Pritariančių nedaug

„Šešiolikos metų žmonės turi turėti teisę spręsti, kokios nori valdžios savivaldybėse. Jie jau turėję ir pilietiškumo, ir politologijos pamokų, supranta politinius procesus. Jei norime aktyvinti jaunimą, ugdyti pilietiškumą, reiktų jiems suteikti galimybę balsuoti“, – neabejoja Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas ir priduria, kad visi savivaldybės vadovai savo parašais parėmė Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą, siekiančią, kad būtų keičiama Konstitucija ir vietos valdžią būtų leista rinkti nuo šešiolikos, dvejais metais anksčiau, nei leidžiama dabar.

Meras pasakoja, kad Utenos taryboje dirba viena jauniausių Lietuvoje vietos politikių – 23-ejų Eglė Zarankaitė, o savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas taip pat vienas jauniausių šalyje – jam 28-eri.

Tačiau Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) lapkričio pradžioje pradėtų rinkti parašų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) šį trečiadienį skelbtais duomenimis, tėra 482. Nors terminas rėmėjams burti tik įpusėjo, sunkiai tikėtina, kad pavyktų pasiekti reikalingą jų skaičių.

„Iniciatyvos tikslas – iškelti šį klausimą. Jaunimas pats pasirinko priemonę ir pradėjo rinkti parašus. Žinoma, skaičiai kalba patys už save. Reikalingi 300 tūkst. parašų – labai daug. Žinojome, kad gali būti ir vienaip, ir kitaip. Tačiau tai pirmas atvejis, kai jaunimas kreipėsi į VRK ir pradėjo parašų rinkimo iniciatyvą, kad būtų bandoma šia priemone inicijuoti įstatymo, šiuo atveju net Konstitucijos, pakeitimo svarstymą“, – sako LiJOT prezidentas Umberto Masi. Beje, „Vote 16“ yra pasaulio mastu vykdoma kampanija.

Kad mūsų piliečiai nenori jauninti vietos valdžios rinkėjų, rodo ir LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkritį atlikta apklausa. Balsavimui savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo šešiolikos metų nepritaria septyni iš dešimties respondentų ir tik kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) siūlo tai leisti. 8 proc. neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė.

Faktai: U. Masi primena, kad ne jauni žmonės dažniausiai būna tie, kuriuos įtraukia ar kurie įsitraukia į nesąžiningą ar neskaidrų rinkimų procesą. / Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos nuotr.

Didesni entuziastai – jauni žmonės: beveik trečdalis 18–29 metų respondentų buvo už, tarp 30–49 metų respondentų tokią idėją palaiko 26 proc., tačiau tarp vyresnių nei 50 metų – vos 16 proc.

Baiminasi manipuliavimo

Kodėl taip nepasitikima jaunimu? U. Masi sako dažniausiai girdintis argumentus, kad jauni žmonės dar neturi pakankamai žinių ir patirties, todėl yra rizikos, kad gali būti manipuliuojama jų balso teise. „Galima suprasti tokį nuogąstavimą. Tačiau moksliniais tyrimais nenustatyta amžiaus ar kito kriterijaus, kuris galėtų nurodyti, ar žmogus pasirengęs spręsti, už ką balsuoti. Ir dauguma kitų kartų žmonių neturi kažkokio papildomo politinio ar pilietinio parengimo. Reikia pastebėti ir tai, kad ne jauni žmonės dažniausiai būna tie, kuriuos įtraukia ar kurie įsitraukia į nesąžiningą ar neskaidrų rinkimų procesą. Yra visokių žmonių – tiek jaunų, tiek vyresnių, bet nėra tiesioginio ryšio tarp jauno amžiaus ir rizikos, kad būtent jaunu žmogumi bus manipuliuojama“, – pabrėžia U. Masi.

Tai pirmas atvejis, kai jaunimas kreipėsi į VRK ir pradėjo parašų rinkimo iniciatyvą, kad būtų bandoma šia priemone inicijuoti įstatymo, šiuo atveju net Konstitucijos, pakeitimo svarstymą.

