„Suprantame pavojų, kuris kyla Lietuvai dėl Baltarusijos režimo, nes jie ir toliau siųs agentus, kad diskredituotų baltarusius, sieks mus supriešinti, kad pakeistų lietuvių ir baltarusių santykius, kad lietuviai matytų mumyse grėsmes, o ne tuos, kurie priešinasi režimui“, – Vilniuje žurnalistams trečiadienį kalbėjo S. Cichanouskaja.

Baltarusiams minint trečiąsias Vakarų nepripažinto Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo prezidentu metines, S. Cichanouskaja trečiadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje.

Ji tvirtino perdavusi tautiečių poziciją, jog „nereikia dėti lygybės ženklo tarp rusų ir baltarusių“, ir pabrėžusi, kad „rusų pasaulio“ atsvara Baltarusijoje egzistuoja ir tai yra eurointegracinės perspektyvos.

„Esu dėkinga lietuviams, kad jie išgelbėjo tiek gyvybių, tiek žmonių priėmė savo tėvynėje, ir tai dabar nubraukti... baltarusiai kalba: mums padeda, nenusisuka nuo mūsų. Pasiūliau mūsų pagalbą dėl galimo patikrų sustiprinimo. Bet humanitarinis koridorius, galimybė išvykti baltarusiams, kurie bėga nuo represijų – to negalima sustabdyti“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Lietuva nuo ateinančio antradienio planuoja uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus, dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė. Tai daroma reaguojant į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, politikams ir pareigūnams nuogąstaujant, jog dalis šių Ukrainoje kovojančių samdinių gali persikelti į Lietuvą, vykdyti provokacijas.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių bendruomenė Lietuvos sprendimui neprieštarauja, jei bus išlaikyta humanitarinio koridoriaus galimybė.

„Tai yra Lietuvos sprendimas. Kol tai niekaip nepaveikia baltarusių mobilumo galimybių, toks sprendimas galimas“, – kalbėjo ji.

Baltarusių opozicijos lyderė sakė suprantanti, kad „Lukašenka provokacijomis, „Wagner“ perkėlimu arčiau sienų verčia Lietuvą ir, galbūt, Lenkiją imtis priemonių stiprinant kontrolę“, tačiau ragino suprasti ir daugumos besitraukiančių iš šalies motyvus, kartu – stiprinti prekių, kurioms taikomos sankcijos, kontrolę.

„Šiandien kėlėme tą klausimą. Kadangi svarstoma, kad gali būti uždaryti ir likę kontrolės punktai, kalbame apie tai, kad reikia apskritai užkirsti kelią sankcionuojamų prekių tranzitui, bet palikti galimybę baltarusiams, žmonėms, išlaikyti mobilumą. Nes žmonės išvažiuoja iš šalies ne dėl to, kad nori geresnio gyvenimo, o dėl to, kad juos ten persekioja“, – kalbėjo ji.

Baltarusijos opozicijos atstovė tvirtino išgirdusi G. Nausėdos, Seimo palaikymą „baltarusių kovai“. Kartu ji pabrėžė, kad iš šalies pasitraukusią baltarusių bendruomenę su lietuviais supriešinti siekia pats A. Lukašenka bei Vilniuje veikiantys Minsko propagandos atstovai, o Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių užduotis yra „parodyti, kad taip nėra“.

„Galbūt mes nepakankamai dirbame su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, su lietuviais. Mums atrodo, kad tai, jog mes čia, visi supranta situaciją Baltarusijoje, bet iš tiesų taip nėra (...). O tokie pareiškimai, provokacijos – jie garsiai skamba, tad mūsų balsas turi jas nustelbti“, – akcentavo S. Cichanouskaja.

„Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje“, – pridūrė ji.

Statistikos departamento duomenimis, vien 2022-aisiais Baltarusijos piliečiams išduota beveik 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo praėjusių metų įvedus specialų klausimyną, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui atsisakyta išduoti ar pratęsti leidimus per 900-ams baltarusių.

