Susitikime dalyvavo Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

Suomijos prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad prezidentai atkreipė dėmesį į konstruktyvų šalių dialogą dėl spalio mėnesį įvykusio incidento, susijusio su Estiją ir Suomiją jungiančiu dujotiekiu „Balticconnector“.

Tačiau Kinijos pranešime apie nuotolinį susitikimą neužsimenama apie derybas dėl pažeisto dujotiekio.

Atsakydama į parlamentaro Andreso Metsojos klausimą, kodėl Estijos vyriausybė, pasak jo, nepakankamai informuoja apie šį incidentą, K. Kallas pažymėjo, kad tai yra didelio atgarsio sulaukę incidentai, todėl kiekvienas žodis yra itin svarbus.

„Kai apie tai sužinojome, nuolat bendravome su kolegomis iš Suomijos ir Švedijos, kaip atlikti tyrimą“, – nurodė premjerė.

Ji sakė, kad „Balticconnector“ incidento tyrimui vadovauja Suomija, o jai padeda ekspertai iš Estijos. Tuo tarpu tyrimui dėl povandeninio kabelio vadovauja Talinas, padedamas Suomijos ekspertų.

„Dabar jau žinoma, kad ši žala atsirado dėl žmogaus veiklos, tai reiškia, kad jos negalėjo sukelti gamtos jėgos arba kokie nors Baltijos jūroje gyvenantys gyvūnai ar žuvys; tai tiesiog neįmanoma“, – nurodė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad šiuo metu vyksta baudžiamasis tyrimas, o tai labai apriboja galimybes viešinti informaciją apie šiuos įvykius.

„Suprantu, kad žmonės nori kuo greičiau gauti atsakymus, tačiau taip pat nerimaujama, kad jei per greitai bus imta badyti pirštais, tai gali turėti labai aiškių pasekmių. Kol neturime tikslių žinių, negalime daryti jokių pareiškimų ar viešai atskleisti kokių nors teorijų“, – sakė ji.

Premjerė taip pat patvirtino, kad Estija šiais klausimais aktyviai bendradarbiauja su NATO.

„Dėl to NATO perkėlė laivus į Baltijos jūrą, kad sustiprintų gynybą“, – sakė ji.

Tuo tarpu suomių tyrėjai antradienį paskelbė manantys, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.

Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Kai apie tai sužinojome, nuolat bendravome su kolegomis iš Suomijos ir Švedijos, kaip atlikti tyrimą.

Ar „Balticconnector“ buvo apgadintas tyčia, ar netyčia, ar dėl klaidų, bus aiškinamasi atliekant kitą tyrimo etapą, sakė pareigūnai.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pateiktose naujausiose nuotraukose matyti, kad 300 mln. eurų vertės dujotiekis, kuriuo Suomija jungiasi su Europos dujų tinklu, smarkiai apgadintas. Komerciniais tikslais „Balticconnector“ pradėtas naudoti 2020-ųjų pradžioje.

Tikimasi, kad remonto darbai užtruks mažiausiai iki 2024-ųjų balandžio pabaigos.

Spalio 17 dieną švedų vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas Švediją ir Estiją jungiantis telekomunikacijų kabelis. Manoma, kad kabelis buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“.

Suomijos valdžios institucijos antradienį pareiškė manančios, kad šio duomenų perdavimo kabelio pažeidimas taip pat susijęs su minėtuoju kinų laivu.

Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Detektyvas inspektorius Risto Lohi (Ristas Lohis) antradienio spaudos konferencijoje sakė, kad jūros dugne likusi 1,5–4 m pločio šliūžė veda prie dujotiekio apgadinimo vietos.

Manoma, kad šliūžę paliko 6 t sveriantis inkaras, kurį vėlai pirmadienį iškėlė Suomijos karinis jūrų laivynas.

Ant inkaro yra žymių, rodančių, kad jis turėjo sąlytį su dujotiekiu, cituodamas ekspertų analizės duomenis sakė R. Lohi.