Vis dėlto, jaunimo pilietiškumo tyrimų duomenimis, mūsų moksleivių politinės žinios yra prastos, daug prastesnės nei vyresnių žmonių, konstatuoja Vilniaus universiteto docentė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Pasak sociologės, tyrimai rodo, kad mūsų jauni žmonės nelabai geba sekti politinį gyvenimą, jame orientuotis ir turėti savo nuomonę, nes norint ją turėti, turi stebėti naujienas ir suvokti, kurie jų kanalai patikimi. Žmonės dažnai balsuoja šeimomis, atiduoda balsą taip, kaip manoma jų burbule, jų artimoje aplinkoje. Tačiau jei asmuo pats nesidomi politika, neseka jos naujienų, jis yra priklausomas nuo kitų, juo lengviau manipuliuoti, o jauni žmonės politika domisi mažai.

„Daug diskutuojama apie jaunimo pilietinį ugdymą, informacinį raštingumą, t. y. gebėjimą kritiškai vertinti informaciją iš skirtingų šaltinių, kelti klausimą apie jų patikimumą, turėti sveiką abejonę ir sugebėti atsirinkti. Žiūrint šiuo aspektu, ar dauguma mūsų šešiolikmečių pasirengę dalyvauti rinkimuose – ne tik nueiti ir pažymėti kryžiuką, bet ar yra pakankamai brandūs, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimą?“ – R. Žiliukaitės nuomone, čia požiūris nelabai optimistinis.

Pozicija: „Šešiolikos metų žmonės turi turėti teisę spręsti, kokios nori valdžios savivaldybėse“, – neabejoja Utenos rajono meras M. Kaukėnas. / M. Kaukėno asmeninio archyvo nuotr.

Pateikia argumentų

Vis dėlto, pasak sociologės, yra ir argumentų, kodėl jaunesnius žmones reiktų įtraukti į rinkimus: „Yra žinoma, kad kai žmogus jau įgyja teisę balsuoti, labai svarbu, kad jis ateitų į pirmuosius rinkimus. Lietuvoje šešiolikmetis dar mokosi bendrojo ugdymo sistemoje, taigi tikriausiai dar gyvena su tėvais. Galbūt jo pirmoji patirtis balsuojant, matant, kaip vyksta šis procesas, gali paskatinti ir vėliau dalyvauti rinkimuose.“

Aštuoniolikos ar devyniolikos sulaukęs jaunimas dažnai migruoja į didmiesč̌ius ir dėl gyvenamosios aplinkos kaitos praranda susidomėjimą dalyvauti demokratiniuose procesuose vietos lygmeniu. Šešiolikmečiams septyniolikmečiams procesai savivaldoje kur kas artimesni.

U. Masi atkreipia dėmesį, kad Estijoje, kur savivaldybių tarybų rinkimuose balsuojama nuo šešiolikos, 2021-aisiais 16–17 metų amžiaus grupė balsavo aktyviau nei 18–24 metų. „Labai svarbu, kad jaunas žmogus būtų susiformavęs įprotį balsuoti ir žinojimą, kad dalyvauti rinkimuose yra svarbu. Viena esminių įvairių tyrimų išvadų – kuo anksčiau žmogus balsuoja rinkimuose, tuo didesnė tikimybė, kad jis ir toliau įsitrauks į politinius ir visuomeninius procesus, balsuos rinkimuose“, – pabrėžia U. Masi.

Dabar Lietuvoje jauniausių rinkėjų aktyvumas mažiausias. VRK skelbė, kad 2023-iaisiais vietos valdžią rinko vos trečdalis (33,4 proc.) 18–24 metų amžiaus rinkėjų, o 65–74 metų – net 59,1 proc. Tiesa, pastebi R. Žiliukaitė, per pastaruosius kelerius metus situaciją į gerąją pusę kiek keičia jaunimo organizacijos, prieš rinkimus organizuodamos akcijas, raginančias jaunus žmones ateiti balsuoti.