Kone 30 metų valdantis autoritariškas A. Lukašenka yra svarbus Rusijos lyderio Vladimiro Putino šalininkas ir leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pulti Ukrainą.

„Laikas priešintis Rusijos kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ji remia neteisėtą režimą ir vykdo kolonijinius veiksmus prieš mūsų ramybę ir nacionalinę tapatybę“, – sakė S. Cichanouskaja spaudos konferencijoje JAV Kapitolijuje Vašingtone.

„Agresorius laisvai naudojasi mūsų teritorija, oro erdve ir infrastruktūra kariniais tikslais, kad pultų Ukrainą ir jai grasintų. Rusijos kariuomenė turėtų būti visiškai išvesta iš Baltarusijos, o mūsų šalis privalo nebedalyvauti kare“, – sakė ji.

S. Cichanouskaja paragino baltarusius nutraukti „glaudžius santykius su agresoriumi“ ir pažadėjo, kad šalis galiausiai pasitrauks iš 1999 metų sąjunginės valstybės sutarties, kurioje numatyta glaudesnė Minsko ir Maskvos integracija, ir nutrauks karinę sąjungą.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusija už akių nuteisė S. Cichanouskają penkiolika metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad ji vadovavo protestams prieš A. Lukašenką, tvirtinusį, kad per ginčijamus 2020 metų rinkimus jis laimėjo šeštąją prezidento kadenciją.

Priversta bėgti į kaimyninę Lietuvą, S. Cichanouskaja ragino Vakarus daryti didesnį spaudimą A. Lukašenkai, kurio vyriausybei po rinkimų Vakarai taiko sankcijas.

Jungtinių Tautų duomenimis, beveik 1,5 tūkst. baltarusių yra savavališkai sulaikyti dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, o daugiau kaip 2 tūkst. buvo nuteisti pagal vadinamuosius ekstremizmo kaltinimus, įskaitant prezidento įžeidimą.

„Lukašenka... daro viską, ko nori Putinas, ir prieš žmonių valią sudarė sąlygas karui prieš Ukrainą, todėl turi prisiimti visą atsakomybę už tai“, – sakė S. Cichanouskaja.

Jos apsilankymą Kapitolijuje organizavo JAV senatoriai Rogeris Wickeris (Rodžeris Vikeris) ir Jeanne Shaheen (Džin Šahin), atitinkamai respublikonas iš Misisipės ir demokratė iš Naujojo Hampšyro, 2021 metais įkūrę frakciją Baltarusijos opozicijai remti „Free Belarus Caucus“.

„Lukašenka leido, kad Baltarusijos suvereni teritorija būtų naudojama Putino ekspansionistinei darbotvarkei įgyvendinti, [Rusijos] neišprovokuotoms atakoms prieš Ukrainą palengvinti, – sakė J. Shaheen. – Svarbu nepamiršti, jog yra drąsių baltarusių, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir kitų pilietinės visuomenės narių, drąsiai kovojančių tremtyje, kad atskleistų nusikalstamą Lukašenkos bendrininkavimą Rusijos kare Ukrainoje.“

„Šie teismo procesai nėra jokie teismo procesai. Tai spektaklis, farsas, bet tai neturi nieko bendra su teisingumu“, – pirmadienį Davose naujienų agentūrai AFP sakė tremtyje gyvenanti S. Cichanouskaja.

„Tai asmeninis Lukašenkos ir jo bičiulių kerštas, tačiau ne tik man, bet ir kitiems jam oponuojantiems žmonėms“, – pridūrė ji.

„Maryja yra Gomelio greitosios pagalbos ligoninėje, intensyviosios priežiūros skyriuje“, – pranešė kito opozicijos politiko Viktaro Babarykos spaudos tarnyba.

