„Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.

Nuo kovo 18 dienos VMVT tikrina kiekvieną iš padidintos rizikos šalių – Rusijos ir jos okupuotų regionų bei Baltarusijos – įvežamų grūdų vagoną ar transporto priemonę – specialistai aiškinasi įvežamų grūdų kilmę, taip pat, kaip ir anksčiau, tikrinama, ar ES rinkai skirtuose grūdų kroviniuose nėra Bendrijoje draudžiamų priemaišų.

Pasak A. Mikalauskienės, nuo sausio 1 iki kovo 18 dienos Bendrijos rinkoms – Vokietijai, Danijai, Prancūzijai, Belgijai, Čekijai ir kitoms šalims – per Lietuvą gabenta 184 grūdų siuntos, tuo metu nuo kovo 18 dienos iki balandžio 16 dienos – jau 317 siuntų.

„Reiškia, kad beveik dvigubai išaugo siuntų skaičius, kurios vežamos į kitas ES šalis iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą“, – kalbėjo A. Mikalauskienė.

Tarnybos teigimu, iki kovo 18 dienos į Lietuvą importui buvo gabenama vidutiniškai 20–25 rusiškų ar baltarusiškų pašarų siuntų per parą.

Tuo metu per pirmąjį griežtesnės patikros mėnesį patikrintos 38 transporto priemonės, iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą gabenusios 1068 tonas pašarų. Trys siuntos buvo praleistos, o likusios vis dar tikrinamos laboratorijoje. Praėjusią savaitę Lietuvos rinkai skirtų pašarų krovinių nebuvo.

Be to, nuo kovo 18 dienos nė karto importui į Lietuvą nebuvo gabenama rusiškų ar baltarusiškų negyvūninės kilmės javų grūdų ir galutiniam vartojimui skirtų jų produktų. Dar šešios transporto priemonės su pašarais iš Rusijos ir 15 iš Baltarusijos apgręžtos pasienyje dėl netinkamų dokumentų.

„Bega“ teigia nebeimportuojanti grūdų, „Dognus“ nekomentuoja

VMVT taip pat nurodė, kad 28 iš 38 krovinių pastarąjį mėnesį importavo bendrovė „Pašarų eksportas ir importas“, likusius – ekologiškų  trąšų ir javų prekybos bendrovė „Ekofarm“, granulių prekybininkė „Rokjus“, žaliavų maisto gamintojams tiekėjas „Lavisos koncernas“ ir žemės ūkio žaliavų tiekimo įmonė „Imlitex agro“.

BNS žiniomis, iki sugriežtinimų daugiausia rusiškų ir baltarusiškų pašarų importavo ir krovė į laivus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ ir uostamiesčio bendrovė „Dognus“.

„Begos“ vadovas Laimonas Rimkus BNS teigė, kad „Bega“ šiuo metu neimportuoja grūdų, taigi, neapmoka ir jokių veterinarinių krovinių patikrų.

„Mūsų veiklai (sugriežtintos veterinarinės grūdų patikros – BNS) neturi visiškai jokios įtakos, nes mes neimportuojame, nesame prekybininkai“, – sakė L. Rimkus.

„Nematau jokių pokyčių. Žinau, kad labai intensyviai – kartais – padidėjo šitie kiekiai Latvijos uostuose“, – paklaustas, ar po kovo 18-osios įmonė pradėjo krauti daugiau ES rinkoms skirtų rusiškų grūdų, teigė „Begos“ vadovas.

Tuo metu „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas komentuoti įmonės veiklą BNS atsisakė.

Pasak VMVT, tranzitu per Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos į ES šalis nuo kovo 18 iki balandžio 16 dienos įvežtos 292 siuntos su 18 tūkst. tonų grūdų, o 97 proc. siuntų veterinarinę kontrolę apmokėjo „Bega“. 

A. Mikalauskienė pabrėžė, kad vien praėjusią savaitę per Klaipėdos uostą gabentos 25 Vokietijos rinkai skirtos grūdų siuntos.

Valstybinės duomenų agentūros BNS pateiktais duomenimis, iš Rusijos į Lietuvą sausį-vasarį importuota tik apie 12,2 tūkst. tonų kukurūzų už 1,95 mln. eurų.

Agentūros skaičiavimais, pernai iš Rusijos įsivežta 30,12 tūkst. tonų rusiškų kukurūzų už 7,77 mln. eurų bei 6,19 tūkst. tonų grikių, sorų ar kitų javų už 2,76 mln. eurų, taip pat 1,53 tūkst. tonų baltarusiškų kviečių ir meslino už 355,4 tūkst. eurų.

Tikintis sustabdyti rusiškų žemės ūkio produktų patekimą į ES rinką, Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (...). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.

„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (...) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.

Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Taip ministras kalbėjo Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES). Iki šiol muitai jiems nebuvo taikomi.