2019 m. pakeitus įstatymą, pirmą kartą į vietos valdžią galėjo pretenduoti ir aštuoniolikmečiai (iki tol galėjo nuo 20 metų), tačiau didelio jaunimo entuziazmo nei kandidatuoti, nei balsuoti tai neatnešė. „Pagal tai, kiek aštuoniolikmečių buvo išrinkta į savivaldybių tarybas, galima pasakyti, kad jie dar nepakankamai įtraukti ar sudominti politinių procesų. Politikai, matydami nedidelį jaunų žmonių aktyvumą, orientuojasi į kitas problemas, todėl jaunimui svarbūs klausimai dažnai nėra stipriai atstovaujami. Jauni žmonės savivaldybėse turi poreikių ir lūkesčių, kuriems būtų svarbu atstovauti politiniu lygmeniu“, – pabrėžia U. Masi.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus net buvo įregistravęs Rinkimų kodekso pataisą, siūlančią leisti į merus kandidatuoti tik nuo 21 metų. Jis motyvavo, kad aštuoniolikos metų jaunuoliui būti lyderiu savivaldos teritorijoje, kurioje, kaip taisyklė, gyventojų amžiaus vidurkis yra dvigubai, o neretai ir daugiau kartų didesnis, būtų labai sudėtinga ir vargu, ar pateisinama. Galų gale, pastarųjų savivaldos rinkimų statistika rodo, kad vidutinis išrinkto mero amžius yra apie 50 metų, o jauniausias išrinktas – 32-ejų. Panašūs skaičiai buvo ir 2019 metais.

Disproporcija: 2023-aisiais vietos valdžią rinko vos trečdalis (33,4 proc.) 18–24 metų amžiaus rinkėjų, o 65–74 metų – net 59,1 proc. / Regimanto Zakšensko nuotr.

U. Masi tokį siūlymą kritikuoja: „Galiu suprasti, kad 21 metų žmogus turėtų daugiau patirties, jau būtų bebaigiantis studijas, bet nematau priežasties ir pagrindo keisti galiojančią įstatymo nuostatą. Juk rinkėjas gali apsispręsti, ar žmogus, kuriam yra aštuoniolika ar 20 metų, tinkamas užimti mero pareigas. Jei atsirastų turintis tinkamų gebėjimų ir rinkėjai manytų, kad jis vertas būti meru, kodėl ne.“

Vis dėlto ir A. Vinkus nutarė atsitraukti nuo savo siūlymo. „Dar kartą įsigilinau, suabejojau ir nebesiūlau. Persigalvojau, nes nutariau, kad jaunimui reikia duoti kelią, o žmonės pasirinks. Tikiu, kad kandidatuos tie, kurie pasiaukoję tokiam darbui“, – sako parlamentaras.

Aiškūs tikslai

U. Masi neabejoja, kad teisė kandidatuoti į vietos valdžią nuo aštuoniolikos metų, kaip ir siūlomas balsavimas nuo šešiolikos, prisidėtų prie pilietinio aktyvumo ugdymo. Tačiau jis pripažįsta, kad tai nėra panacėja, kuri automatiškai suteiks visiems šešiolikmečiams žinių apie politinius procesus. Vis dėlto tai būtų žingsnis, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų galimybę būti labiau pilietiškais, sustiprintų jų susidomėjimą visuomeniniais ir politiniais procesais.

„Iniciatyvos tikslas – ne tik, kad viena ar kita grupė galėtų balsuoti. Šia iniciatyva norime padėti pamatus aktyvesnei ir labiau įsitraukusiai pilietinei visuomenei ir, žinoma, jaunimui“, – sako LiJOT prezidentas.

Palyginimas: pasak R. Žiliukaitės, tyrimai rodo, kad moksleivių politinės žinios daug prastesnės nei vyresnių žmonių. / E. Levin nuotr.

Nuo šešiolikos bent savivaldos lygmeniu balsuojama Estijoje, Austrijoje, Maltoje, Škotijoje, kai kuriose Vokietijos federalinėse žemėse, Glaruso kantone Šveicarijoje. Nuo septyniolikos Izraelyje leidžiama balsuoti savivaldos rinkimuose, Graikijoje – visuose. Belgijoje priimtas sprendimas, leidžiantis nuo šešiolikos balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą. ES rinkimų teisės reformoje nuo 2015 m. rekomenduojama įteisinti aktyviąją rinkimų teisę piliečiams nuo šešiolikos metų.