Ar „Balticconnector“ buvo apgadintas tyčia, ar netyčia, ar dėl klaidų, bus aiškinamasi atliekant kitą tyrimo etapą, sakė pareigūnai.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Pasirodė, kad 77 km ilgio „Balticconnector“ buvo mechaniškai pažeistas Suomijos ekonominėje zonoje ir išjudintas iš savo vietos jūros dugne.

Neveiks iki balandžio pabaigos

Praėjusią savaitę Suomijos pareigūnai pagrindiniu įtariamuoju įvardijo laivą „Newnew Polar Bear“, nes 169 metrų ilgio laivo kursas ir padėtis Baltijos jūroje sutapo su dujotiekio pažeidimo laiku ir vieta.

Naujausiose socialiniuose tinkluose paskelbtose Kinijos laivo, kuris kelionės Baltijos jūra metu įplaukė į Sankt Peterburgo uostą Rusijoje, nuotraukose matyti, kad laivui trūksta vieno iš inkarų.

Jūrų eismo interneto svetainėje nurodoma, kad laivas šiuo metu plaukioja Rusijos šiauriniuose vandenyse ir tikriausiai Šiaurės jūrų keliu plaukia atgal į Kiniją.

Suomių tyrėjai sakė, kad kelis kartus bandė susisiekti su laivo kapitonu, tačiau nesėkmingai, ir dabar bendradarbiauja su Kinijos pareigūnais.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį per reguliarią vyriausybės spaudos konferenciją sakė, kad Pekinas paragino atlikti objektyvų, sąžiningą ir profesionalų „Balticconnector“ sugadinimo tyrimą, ir pabrėžė, kad Kinijos laivas tuo metu plaukė įprastai.

Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pateiktose naujausiose nuotraukose matyti, kad 300 mln. eurų vertės dujotiekis, kuriuo Suomija jungiasi su Europos dujų tinklu, smarkiai apgadintas. Komerciniais tikslais „Balticconnector“ pradėtas naudoti 2020-ųjų pradžioje.

Tikimasi, kad remonto darbai užtruks mažiausiai iki 2024-ųjų balandžio pabaigos.

Spalio 17 dieną švedų vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas Švediją ir Estiją jungiantis telekomunikacijų kabelis. Manoma, kad kabelis buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“.

Suomijos valdžios institucijos antradienį pareiškė manančios, kad šio duomenų perdavimo kabelio pažeidimas taip pat susijęs su minėtuoju kinų laivu.

S. Niinisto pirmadienį lankydamasis Romoje suomių žurnalistams taip pakomentavo informaciją apie tyrimo metu atkreiptą dėmesį į su Honkongo vėliava plaukiojantį laivą „Newnew Polar Bear“.

„Šiuo metu žinoma, kad šis kinų laivas ten buvo, tiksliau, virš tos vietos, kur padaryta žala. Tad tyrimas kreipiamas ten“, – sakė S. Niinisto.

Tačiau tai, kad žala buvo padaryta tyčia, dar neįrodyta, kaip ir žalos priežastis. Pasak S. Niinisto, tyrėjai dirba veiksmingai ir dabar suomiai turėtų palaukti galutinės Nacionalinio tyrimų biuro ataskaitos.

„Nacionalinio tyrimų biuro tyrimai labai nuodugnūs. Kalbėjau apie netiesioginius įrodymus, kurių sukaupta gana daug. Netiesioginiai įrodymai, kaip ištisa grandinė, išties pateikia medžiagos išvadoms“, – sakė S. Niinisto.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad, jai atliekant tyrimą dėl įtariamo šį mėnesį pažeisto Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sabotažo, tyrėjų dėmesio centre yra kinų laivas.

Patvirtinta, kad kabelis buvo pažeistas dėl išorinės jėgos ar gadinimo.

Po to, kai spalio 8 dieną dėl nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis „Balticconnector“, Suomijos institucijos tiria pažeidimą, kurį, jų teigimu, sukėlė išorinė veikla.

„Su Honkongo vėliava plaukiojančio laivo „Newnew Polar Bear“ judėjimas sutampa su dujotiekio pažeidimo laiku ir vieta“, – tuomet paskelbė Nacionalinis tyrimų biuras.