40 metų M. Kalesnikava kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala vadovavo istoriniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

M. Kalesnikava vienintelė iš šių trijų aktyvisčių tebėra Baltarusijoje, tačiau ji buvo nuteista kalėti 11 metų.

Per teismą, kuris vyko už uždarų durų, ji buvo kaltinama siekiais pakenkti nacionaliniam saugumui ir sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią.

Šių metų sausį nuteista Baltarusijos opozicionierė buvo išsiųsta į Gomelio 4-ąją moterų pataisos koloniją.

Pasak V. Babarykos spaudos tarnybos paskelbto pranešimo, M. Kalesnikava iš pradžių buvo paguldyta į chirurgijos skyrių, bet po to buvo perkelta į intensyviosios priežiūros skyrių.

„Kokios siaubingos naujienos. Mūsų brangioji Maša, mes visi tikimės, kad viskas bus gerai!“ – pareiškė S. Cichanouskaja, savo politinę veiklą tęsianti iš Vilniaus.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Tačiau ji taip pat perspėjo, kad naujoji valdžia gali nepripažinti susitarimų, kuriuos su Rusija per pastaruosius metus pasirašė dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka.

„Kaip ir kiekvienas baltarusis, aš suprantu, kaip smarkiai Baltarusijos ekonomika yra susijusi su Rusijos ekonomika. Ir žinau, kad mums reikės kurti naujus, sąžiningus ir skaidrius santykius ir susitarimus su Rusija“, – per Baltarusijos ir Rusijos ekspertų internetinę konferenciją penktadienį sakė S. Cichanouskaja.

Visas jos pasisakymas paskelbtas jos interneto puslapyje.

S. Cichanouskaja taip pat pažymėjo, kad „šiandien sunku kalbėti apie tai, kokia bus Rusijos ir Baltarusijos situacija tuo metu, kai Baltarusijoje pasikeis valdžia“.

„Režimas ir toliau pasirašinėja gaires, o baltarusiai ir toliau gina savo suverenitetą. Todėl noriu priminti, kad naujoji valdžia gali nepripažinti A. Lukašenkos susitarimų, sudarytų po 2020 metų lapkričio 5 dienos, nes tai susitarimai žmogaus, kuris neteisėtai laiko valdžią“, – pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, tvirtinanti, kad rinkimus laimėjo ji, buvo priversta išvykti iš Baltarusijos ir dabar gyvena Lietuvoje.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai rugpjūčio 9-ąją vykusius rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.

„Pasaulį įkvepia Baltarusijos žmonės ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja – jie ir toliau drąsiai reikalauja svarbaus balso dėl savo šalies ateities žiaurių represijų akivaizdoje“, – sakė JAV atstovas.

„Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnai laukia susitikimo su ponia S. Cichanouskaja, kai ji kitą savaitę lankysis Vašingtone. JAV remia ją ir Baltarusijos žmones ir toliau rems jų demokratinius siekius“, – teigė JAV atstovas.

Baltarusijoje tęsiasi susidorojimas su opozicija – penktadienį buvo įkalinta 11 studentų ir apieškoti 18 žurnalistų namai.

Masiniai protestai prieš valdžią kilo po 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų, kuriuos apsiskelbė laimėjęs Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis Baltarusijai jau beveik tris dešimtmečius.

S. Cichanouskaja rinkimuose dalyvavo vietoj savo vyro, kurį režimas įkalino. Ji teigė laimėjusi prezidento rinkimus ir apkaltino A. Lukašenką klastojus rezultatus.

Netrukus po to S. Cichanouskaja buvo priversta išvykti iš Baltarusijos ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.

„Raginu jus, Amerikos žmonių išrinkti atstovai, ir toliau ryžtingai veikti. Raginame JAV kartu su Europos partneriais įsitraukti į tarptautinį mediacijos procesą“, – vaizdo konferencijos būdu per Kongreso posėdį sakė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat paragino JAV „imtis diplomatinių priemonių dar labiau izoliuoti A. Lukašenką ir užtikrinti, kad jo laikas politikoje jau būtų praėjęs“.