Vis dėlto LiJOT inicijuota parašų rinkimo akcija ir visuomenės apklausa rodo, kad mes tam dar nepribrendę. Tiesa, toks Konstitucijos keitimo siūlymas Seime gali atsidurti ne tik piliečių įstatymų leidybos inciatyvos forma. Tokią Konstitucijos pataisą įregistruoti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba įpareigojo savo partijos frakciją Seime. Kaip informavo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, projektas parengtas, bet dar neįregistruotas. Tokios idėjos rėmėjų yra ir tarp valdančiosios koalicijos narių. Tačiau tai tikriausiai teks spręsti kitos kadencijos Seimui.

Tikslas – ne tik, kad viena ar kita grupė galėtų balsuoti. Šia iniciatyva norime padėti pamatus aktyvesnei ir labiau įsitraukusiai pilietinei visuomenei.

Tendencijos tokios, kad vis jauninamas ir kandidatų amžius: jau dveji rinkimai į vietos valdžią kandidatuoti galima nuo aštuoniolikos, dvejais metais anksčiau nei pagal iki tol galiojančius teisės aktus, šiemet pirmą kartą į Seimą galės kandidatuoti asmenys nuo 21 metų (iki šiol – nuo 25-erių). Tad klausimas, ar bus žengtas dar vienas žingsnis dvejais metais pajauninant vietos valdžios rinkėjus.

R. Žiliukaitė sako asmeniškai nesanti nei to entuziastė, nei priešininkė. „Vis dėlto visuomet klausiu, kiek, leidę balsuoti nuo šešiolikos, mes tų rinkėjų atvesime prie balsadėžių, kaip skirsis situacija savivaldybėse, o jų turime ir problemiškų, tokių, kuriose keliame klausimą dėl demokratiškumo, aibės kitų dalykų. Jauni žmonės tokiose savivaldybėse atsidurs manipuliacijos akiratyje. Tad ar suteikę teisę balsuoti nuo šešiolikos turėtume daugiau demokratijos? Nebūtinai“, – pasak sociologės, šie klausimai skatina diskusijas, o tai yra labai gerai, nes tokiam pokyčiui reikia pasirengti.

Atsitraukė: A. Vinkus buvo įregistravęs pataisą, kad kandidatų į merus amžiaus kartelė būtų pakelta nuo 18 iki 21 metų, bet persigalvojo, nutaręs, kad ir jaunimui reikia duoti kelią, o žmonės pasirinks. / L. Balandžio / BNS nuotr.

U. Masi įsitikinimu, remiantis šalių, kur balsuojama nuo šešiolikos metų, pavyzdžiais matome, kad tai galėtų būti veiksminga ir Lietuvoje. „Jei toks sprendimas būtų priimtas, svarbiausia neužmiršti, kad tai nėra vienadienis veiksmas ir staiga netapsime pilietiškais, atsakingais, rūpestingais savo visuomenėse. Tai reikalauja didesnio įdirbio, atidesnio požiūrio į pilietiškumo ugdymą. Galų gale, svarbiausia, kaip traktuojame vieni kitus. Ne tik dėl jaunimo tenka girdėti nepasitikėjimo, kartais ir jauni žmonės nebūna iki gali nuoširdūs kitų kartų atžvilgiu. Reikia turėti realistiškų lūkesčių ir siekti vieni kitiems padėti. Tai ir produktyviau, ir sveikiau mums visiems“, – mano LiJOT prezidentas.

Jaunimas primena: Lui Brailis Brailio raštą išrado būdamas penkiolikos, Žana d’Ark trylikos vadovavo Prancūzijos kariuomenei ir iškovojo pergalę prieš anglus, Aleksandras Makedonietis šešiolikos ėmė vadovauti Makedonijai, pasaulio vaiko teisių simboliu tapusi pakistanietė Malala Yousafzai septyniolikos laimėjo Nobelio taikos premiją, penkiolikos švedė Greta Thunberg pradėjo rengti aplinkosaugines akcijas, įkvėpusias protestams viso pasaulio jaunimą.