„Tai yra ilgai laukta priemonė, svarbi priemonė. Muito įvedimas turi stipriai pakeisti prekybos tvarką su Rusija būtent ta linkme, kad rusiškų grūdų, aliejinių kultūrų ES būtų kuo mažiau“, – teigė K. Navickas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais anksčiau šią savaitę pasiūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

„Jei dėl sprendimo sustoja prekyba, importas rusiškų grūdų, rusiškų kitų kultūrų į ES, tai ir yra siekis, kurio siekiame bendrai“, – teigė ministras, paklaustas, ar jį tenkina siūlymas neuždrausti importo.

EK siūlo maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pristatydamas siūlymą sakė, kad muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navicko teigimu, tokie tarifai turėtų didelį poveikį žemės ūkio produkcijos importuotojams iš Bendrijai nedraugiškų šalių.

„Siūlymas, kur vakar buvo pateiktas, 95 eurai už kviečių toną, yra tikrai ženkli suma, turint mintyje, kad ES rinkoje ta kaina bus apie 200 (eurų – BNS). 50 proc. kainos yra daug“, – tikino jis.

Toliau sieks tranzito ribojimų

K. Navickas taip pat sakė, kad Lietuva sieks, jog ES uždraustų ir rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitą per Bendrijos teritoriją.

„Kas būtų tikrai palanku ir sutampa su Lietuvos  interesais, tai pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl grūdų tranzito į trečiąsias šalis per ES valstybių uostus. Nereikia (...) sustoti, reikia toliau dirbti. Tikrai nuosekliai sieksime tranzito ribojimų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, be kita ko, Bendrija galėtų svarstyti panašias ribojančias priemones rusiškai mėsai, paukštienai.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje. 

„Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Projektą prieš pateikimą Seimui trečiadienį preliminariai įvertino Užsienio reikalų komitetas – iš pradinio teksto Užsienio reikalų ministerijos siūlymu jis išbraukė reikalavimą drausti ir tranzitą.

Į Europos Komisiją (EK) siūloma kreiptis, kad europiniu lygiu būtų uždraustas rusiškų grūdų importas į ES šalis, taip pat užtikrintas ES valstybių bendradarbiavimas ir koordinavimas, siekiant įgyvendinti šį draudimą efektyviai ir vienodai visoje bendrijoje.

Rezoliucija EK būtų kviečiama apsvarstyti galimybę tokios produkcijos poreikiui naudoti Ukrainos produkciją, jai taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą.

Dvi dešimtys įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Šias pataisas Seimui ketvirtadienį taip pat iniciatoriai ketina pateikti.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, siūlo uždrausti ir šios produkcijos tranzitą. Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad parlamentarų siūlymas drausti rusiškų žemės produktų tranzitą per Lietuvą pažeistų ES teisę. Jos teigimu, dėl sankcijų šiam importui būtina apsispręsti bendru ES sutarimu, o Lietuva tam pritartų.

Tokiai iniciatyvai trečiadienį komitete pritarta bendru sutarimu.

„Mes kalbame apie politinį apsisprendimą, kad būtų uždraustas (rusiškų grūdų – BNS) ir importas, ir tranzitas, ir manau, kad tas politinis sprendimas gali atsispindėti. Siūlau Kaimo reikalų komitetui ir dabar galbūt pritarti pasiūlymui, kad inicijuotume kreipimosi rezoliuciją“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

„Ta rezoliucija galėtų kreiptis ir į Europos Komisiją, ir atskirai dar į Latvijos Saeimą tam, kad jie irgi dar uždraustų tranzitą. (...) Bet bent jau į Europos Komisiją šiandien galėtume kreiptis“, – pridūrė jis. 

Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškų bei baltarusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą, V. Pranckietis teigė, jog šie ribojimai nebūtų taikomi tranzitui į Kaliningrado sritį.  

Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais.

 

„Į Kaliningradą (iš Rusijos – BNS) tranzitas yra atskira su Europos Sąjunga sutartimi, ir tai nėra Lietuvos kontrolės subjektas. Tik karinis tranzitas yra kontroliuojamas. Todėl apie Kaliningradą mes nekalbame kalbėdami ir apie trąšas, kurios taip pat uždraustos tranzitu vežti per Lietuvą“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak V. Pranckiečio, pagrindinis rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitas į Klaipėdos uostą vyksta per Kenos ir Pagėgių pasienio punktus.

Užsienio reikalų ir susisiekimo viceministrai teigė, kad tokius draudimus efektyviau būtų priimti visos Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais“, – komitete teigė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas

Kad ES turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pirmadienį sakė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius svarstė, kad grūdų kainai nukritus žemiau 101 už toną Briuselis ir Ukrainoje galėtų vykdyti šiuo metu tik ES šalyse taikomus intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.  

Taip jis teigia kai kuriems Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos importą bei tranzitą.

„Čia yra dalykas dėl Lietuvos rizikų nesilaikyti tarptautinių susitarimų“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas.

„Tarptautinis susitarimas nėra su Rusija, jis nėra dvišalis. Jei jis būtų dvišalis, jis, matyt, jau būtų priimtas ir nekiltų diskusijų“, – pridūrė ministras.

Anot jo, šiuo klausimu laukia intensyvios diskusijos Europos Komisijos kuluaruose, taip pat su Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerija.