„Bendradarbiausime su Kinijos institucijomis, kad nustatytume minėto laivo vaidmenį“, – pažymėjo detektyvas inspektorius Risto Lohi (Ristas Lohis).

Policija taip pat patvirtino, kad žalą sukėlė išorinė mechaninė jėga ir kad netoli pažeisto vamzdyno buvo rastas kažkoks sunkus daiktas.

„Jūros dugne rastas neseniai susiformavęs didžiulis žemės grumstas, kuriame tikriausiai yra itin sunkus objektas“, – sakė R. Lohi.

Policija bandys iškelti objektą iš jūros dugno, kad ištirtų, ar jis susijęs su dujotiekio pažeidimu.

Tuo metu švedų vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad Švediją ir Estiją jungiantį telekomunikacijų kabelį anksčiau šį mėnesį sugadino išorinė jėga.

„Patvirtinta, kad kabelis buvo pažeistas dėl išorinės jėgos ar gadinimo“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Manoma, kad kabelis buvo sugadintas tuo pačiu metu kaip ir dujotiekis „Balticconnector“.

Praėjusią savaitę NATO paskelbė, kad reaguodama į povandeninei infrastruktūrai padarytą žalą stiprina patruliavimą Baltijos jūroje, įskaitant papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius. Į minimą rajoną taip pat buvo išsiųsti keturi NATO minų tralai.

Kartu jis pareiškė nepasitenkinimą Latvijos prezidento Edgaro Rinkevičiaus reikalavimais uždaryti Baltijos jūrą rusų laivams, jei bus įrodyta, kad Maskva susijusi su dujotiekio pažeidimu. „Tokie grasinimai, nesvarbu, kas juos išsako, Rusijai yra nepriimtini“, – Maskvoje kalbėjo D. Peskovas.

Suomijos vyriausybė spalio 10 d. pranešė, kad dujotiekis dvi dienos prieš tai buvo apgadintas spėjamai dėl išorinių priežasčių. Toje pat vietoje buvo pažeistas ir povandeninis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Estijos.

Suomija ir Estija kartu vykdo tyrimą, tačiau susilaiko nuo spėlionių. Incidentas ir įtarimas dėl galimo Maskvos dalyvavimo sukėlė NATO susirūpinimą. Suomių tyrėjai penktadienį pranešė, kad vamzdyno pažeidimo momentu regione plaukiojo Kinijos konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su Honkongo vėliava.

Prieš metus, 2022 m. rugsėjį, sprogimai apgadino tris iš keturių Baltijos jūros dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ gijų. Ir dėl šių incidentų tyrimas dar tęsiasi.

Incidentas pasėjo nerimo

„Nord Stream“ atakos 2022 m. rugsėjį ir paslaptingas incidentas Suomijos ir Estijos dujotiekyje „Balticconnector“ šiemet spalio 10 d. Ar šiuos įvykius sieja kokia nors grandinė? Galbūt abiejuose įvykiuose yra koks nors Rusijos pėdsakas?

Norvegijos seismologinių tyrimų institutas spalio 10 d. užfiksavo tikėtiną sprogimą. Teigta, kad buvo silpni, bet aiškūs požymiai, jog pažeidimą  „Balticconnector“ dujotiekyje padarė sprogmuo. Nors dar neatmesta versija, kad dujotiekį netyčia galėjo užkabinti laivas nuleistu inkaru. Po to pažeidus vamzdį galėjęs būti ir natūralus sprogimas.

Bet kuriuo atveju aišku, kad  „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo Baltijos jūros valstybėse. Švedijos Gotlando salos Visbio mieste skubiai buvo surengtas Šiaurės ir Baltijos šalių jungtinių pajėgų ir valdžios atstovų susitikimas.

Šiose pajėgose dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Nuspręsta iš esmės stiprinti Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugą.

Vienas galimo sprendimo variantų yra, kad Gotlando sala ateityje taps svarbiausia Baltijos jūros apsaugos pajėgų dislokavimo vieta. Gotlandas yra strategiškai patogioje vietoje Baltijos jūros viduryje.

