Jis sakė šį klausimą aptaręs su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).
„Kalbėjome, kaip galima mažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ir tam tikri sprendimai ir projektai yra aptarti“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Konkrečių projektų jis neįvardijo, tačiau užsiminė, kad svarstoma apie energijos šaltinių diversifikavimą išnaudojant Lietuvos infrastruktūrą.
„Galbūt aš nedetalizuosiu, bet, kaip diversifikuoti, išnaudoti Lietuvos infrastruktūrą ir Lietuvos įmones, dirbančias Lietuvoje, taip pat buvo su premjeru apkalbėta, ir mes tikrai šiuo klausimu toliau padirbėsime“, – sakė S. Skvernelis.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis galėtų pradėti naftos importą per Lenkiją ir Baltijos valstybes, jei su Rusija nepavyks susitarti dėl mokesčių.
Lenkijos įmonė „Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad Lietuva gali tapti alternatyvios naftos Baltarusijai keliu.
„Klaipėdos nafta“ turi pakankamų pajėgumų priimti naftą ir net ją saugoti. A. Lukašenka jau daug kartų viešai sakė, kad ieško galimybių importuoti alternatyvią rusiškajai naftą. Sudėjus tai, techniškai įmanoma Lietuvai tapti alternatyvios naftos Baltarusijai keliu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
„Tai gali tapti aktualu, nes Baltarusija ir Rusija nesutaria dėl naftos tiekimo sąlygų – Minskas nori preferencinių kainų, o Maskva vykdo „mokesčių manevrą“, kurio pasekmė Baltarusijai – neliks preferencijų. Kadangi Kremlius vis labiau spaudžia Minską „gilinti Sąjunginės valstybės integraciją“, alternatyvios naftos šaltinis galėtų būti šioks toks atsparos taškas Lukašenkai visiškai nepasiduodant Maskvos spaudimui“, – sakė politologas.
Pasak jo, Baltarusija dėl galimų naftos šaltinių jau kalba su JAV, Azerbaidžanu, Kazachstanu.
Premjeras nepritaria lėšų skyrimo iniciatyvai
S. Skvernelis pareiškė nepritariantis iniciatyvai susieti Europos Sąjungos (ES) lėšų skyrimą valstybėms narėms su tuo, kaip jos laikosi teisės viršenybės principų.
„Kalbant apie bandymą susieti su teisinėmis procedūromis ir biudžetavimą, bent jau aš savo asmeninę poziciją kaip Vyriausybės vadovas galiu pareikšti, tai nesiečiau šitų dalykų, tame tarpe kaip ir teisės viršenybės principo taikymo su finansinėmis sankcijomis per biudžetą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos premjeru sakė S. Skvernelis.
Europos Komisija ir Vakarų Europos šalys siūlo sukurti mechanizmą, kuris susietų būtinybę laikytis teisės viršenybės su finansavimu iš ES 2021-2027 metų biudžeto.
Lenkija, Vengrija ir Rumunija anksčiau pareiškė, kad naujų kriterijų įvedimas pažeistų pamatinius ES principus. Europos Komisija teigia, kad šios šalys ima pernelyg varžyti teismų, žiniasklaidos, akademinių institucijų laisvę.