„Diskusija, manau, kils tikrai intensyvi – kaip mes įgyvendinsim šitą prievolę patys neatsidurdami tarp tarptautinių susitarimų nesilaikančių šalių. Tai labai svarbus dalykas, ne vien Žemės ūkio ministerijos kompetencijos sritis“, – sakė K. Navickas.

Jis tikino palaikysiantis idėją įvesti nacionalines sankcijas rusiškiems grūdams, jei dėl to pavyktų sutarti europiniu lygiu.

Be kita ko, ministras pabrėžė, kad tranzitu per Lietuvą vežami rusiškos kilmės grūdai vietos rinkoje „nenubyra“.

„Nubyrėti negali, nes nėra taip paprasta juos nubyrinti. Jie vis tiek keliauja geležinkeliais į valstybinį jūrų uostą“, – sakė K. Navickas patikinęs, kad Klaipėdos uoste laikomasi visų muitinės procedūrų, o grūdai išmuitinami tik šalyje gavėjoje.

„Nebent pats importuotojas prašys gauti kilmės dokumentus. Bet čia yra atskiros procedūros, kurios apibrėžtos. Yra bendras susitarimas, kad tranzitas keliauja be didelių patikrų“, – pažymėjo K. Navickas.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pirmadienį pasiūlė papildyti šias pataisas numatant, kad būtų draudžiamas ne tik importas, bet ir tranzitas.

Vilniuje viešintis D. Tuskas pabrėžia, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.

„Esu įsitikinęs, kad bendras Europos sprendimas bus daug efektyvesnis nei atskirų šalių sprendimai. (...) Norėčiau, kad kartu kaip ES priimtume sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.

Jis žada jau pirmadienį prašyti Lenkijos Seimo vadovo inicijuoti sprendimą dėl sankcijų šių šalių žemės ūkio produkcijai.

Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos (...)

 

„Šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl Lenkijos Seimo sprendimo dėl sankcijų taikymo Rusijos žemės ūkio ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – pridūrė D. Tuskas.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad Lietuva palaikytų bendrus ES sprendimus.

„Kai tai daro atskiros šalys, visada ieškoma, kur galima surasti kažkokią kitą skylę ir per ją įvežti pasienio ruože – tuo esame įsitikinę iš ankstesnių įvairių precedentų. Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos, tai palaikytume ir tokią europinę iniciatyvą, nes ji yra vienintelė, kuri iš tikrųjų veikia“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.

D. Tusko teigimu, sankcijų griežtinimas svarbus ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl saugesnės Lenkijos bei visos Europos žemės ūkio rinkos.

„Tikrai tos rinkos jaučia didelį spaudimą dėl karo, ir jokios abejonės, kad viena iš pagrindinių užduočių – eksporto galimybės blokavimas iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias valstybes, kurios tradiciškai buvo tų žemės ūkio produktų gavėjos“, – sakė D. Tuskas.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.

Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

Pasak jo, iki šiol ministerija rusiškų grūdų importo draudimo neinicijavo, nes dėl nedidelių jo apimčių nematė tokio poreikio.

„Jeigu Seimas apsispręs, tai taip – aš tą idėją (dėl laikino importo uždraudimo – BNS) palaikau“, – žurnalistams penktadienį sakė K. Navickas.

„Pagal apimtis tai yra tiek nepaveiku, kad mes tokio politinio prioriteto nematėme“, – teigė ministras, paklaustas, kodėl ministerija iki šiol nesiūlė uždrausti rusiškų grūdų importo.

Latvija praėjusią savaitę laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

„Jeigu jie (Latvija – BNS) negauna rimtų pastabų iš Europos Komisijos, aš manau, kad jis (laikinas importo draudimas – BNS) yra priimtinas“, – teigė žemės ūkio ministras.

„Reikia suprasti situacijos skirtumą tarp Latvijos ir Lietuvos. Mes įsivežame savo reikmėms labai mažus kiekius rusiškų grūdų, daugiausia kukurūzus, ir neįsivežame kviečių“, – kalbėjo jis.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva nėra patraukli šalis ir rusiškų grūdų tranzitui, nes tarp valstybių nėra tiesioginės sienos. Todėl, anot jo, didesnė šio tranzito dalis keliauja per Latviją. 

„Mes kalbame apie mažą kolbą didžiuosiuose aruoduose – tokius (nedidelius – BNS) kiekius mes turime Lietuvoje, ypač rusiškos kilmės“, – teigė ministras.  

Pasak K. Navicko, ministerija jau pasiūlė nuo kovo vidurio įvesti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kilmės patikrą. 

Jo teigimu, tokią patikrą leistų nuo karo Ukrainoje pradžios vykstantis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Jungtinėje Karalystėje esančių grūdų kilmę tiriančių laboratorijų.

„Mes Lietuva (bendradarbiavome – BNS) nusiųsdami savo grūdų pavyzdžius, ukrainiečiai yra nusiuntę iš savo visų regionų grūdų pavyzdžius, ir tai sudaro prielaidas ir galimybes gana tiksliai patikrinti, ar tie grūdai nėra iš užgrobtų teritorijų“, – sakė K. Navickas. 

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau teigė, jog visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.