Aiškėja, kad prieš Baltijos šalių infrastruktūros objektus ne tik vamzdynus, bet ir povandeninius kabelius, pastaraisiais metais būta ir daugiau išpuolių ar sabotažo atvejų.

Stiprina apsaugą

Po incidento „Balticconnector“ dujotiekyje Lietuva paskelbė, kad bus dar labiau stiprinama Klaipėdos SGD terminalo apsauga.

Jei už  „Balticconnector“ incidento stovi Rusijos specialiosios tarnybos, o tai labai tikėtina, gali būti, kad taip pradedamas vadinamasis hibridinis karas prieš Baltijos šalis. Jis iš esmės jau ir vyksta, o aktyviausiai pasireiškė emigrantų bangomis iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

Dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo ir kitose Baltijos jūros valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Estai, kaip iš dalies pripažįsta ir Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas, mano, kad „Balticconnector“ gali būti Rusijos tikrinimas, kaip Estija pasirengusi atremti atakas prieš jos infrastruktūrą.

Lietuva turi Klaipėdos SGD terminalą, kuris yra itin svarbus objektas. Ne veltui jau buvo pasigirdę raginimų, kad Lietuva šio objekto zonoje turėtų dislokuoti itin kokybiškas oro gynybos sistemas.

Baltijos jūroje Lietuva turi povandeninę elektros jungtį su Švedija „NordBalt“. Tikėtina, kad po pasitarimo Švedijos Gotlando saloje ir šis objektas bus įtrauktas į ypatingų saugomų Baltijos jūros infrastruktūros objektų sąrašą.

Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra ir itin svarbus strateginis Lietuvos objektas kaip Būtingės naftos terminalas ir jo plūduras jūroje už 7 km nuo kranto. Jo apsaugai Lietuva turėtų sukurti bendrą grupę su Lenkija. Būtingės naftos terminalas yra itin svarbi logistikos grandinė Lenkijos valstybės valdomo koncerno „PKN Orlen“ naftos gamykloje „Orlen Lietuva“ prie Mažeikių.

Stiprins jūrų terminalų saugumą

Gal sutapimas, o gal ir ne, kad šiomis dienomis Lietuvos susiekimo ministerija ėmėsi atnaujinti Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių apsaugos vertinimų, planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo taisykles.

Tai iš dalies susiję ir su ES laivų ir įrenginių apsaugos stiprinimu, taip pat su Tarptautiniu laivų ir uostų įrenginių apsaugos kodeksu.

Griežtos uostų apsaugos priemonės pasaulyje buvo įvestos po žinomo įvykio, kai 2001 m. rugsėjo 11 d. islamo ekstremistai surengė seriją koordinuotų išpuolių prieš JAV.

Dabar kai kas panašaus vyksta Europoje. Ukrainoje tęsiasi žiaurus ir agresyvus Rusijos sukeltas karas. Nuolat aidi sprogimai Juodosios jūros zonoje. Ir Baltijos jūra tampa įvairių infrastruktūros incidentų vieta.

Pagal Lietuvos susiekimo ministerijos priimtas nuostatas dėl laivų ir uostų apsaugos bus atliekama nuosekli uostų terminalų apsaugos vertinimo peržiūra.

Tai susieta ne vien su Klaipėdos SGD terminalu, bet ir su visais kitais uostų terminalais.

Uosto kompanijos privalės pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ataskaitą apie uosto apsaugos pakeitimus ir tobulinimus.

Taip pat turės būti tvirtinami sugriežtinti uostų terminalų apsaugos planai. Jie turės būti derinami ne tik su Uosto direkcija, bet ir su dar šešiomis Lietuvos saugos tarnybomis, įskaitant ir kariuomenę.

Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie incidentą buvo minimas Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“. Tačiau laivybos eismo svetainės „MarineTraffic“ duomenų bazėje paskelbta informacija apie dar vieną laivą, kuris galėjo būti susijęs su šiuo įvykiu.

Tą savaitgalį „SVG Flot“ stovėjo išmetęs inkarą prie „Balticconnector“, tačiau tuo pat metu su Honkongo vėliava plaukiojantis konteinerių laivas „Newnew Polar Bear“, priklausantis vienai Kinijos bendrovei, priplaukė daug arčiau šio dujotiekio.