Ankstesnių ir dabartinių laikų jaunųjų herojų sąrašą galima būtų tęsti, priduriant klausimą: ar šešiolikos metų žmogus jau subrendęs ir balsuoti renkant vietos valdžią?

Kaip vyksta kitose šalyse?

Nuo 16 metų balsuojama:

Austrijoje (visuose rinkimuose)

Maltoje (visuose rinkimuose)

Estijoje (savivaldos rinkimuose)

Belgijoje (Europos Parlamento rinkimuose)

Vokietijoje (vietos rinkimuose, kai kuriose žemėse)

Škotijoje (Škotijos rinkimuose)

Velse (Velso rinkimuose)

Š̌veicarijoje (Glaruso kantone)

Nuo 17 metų balsuojama:

Graikijoje (visuose rinkimuose)

Izraelyje (savivaldos rinkimuose)

Šaltinis: LiJOT

Kaip parodė tyrimo rezultatai, 70 proc. gyventojų nepritaria tokiai idėjai, 22 proc. mano, kad reikia leisti jaunuoliams balsuoti rinkimuose, o 8 proc. arba neturėjo nuomonės, arba į klausimą neatsakė.

Palankiausiai į balsavimą nuo 16 metų žiūri jaunesnio amžiaus – 18-29 metų – respondentai, kurių 32 proc. pasisakė pritariantys tokiai idėjai.

Kiek mažiau tam pritaria 30–49 metų apklausos dalyviai, leisti balsuoti 16-mečiams nori 26 proc. šios amžiaus grupės atstovų. Daugiausiai nepritariančiųjų šiai idėjai – 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje, kur palankiai pasisakė vos 16 proc. apklaustųjų.

Daugiausiai nenorinčių, jog 16-mečiai rinktų tarybas ir merus, gyvena didmiesčiuose – čia idėjai pritarė 18 proc. respondentų. Kiek daugiau palaikančiųjų tokį siūlymą gyvena kituose šalies miestuose (22 proc.), o daugiausia pritariančių respondentų yra iš kaimiškų vietovių, kur 27 proc. apklaustų gyventojų sakė palaikantys idėją.

Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Jaunimo organizacijos ir dalis parlamentarų mano, kad savivaldos rinkimuose balso teisę reikia suteikti ir 16-mečiams.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko lapkričio 16–27 dienomis. Apklausta 1018 Lietuvos gyventojų, kurie yra 18 metų ir vyresni, tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.

Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų. 

Devintokų mokytojas Gintaras Lukošiūnas ėmėsi savotiško eksperimento – kaip balsuotų jo mokiniai savivaldos rinkimuose? Pasirodė, kad gimnazistų žinios apie rinkimus beveik nulinės. Tad istorikas nesutinka, jog politikams pažinti bei savivaldos rinkimams suprasti reikėtų aukoti ištisas dalykines pamokas.

„Iki savivaldos jiems kaip iki mėnulio“, – teigė mokytojas.

„Man atrodo, čia yra labai paprastas dalykas. Tam tikros partijos nori pakelti rektoratą ir, aš galvoju, kad jie gali labai apsigauti“, – kalbėjo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius.

Politika – ta sritis, kai devintokams jokia gėda nežinoti.

„Yra kitų dalykų, kurie yra svarbesni, pavyzdžiui, gerai pabaigti mokslus ir tada domėtis politikais, nes dabar nėra reikalo tiesiog“, – tvirtino moksleivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi kalbama apie šešiolikmečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, siauriname politinį lauką – Panevėžio tarybos nariai.

„Savivaldybė… nepasakyčiau. Merą žinau“, – sakė kitas gimnazistas.

Viena iš mokytojų, dirbanti šioje gimnazijoje – miesto tarybos narė. Paaiškėjo, kad ir jos, kaip politikės, mokiniai nežino.

