimu.

J. Trudeau Liberalų partija pernai vėl laimėjo rinkimus, tačiau neturi daugumos parlamente ir jai reikalingas bent vienos opozicinės partijos palaikymas, kad išsilaikytų valdžioje.

Kairiojo sparno Naujoji demokratinė partija (NDP) ir žalieji per balsavimą palaikė vyriausybę, kad būtų išvengta pirmalaikių rinkimų.

„Kalbama apie vyriausybės paralyžių per patį pandemijos įkarštį“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas liberalas Pablo Rodriguezas, turėdamas galvoje siūlymą steigti specialų komitetą.

Pasak žemųjų parlamento rūmų pirmininko, priėmus šią iniciatyvą opozicija galėtų „diena iš dienos“ kviesti ministrus duoti parodymų ir tokiu būdu trukdyti jiems dirbti.

Paskelbdamas, kad jo partija palaikys vyriausybę, NDP lyderis Jagmeetas Singhas sakė, kad partija nori sutelkti dėmesį į tai, ko reikia Kanadai per pandemiją.

Opoziciniai konservatoriai ir Kvebeko blokas tvirtino, kad liberalai vengia nuodugnaus kovai su pandemija skirtų programų ir sutarčių tikrinimo. Liberalams rugpjūtį laikinai uždarius parlamentą, buvo nutrauktas komitetų, vykdžiusių tyrimą dėl vyriausybės sutarties su labdaros organizacija „We Charity“, darbas.

J. Trudeau pripažino, kad jam derėjo nusišalinti, vyriausybei priimant sprendimą pasirašyti sutartį su „We Charity“ administruoti lėšas, skiriamas dėl koronaviruso pandemijos su sunkumais susiduriantiems studentams.

Beveik milijardo Kanados dolerių programa atsidūrė tyrėjų taikiklyje paaiškėjus, kad ją administruoti buvo pasirinkta organizacija „We Charity“, su kuria dirbo J. Trudeau šeimos nariai. „We Charity“ premjero sutuoktinei, broliui ir motinai sumokėjo beveik 300 tūkst. Kanados dolerių už kalbas organizacijos renginiuose.

Konservatoriai sakė, kad jų siūlomas steigti komitetas galėtų ištirti „We Charity“ reikalą.

Toronto universiteto profesorius Robertas Bothwellas prognozuoja, kad rinkimai įvyks pavasarį. Visgi jis pabrėžė, jog tai priklausys ir nuo to, kaip seksis tvarkytis su pandemija.

„J. Trudeau nėra labai populiarus, – sakė jis. – Jo žavesys išblėso.“

Anot profesoriaus, premjerui išsaugoti postą padeda silpna opozicija.

Balsuoti dėl nepasitikėjimo D. Gaižausku ir rinkti naują komiteto pirmininką pasiūlė konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas. Už tai, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo šeši komiteto nariai, šeši, tarp jų ir D. Gaižauskas, buvo prieš.

L. Kasčiūnas tuomet informavo, kad opozicija yra surinkusi parašus, jog šiuo klausimu penktadienį būtų šaukiamas neeilinis NSGK posėdis.

„Norėtume informuoti, kad mes remdamiesi Seimo statutu šaukiame neeilnį posėdį šiuo klausimu, pandemijos sąlygomis mums reikalingas veiksnus ir funkcionalus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne mažiau kaip trečdalio komiteto narių reikalavimu.

Opozicija kelia klausimą dėl nepasitikėjimo D. Gaižausku, kaltindami jį nesilaikius saviizoliacijos, kai koronaviruso infekcija apsikrėtė jo padėjėja, galimai teikus melagingą informaciją, kad atliktų koronaviruso tyrimą.

D. Gaižauskas teigia, kad COVID-19 testas jam buvo atliktas įprasta tvarka, kaip eiliniam piliečiui, paskambinus karštosios koronaviruso linijos telefonu ir nukreiptam į mobilųjį patikros punktą.