Anot šaltinio vyriausybinėse įstaigose, būtent dėl to, kad, „MarineTraffic“ duomenimis, incidento metu virš Baltijos jungties buvo Kinijos laivas, kuris plaukė iš Šanchajaus į Sankt Peterburgą, Estijos vyriausybė kol kas miglotai kalba apie įtariamuosius.

Pasak jo, tai politiškai ir diplomatiškai itin jautri informacija, todėl vyriausybė nori ją prieš paskelbdama kruopščiai patikrinti.

Kol kas tiksliausią informaciją apie incidentą pateikė Norvegijos seismologijos centras NORSAR. Jis nurodė, kad spalio 8 dieną 1.20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku už 40 kilometrų į šiaurę nuo Paldiskio užfiksuotas sprogimas.

Vis dėlto Suomijos kriminalinė policija praėjusią savaitę pareiškė, kad nėra jokių sprogimo požymių.

„Balticconnector“ operatorė „Gasgrid“ praėjusią savaitę nurodė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei bus įrodyta, kad incidentas su „Balticconnector“ buvo tyčinis išpuolis.

Šiais metais Suomija atsisakė tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir dėl Rusijos karo Ukrainoje įstojo į NATO. Taip šalis padarė svarbų strateginį pokytį, sukėlusį Maskvos pasipiktinimą.

Estijos ir Suomijos tinklus per Baltijos jūrą sujungęs 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kurio 77 km yra jūroje, pradėjo veikti 2020 metų sausį, o jo statyba atsiėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.

Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos infrastruktūros objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio.

„Tikrai nereikia nerimauti, kad kažkokiu būdu sutriks apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną, nes ir mūsų terminalas, ir Inčukalno saugykla, ir kiti infrastruktūros objektai veikia“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai, aišku, reiškia, kad dėmesio infrastruktūros objektams reikia dar daugiau, nors ir taip tiems infrastruktūros objektams buvo skiriama dėmesio nuo pat invazijos pradžios, o ypatingai po incidento „Nord Stream“ dujotiekyje“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, incidentas dujotiekyje yra pasaulyje vykstančios sumaišties dalis, o jis naudingas Kremliui.  

„Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas.

„Tai yra tos pačios sumaišties paveikslo dalis. Nėra turbūt tokio tikslo, kad būtų pažeistas kažkoks konkretus infrastruktūros objektas, todėl kad šiuo atveju kažkokių didelių praktinių pasekmių Baltijos valstybėms nėra. (...) Spėčiau, kad pats užmanymas tiesiog yra sumaišties kėlimas ir bandymas parodyti, kad galima taip padaryti“, – kalbėjo premjerė.

Trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė nutarė, kad pažeidus dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomija antradienį pranešė, kad Baltijos jūros dugne esančiam dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais, dar tiriama, ar žala padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Jo operatorė „Gasgrid“ trečiadienį pranešė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

– Tol, kol tas karas yra regioninis ir izoliuotas labai siaurame geografiniame regione, į jį neįsitraukia daugiau valstybių, tai neturi beveik jokios įtakos likusiam pasauliui. Ką mes ir matome dabar, stebėdami žaliavų kainas, valiutų kursus, akcijų kainas. Na, tai šiek tiek pabrango, yra tokių ribinių situacijų tikimybė, bet vis tiek yra dešimtadaliu pigesnė nei buvo prieš dvi savaites. Prisiminkime, kad naftos kaina artėjo prie 100 dolerių už barelį, dabar ji kainuoja apie 88 dolerius už barelį. Ir jos pabrangimas susijęs ne su tuo, kad dabar yra kažkaip sutrikęs naftos tiekimas, bet tiesiog rinkose yra vertinama tikimybė „o kas būtų, jeigu būtų?“. Kas būtų, jei į šį karinį konfliktą įsitrauktų Iranas, jeigu prastėtų kariniai veiksmai Ormūzo sąsiauryje, pro kurį gabenama didžioji dalis naftos iš to regiono. Tuomet, aišku, tai būtų didelis sukrėtimas – didelis naftos kainos šuolis. Bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kitas įvykis, kuris jau įvyko netoli mūsų – aš kalbu apie Estijos-Suomijos dujotiekį. Kiek tai gali sujaukti rinkas, nes, jūs minėjot, kad dujų kainos jau kyla?