„Šiek tiek nustebino, nes tikėjausi vieną pavardę išgirsti, tik vieną“, – atviravo G. Lukošiūnas.

Devintokai pripažįsta, kad iš jų balsavimo sąžiningų rinkimų nesitikėti.

„Gali būti, kad duotume klaidingus rezultatus, nes neįsivaizduojam, kokį žmogų mes renkam“, – teigė devintokė.

„Nenorėčiau eiti, bet jeigu jau reikėtų, tai tada turbūt geras dvi-tris savaites prasėdėčiau, persiskaityčiau apie visus politikus“, – sakė moksleivis.

Manau, kad susiję su naujų balsų paieška, politine kova ir panašiai.

Pedagogai tvirtina, jog rinkimai – ne vaikų žaidimai.

„Manau, kad susiję su naujų balsų paieška, politine kova ir panašiai“, – įsitikinęs mokytojas G. Lukošiūnas.

Seimo liberalai kalba, kad 16-likos metų amžiaus cenzas yra tinkamas savivaldybių taryboms bei merams rinkti.

Plačiau LNK reportaže papasakojo Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė-Urbanavičienė.

– 196 valstybės visame pasaulyje leidžia balsuoti asmenims, kurie dar neturi pilnametystės. Ar Lietuvai reikėtų prisijungti prie šių šalių?

– Galima ieškoti argumentų iš įvairių pusių. Tie, kurie pasisako už, kalba apie tai, kad kuo anksčiau jaunas žmogus gali balsuoti, tuo tvirtesnis įprotis dalyvauti rinkimuose susiformuoja. Dažnai pasitelkiami argumentai, kad daugeliu atvejų po 18 metų keičiasi gyvenamoji vieta. Tad jei iki to laiko asmuo nepradėjo domėtis politika, tai, tikėtina, išvykus į naują vietovę, jis nesiims domėtis daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai yra būdas partijoms su tokiu siūlymu praplėsti rinkėjų ratą?

– Ir taip, ir ne. Priklauso, kokios partijos ir su kokiomis programomis. Vien pats politinių partijų dėmesys jauniems rinkėjams jau yra gerai. Tai duoda atsišviežinimo perspektyvą pačiai Lietuvos politikai. Turime pripažinti, kad jaunų žmonių problemos ne visada yra aktualios politinėms partijoms. Tai gali būti pateisinta tuo, kad pažiūrėjus į didžiąją dalį rinkėjų, aktyviausiai balsuoja senjorai ir vyresni žmonės. Todėl politinės partijos labiau orientuojasi į šią rinkėjų daugumą, pagal tai ir dėlioja savo programas. Aišku, turime kelis atvejus, kai partijos labai tikslingai orientuojasi į jaunus rinkėjus.

– Ar yra grėsmių šiame siūlyme? Kiekviename siūlyme galima rasti ir minusių, grėsmių, kur turėtume užbėgti įvykiams už akių?

– Yra rizikos, kad jauni žmonės Lietuvoje nesidomi per daug politika. Aišku, yra jaunų žmonių, kurie tikrai domisi politika ir daug išmano. Jie kartais gali pilnavertiškai diskutuoti su vyresniais. Tačiau, iš kitos pusės, didžioji jaunimo dalis yra pasyvesnė domėtis politika. Todėl tais, kurie nelabai domisi, gali būti lengviau sumanipuliuojama. Aišku, nereikia iš karto galvoti apie tokias perspektyvas. Bet jei mes priimame šį siūlymą balsuoti nuo 16 metų, tuomet būtina stiprinti pilietinį ugdymą mokyklose. Mes turime labai daug nuostabių mokyklų su puikiais mokytojais, kurie išugdo kritiškai mąstančius piliečius, kurie gali svarstyti tuos klausimus. Tačiau yra mokyklų, kuriose pilietinis ugdymas yra suprantamas kaip Konstitucijos teksto atkalimas. Žinoma, reikia žinoti Konstituciją, tačiau vien žinoti nepakanka.