JAV balandį įvedė sankcijų devynioms valstybinėms Baltarusijos įmonėms, atsakydamos į vyriausybės vykdomą smurtą prieš prodemokratiškus protestuotojus.

S. Cichanouskaja džiaugėsi JAV Iždo departamento įvestomis sankcijomis ir pavadino jas „viena iš stipresnių priemonių“, tačiau ji ragina šalį įvesti dar daugiau sankcijų kitiems subjektams jos šalyje.

Opozicijos lyderė taip pat paragino Kongresą apsvarstyti skirti daugiau paramos pilietinės visuomenės organizacijoms Baltarusijoje, nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir privačiam sektoriui šalyje, kaip, jos teigimu, daro ES.

S. Cichanouskaja teigė, kad kol kas tarptautinė bendruomenė išsamiai neaptarė klausimo, kaip pabaigti jau devynis mėnesius trunkančią politinę krizę jos šalyje.

„Raginame JAV aktyviai imtis žingsnių, organizuojant tokio pobūdžio tarptautinę konferenciją, kuri apimtų platų suinteresuotų šalių ratą“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja kalbėjo lankydamasi nedidelėje Alpių valstybėje Slovėnijoje, kuri liepą pusmečiui turi perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai.

„Itin svarbu mūsų sunkia kova už demokratines permainas išlaikyti Baltarusiją aukštai tarptautinės darbotvarkės sąraše“, – po susitikimo su Slovėnijos užsienio reikalų ministru Anže Logaru sakė S. Cichanouskaja.

Pernai rugpjūtį S. Cichanouskaja varžėsi su A. Lukašenka Baltarusijos prezidento rinkimuose, išprovokavusiuose didžiausią protestų bangą per šalies istoriją.

Nuo 1994-ųjų geležiniu kumščiu Baltarusiją valdantis A. Lukašenka buvo paskelbtas rinkimų laimėtoju ir užsitikrino šeštą kadenciją, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

S. Cichanouskaja, kurią opozicija ir Vakarai laiko tikrąja nugalėtoja, po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, Minsko režimui pradėjus persekioti opozicijos aktyvistus ir areštavus šimtus žmonių, dalyvavusių masiniuose protestuose. Daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Režimui pradėjus griežtą kampaniją prieš masinius protestus, Vakarai paskelbė sankcijų Minskui.

Baltarusijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 34 tūkst. žmonių, daug jų buvo sumušti. Garsiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba pabėgo iš Baltarusijos.

„Taigi, raginu jus garsiai kalbėti apie padėtį Baltarusijoje, ypač apie žmogaus teises, apie žiaurius nusikaltimus ir kankinimus mūsų kalėjimuose, nes žmonės demokratinėse šalyse negali net įsivaizduoti, kaip blogai mūsų kalėjimuose elgiamasi su žmonėmis“, – sakė S. Cichanouskaja.

A. Logaras išreiškė paramą laisvų ir teisingų rinkimų, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai, surengimui Baltarusijoje. Jo pareiškime sakoma, kad Slovėnija sieks išlaikyti padėties Baltarusijoje klausimą tarp svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.

„Taip pat ieškosime galimybių paaiškinti savo partneriams ir tarptautinėms organizacijoms, kokia svarbi yra ši kova už demokratizavimą Baltarusijoje“, – sakė A. Logaras. Ministrą citavo naujienų agentūra STA.

„Sviatlana Cichanouskaja kreipėsi į „Belarusbank“, norėdama sužinoti, dėl kokios priežasties užblokuota jos sąskaita. Banko darbuotoja įvardijo priežastį: "[Tai buvo padaryta] imantis veiksmų įšaldant lėšas, priklausančias fiziniams asmenims, įtrauktiems į su teroristiniais veiksmais susijusių [asmenų] sąrašą“, – sakoma pranešime, paskelbtame S. Cichanouskajos kanalu socialinėje platformoje „Telegram“.

Buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidento postą atstovai citavo S. Cichanouskają, kad į tą banko sąskaitą pastaruoju vienintelės pervedamos lėšos buvo socialinė išmoka neįgaliam vaikui – 223 Baltarusijos rubliai (72 eurai) per mėnesį.

Anksčiau pirmadienį opozicinės Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška taip pat pranešė, kad jo sąskaita Baltarusijos banke buvo užblokuota.

Praeitą savaitę Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) įtraukė S. Cichanouskają, P. Latušką ir dar 15 Baltarusijos piliečių į „organizacijų ir fizinių asmenų, susijusių su teroristine veikla“, sąrašą.

Pasak KGB, taip pat buvo parengti dokumentai dėl S. Cichanouskajos ir P. Latuškos ekstradicijos atitinkamai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Baltarusiją kelis mėnesius krėtė masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė S. Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė opozicijos lyderius palikti šalį.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų.

Tačiau protestų judėjimas buvo palaipsniui nuslopintas, masiškai sulaikant žmones. Šimtai jų tvirtina, kad sulaikyti buvo kankinami.

„Yra paskelbta S. Cichanouskajos paieška. Jos ekstradicijos dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai“, – rašoma antradienį Baltarusijos tyrimų komiteto tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai lojali teisėsauga skelbia gavusi „informacijos, kad asmenys iš S. Cichanouskajos artimiausios aplinkos ruošiasi masiniams neramumams ir valstybės institucijų pastatų Gomelio teritorijoje užėmimui“.

„Siekdami išnagrinėti ir detaliai suplanuoti savo veiksmus, kaltinamieji rugpjūčio 5 dieną organizavo susitikimą, kuriame, be kitų asmenų, dalyvavo pati S. Cichanouskaja“, – rašoma Tyrimų komiteto pranešime, kuriame, be kita ko, yra ir vaizdo įrašas iš to susitikimo.

Tuo metu S. Cichanouskajos atstovės spaudai išplatintame komentare pabrėžiama, kad ji palaiko tik taikius metodus.

„Vykdydama priešrinkiminę programą ir per kelis mėnesius trukusius protestus po rinkimų Sviatlanos Cichanouskajos komanda bendravo ir toliau bendrauja su daugybe baltarusių. Dalis jų visada buvo ir tebėra orientuoti į radikalias priemones, tačiau Sviatlana Cichanouskaja niekada nedalyvavo kuriant tokius planus“, – sakoma komentare.

„Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad ji išėjo iš kambario, kad nebetęstų diskusijos. Kaip rodo daugiau nei 200 dienų trukę Baltarusijos protestai, S.  Cichanouskaja ir jos komanda palaikė tik taikius metodus“, – priduriama jame.

Tyrimų komiteto pranešime teigiama, neva minėtos aplinkybės paaiškėjo tiriant baudžiamąją bylą, iškeltą S. Cichanouskajos vyrui, populiariam tinklaraštininkui Siarhejui Cichanouskiui, kuris buvo sulaikytas pernai gegužę. Šios aplinkybės buvo išskirtos į atskirą baudžiamąją bylą.

Anot Tyrimų komiteto, „milicijos darbuotojai užkardė kaltinamųjų nusikalstamas veikas ir pernai rugpjūčio 6–8 dienomis sulaikė pagrindinius asmenis, figūruojančius šioje baudžiamojoje byloje“. Po tyrimo jiems buvo pareikšti kaltinimai dėl masinių neramumų rengimo ir pasiruošimo užimti valstybės institucijų pastatus. Visiems kaltinamiesiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamosios bylos tyrimas baigtas, jos medžiaga perduota prokurorui, kuris ją perduos teismui.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus S. Cichanouskaja po rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, pasitraukė į Lietuvą.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.