– Iš tiesų, šis įvykis, kuris įvyko beveik tuo pačiu metu, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, yra labai rimtas sukrėtimas šiam regionui ir čia mes ekonomines pasekmes galime pajausti daug didesnes. Kol kas, aišku, nėra labai konkrečių atsakymų, kodėl tai įvyko.

Mes žinome, kas įvyko. Ir Norvegijos seismologinė agentūra skelbia, kad įvyko sprogimas, maždaug 40 km nuo Estijos kranto „Balticconnector“ vamzdyje, kuris dvipuse jungtimi susieja Estijos ir Suomijos dujų rinką. Ir čia, aišku, yra labai rimtas įvykis. Ir Estijos, ir Suomijos atstovai sako, kad tai yra išorinių jėgų sukeltas sprogimas, dėl ko dujos tarp Suomijos ir Estijos šiuo metu netransportuojamos. Ir užtruks bent kelis mėnesius sutaisyti tą vamzdį. Ir prisimenant ir „Nord Stream“ vamzdžio susprogdinimą, aišku, čia kyla daugybė kausimų.

Tai nėra atsitiktinumai ir ką jau dabar sako įvairios agentūros, kad paprasti žmonės negalėjo to padaryti. Tai yra rimtas sutrikimas, sutrikdymas dujų tiekimo 100 m gylyje ir, aišku, kalba čia eina apie visą energetikos infrastruktūros saugumą Europos Sąjungoje. Nes yra maždaug keturi vamzdžiai, kurie tiekia dujas iš Šiaurės jūros, iš Norvegijos. Ir jeigu tiekimas jais yra sutrikdomas, tai natūralu, kad Europa gali susidurti vėl su situacija, kai gamtinių dujų trūksta ir ypač tuo kritiniu žiemos laikotarpiu. Tai jau atsispindėjo kainose per šią savaitę, po to kai buvo susprogdintas ar sutrikdytas tas gamtinių dujų tiekimas per tą vamzdyną. Gamtinių dujų kainos padidėjo beveik 20 proc.

– Bet Baltijos jūroj yra ne tik dujotiekiai, bet ir elektros, ryšių kabeliai. Bendrai kalbant apie šią infrastruktūrą, tikriausiai neįmanoma jos pilnai kažkaip apsaugoti ir jeigu po šio dujotiekio numanomo susprogdinimo įvyksta dar kažkoks incidentas Baltijos jūroje, kaip tai gali toliau jaukti visą situaciją?

– Tai, aš tik atkreipsiu situaciją, kad kartu ir su šiuo dujotiekiu buvo apgadinti ir telekomunikacijos kabeliai, kurie taip pat eina šalia šio vamzdyno. Taip, visiškai teisingai pastebėjote, yra elektra ir kritiškai svarbios elektros jungtys Lietuvai su Švedija. Yra telekomunikacijos kabeliai, kuriais mes susiejami su visu pasauliu. Akivaizdu, kad jų visų apsaugoti neįmanoma, tai yra tūkstančiai kilometrų visame Baltijos jūros dugne. Ir tai turbūt yra ta sritis, kur visos Europos Sąjungos valstybės, NATO valstybės turi skirti daug daugiau dėmesio jų apsaugai – kad povandeniniai laivai ar kažkokios kitos priemonės keltų minimalią riziką šiai kritinei infrastruktūrai. Tai yra būtent hibridinio karo elementas. Teroristiniai išpuoliai prieš tokią energetinę infrastruktūrą yra viena iš didžiausių rizikų, kuri dabar gali kelti pavojų ir žmonių sveikatai, ir ekonomikai.

– Na, bet mes Lietuvoje turime suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tarkime, dujų mes galbūt ir nepritrūksime, gal už jas teks mokėti brangiau, bet gal tada ir tas dujas iš mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalo pirks labiau?