Anot LiJOt prezidento Domanto Katelės, argumentų esama ne vieno. Toks pokytis, pasak jo, leistų padidinti jaunų žmonių įsitraukimą į demokratinius procesus.

„Savivaldos rinkimuose mes matėme trisdešimt trijų su kableliu aktyvumą, kuris nesikeičia ne vienerius metus. Kitas momentas, kuris be gal svarbus, 18-19 metų jauni žmonės renkasi migruoti į didmiesčius, Vilnius, Kauną, todėl vietos savivaldos problemos tampa nebe tokios aktualios, kokios jos yra 16-17 metų jaunam žmogui“, – LRT radijui antradienį sakė D. Katelė.

„Vis dėl to pagrindinis argumentas, kuriuo mes remiamės, yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad balsavimas tiesiogiai siejasi su įpročiu, todėl kiekvienas mėnuo po pilnametystės, kada vyksta pirmas balsavimas, (...) mažėja tikimybė, kad jaunas žmogus ateis balsuoti, todėl turime priartinti rinkimus prie jauno žmogaus, priartinti tam, kad tas įprotis formuotųsi ir turėtume tvirtą, pilietišką, demokratišką visuomenę“, – teigė jis.

Siekiant pokyčių jaunimo organizacijos kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši išduotų specialius lapus parašų rinkimui. Parašus rinkti ketinama pradėti artimiausiu metu.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigia, jog siekiant įteisinti balsavimą nuo 16 metų reikėtų jaunimą papildomai šviesti ir didinti sąmoningumą, kad jaunais žmonėmis nebūtų manipuliuojama.

„Jaunimo paveikslas yra pakankamai margas. Čia turbūt labai didelė reikšmė ir svarba yra to paties pilietinio ugdymo tiek mokyklose, tiek už mokyklų ribų“, – LRT teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė sako, jog Škotija yra vienas pavyzdžių, kur jaunimui sudaroma galimybė balsuoti nuo 16 metų. Tokią galimybę atiduoti balsą savivaldos rinkimuose turi ir estai.

„Tai suaktyvino jaunus žmones balsuoti, suaktyvino tam tikras partijas atsigręžti į jauną žmogų su savo rinkimine programa, tačiau visi tyrimai rodo, kad eina kartu su švietimu, tai yra, kad jei turime stiprų pilietinį švietimą, tada žmonės pradeda balsuoti 16 ar 18“, – teigė G. Vaitiekutė.

Ji taip pat pabrėžė, kad būtina kalbėti apie tvarų nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų ir ugdymo įstaigų  „tinklą, sistemą, kur galėtų partneriai dalyvauti švietimo procese“.

D. Katelė teigė dėl rinkimų įstatymo pakeitimo bendravęs su Seimo frakcijomis ir sulaukęs gana palankaus vertinimo. LiJot kol kas siekia įteisinti balsavimą nuo 16 metų tik savivaldos rinkimuose.

„Loginis ir pragmatinis sprendimas. Matome, kad kalbėti apie balsavimą nuo 16 metų Seimo rinkimuose nesulauktų tokio didelio palaikymo, nors Europos Parlamentas (...) kalba, kad balsavimas nuo 16 turėtų būti visais lygmenimis. Man atrodo, kad galėtume žengti pirmą žingsnį savivaldos rinkimuose, o ateityje kalbėti apie Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimus“, – kalbėjo LiJOt prezidentas.

Jo teigimu, dabartinis pilietiškumo ugdymas ir jo konceptas neugdo valstybines funkcijas suprantančio žmogaus, gebančio argumentuotai atiduoti savo balsą, tad inicijuojant pakeitimus kartu siekiama ir pilietiškumo ugdymo pokyčių.

Šiuo metu šalies Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.

Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus.

„Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose. Jaunimo nuo 18 iki 24 metų aktyvumas rinkimuose sustojo ties 33 procentais, o tai reiškia, kad šie žmonės yra mažiausiai aktyvi grupė“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

LSDP valdyba įpareigojo Seimo Socialdemokratų frakciją registruoti atitinkamas Konstitucijos pataisas.

Dabar Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.