– Tai čia yra gerai, kad visa Europa po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, labai greitai investavo į infrastruktūrą, kuri užtikrina alternatyvius šaltinius. Tai ir mes turime turėti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Mes naudojamės Inčiukalnio dujų saugykla, turime dujų jungtį su Lenkija. Beje, tas vamzdis „Balticconnector“ ir Inko suskystintų gamtinių dujų terminalas, viena iš jo funkcijų yra ne tik aptarnauti Suomijos rinką, bet ir suteikti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Baltijos regionui t. y. užpildyti Inčiukalnio saugyklą, jeigu atsidurtumėm tokioj situacijoj, kai nėra alternatyvių tiekimo šaltinių.

Tai čia yra dar vienas pavyzdys, kaip svarbu turėti ne vieną kažkokį tiekimo šaltinį, bet pagalvoti ir apie įvairius galimus alternatyvius scenarijus. Ir tai jau yra ne pirma apgadinta dujotiekio infrastruktūra Europoje per pastaruosius metus. Ir labai norisi tikėtis, kad tai nepasikartos, bet akivaizdu, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, jog ši infrastruktūra būtų apsaugota.

Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“.

„Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno pažeidimas ir dėl to atsiradęs nuotėkis. Dujų nuotėkis, kurį sukėlė patvirtintas vamzdyno pažeidimas, nutrūko izoliavus vamzdyną ir uždarius sklendes“, – nurodoma jame.

Dujotiekis uždarytas sekmadienį. Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais, bei sakė tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Remiantis preliminariais ekspertų vertinimais, dujotiekio remontas, patikrinimas ir paleidimas truks mažiausiai penkis mėnesius.

„Todėl anksčiausia galima „Balticconnector“ vamzdyno eksploatacijos pradžios data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – nurodoma „Gasgrid“ pranešime.

Jame sakoma, kad „Gasgrid“ pradėtas dujotiekio tikrinimas pažeistoje ir kitose atkarpose tęsiamas.

„Šiuo metu vykdomos patikros tikslas – gauti tikslią informaciją apie viso jūroje esančio dujotiekio būklę, po kurios bus galima pradėti planuoti išsamesnes remonto priemones ir jų grafiką“, – nurodoma pranešime. Jame priduriama, kad už patikrinimo operaciją atsakinga Suomijos bendrovė „Gasgrid“, ji vykdoma bendradarbiaujant su estų „Elering“.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) antradienį pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį sakė, kad dujotiekio „Balticconnector“ ir ryšių kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo aplinkybės toliau tiriamos, o jei paaiškės, kad tai – sabotažas, NATO atsakas bus ryžtingas ir vieningas.

Norvegijos seismologai pranešė spalio 8 dieną 1.20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) užfiksavę galimą sprogimą netoli dujotiekio.

Trečiadienį Norvegijos seismologijos institutas NORSAR pranešė, kad aptiktą sprogimą galėjo sukelti 100 kg trotilo ekvivalento. Jis taip pat teigė, kad jos užfiksuotas seisminis įvykis nebuvo sukeltas žemės drebėjimo, bet jį galėjo sukelti į vamzdyną atsitrenkęs inkaras.

Pažeistas ne tik dujotiekis, esantis 60 metrų po vandeniu Suomijos įlankoje, bet ir telekomunikacijų bendrovės „Elisa“ eksploatuojamas telekomunikacijų kabelis, kurio pažeidimo vieta yra 70 metrų gylyje po vandeniu Estijos ekonominėje zonoje.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį patvirtino, kad Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio pažeidimas nekelia grėsmės Estijos dujų tiekimo saugumui.

Po „Balticconnector“ laikino uždarymo dujos Estijos vartotojams tiekiamos iš Latvijos.

S. Niinisto išvakarėse irgi sakė, kad „Suomija yra pasirengusi ir mūsų pasirengimas yra geras. Šie įvykiai neturi jokios įtakos mūsų tiekimo saugumui“.

Estijos ir Suomijos tinklus per Baltijos jūrą sujungęs 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kurio 77 km yra jūroje, pradėjo veikti 2020 metų sausį, o jo statyba atsiėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.