Įtariamųjų puokštė

Neabejotinai – tai yra viena didžiausių nemokumo administratorių korupcijos bylų per nepriklausomybės laikotarpį. Valstybės tarnautojams prilygintini asmenys – bankroto (nemokumo) administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms. Vykdydami įvairių įmonių bankroto administravimo procedūras, dirbtinai sumažindavo administruojamo turto vertes ir patys jį įsigydavo, taip padarydami didelę žalą kreditoriams.

Bankroto administratoriai galimai reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas bankrutuojančių įmonių turtui žemesne nei rinkos verte ar panašiai įsigyti.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pirmojo pranešimo apie STT vykdomą ikiteisminį tyrimą, Generalinė prokuratūra plačiau jo nekomentuoja.

„Ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Siekiant nepakenkti vykstančiam tyrimui, šiuo metu daugiau informacijos paskelbti negalime“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Ji patikslino, kad šiuo metu įtarimai pareikšti 20 asmenų, vienu daugiau, nei buvo skelbta prieš mėnesį. Tik nepatikslino kuriai įtariamųjų grupei – bankroto administratorių, bankrutuojančių įmonių atstovų ar advokatų priklauso dar vienas įtariamasis. Anksčiau skelbta, kad įtarimai pareikšti aštuoniems bankroto (nemokumo) administratoriams ir vienuolikai kitų asmenų (bankrutuojančių įmonių vadovams ir atstovams, kreditoriams). Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Tiriami atvejai visoje Lietuvoje.

Skundas prokurorams

Jokia logika nepaaiškinamų bankrotų procedūrų būta ir anksčiau, tačiau teisėsaugos dėmesio tie procesai arba nesulaukė, arba tyrimai buvo nutraukti. Dienraščiai „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ ne kartą rašė apie Palangos istorinėje dalyje esančio viešbučio „Pajūris“ varžytinių žaidimus.

Prieš trejus metus pareiškimą apie įtarimus nusikalstama veika, susijusia su didelės vertė nekilnojamuoju turtu, buvo gavusi ir Generalinė prokuratūra. Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A, pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam buvo uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas, nežinia kodėl, atsisakė turto įkeitimo, dėl to buvo išregistruota hipoteka, o bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas. Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjui organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje.

Detalės neįtikino

Paprastai tokiuose sandoriuose ne antraeilis vaidmuo tenka iš pirmo žvilgsnio su niekuo nesusijusiam, lengvabūdiškai atrodančiam šešėliui.

Skunde taip pat teigta, kad viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „Į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų.“

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo yra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimai naudai.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas. Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors faktiškai buvo įsigytas už 10 tūkst. eurų.

Nesąžininga konkurencija

Grįžkime į šiandieną. Įtarimus išgirdusių bankroto administratorių veikla sustabdyta. Tai viena griežtesnių poveikio priemonių, taikoma nemokumo administratoriams. Jau kita dieną, kai buvo paskelbta apie skandalingąjį administratorių korupcijos tyrimą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto puslapyje vienas po kito paskelbti ir administratoriai, kurių veikla sustabdyta teismo sprendimu.

Paprastai tokį sprendimą priima ne teismas, kaip pastaruoju atveju, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas. Neoficialiais duomenimis, visi tie asmenys veikiausiai susiję su STT atliekamu tyrimu.

Bankroto administratorių veikla ir anksčiau kėlė nemažai diskusijų dėl galimos nesąžiningos konkurencijos, tačiau tai, atrodo, buvo įdomiau žiniasklaidai. Nuo 2015 m. bankroto administratoriai atrenkami naudojantis kompiuterine programa, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą, paskirstant darbo krūvius.

Atrodo, kad net ir 2020 m. įvesti atitinkami atrankos pakeitimai, kai administratoriai turėjo pasirinkti, ar dirbs kaip fiziniai asmenys, ar kaip juridiniai, paliko landų manipuliacijoms.

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo paskyrimą, todėl kildavo naujų teisinių ginčų ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. Darbo krūvių suvienodinimas buvo dar viena siekiamybė, diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau, atrodo, taip neįvyko.

Skaičiuojama, kad 13 proc. dirbančių administratorių administravo 70 proc. visų bankrotų. Aritmetika paprasta – 30 proc. bankrotų dalijosi likę 87 proc. administratorių.

Sprendimas: tikimasi eliminuoti galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį, pasitelkiant nulinukus. „Shutterstock“ nuotr.

Manipuliavimas krūviais

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba 600 bankroto nemokumo administratorių. 300 yra pasirinkę dirbti kaip juridiniai asmenys ir tiek pat kaip fiziniai.

Kaip atrenkami bankroto administratoriai prižiūrėti vienos ar kitos įmonės bankrotus? Jie prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir pateikia sutikimą. Atrenkamas tas administratorius, kurio tinkamas koeficientas, tuo momentu yra nedidelis darbo krūvis.

Tačiau pasitaiko ir tokių keistumų, kai, tarkime, vieną dieną vieno administratoriaus darbo krūvis yra 21, kitą dieną yra 0, o pagal nemokumo tarnybos skelbiamus duomenis tas administratorius vykdo devynias bankroto procedūras.

Dienraštį yra pasiekę ir tokių bankroto administratorių bendruomenės pastebėjimų, kad, prieš patenkant į sistemą bankrutuojančiai įmonei, kuri nėra visiškai tuščia (t. y. dar turi šiokio tokio turto), iki tol pakankamus darbo krūvius turintys kolegos staiga tampa mažai apkrauti darbais arba iš viso neturi tuo metu administruojamų bankroto procesų.

Regis, sunkiai tikėtina, kad per savaitę ar dvi imtų ir užbaigtų bankroto procedūrą, kai ne itin didelės įmonės bankroto procesas užtrunka paprastai apie pusantrų metų.

Perleido ir susigrąžino

„Kauno diena“ rašė apie keistus kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražus. Kaip iliustracija buvo pateiktas jau minėtos bendrovės „Bofora“ bankrotas.

Kompiuterinė programa „Boforos“ bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ direktorių, taip pat jau minėtą, S. Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti „Boforos“ bankrotą, S. Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės, bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų skaičių arba koeficientą. Bendrovės „Bofora“ bankroto administratoriaus parinkties dieną S. Poškaus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nė vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Tačiau analizė atskleidė, kad S. Poškus, prieš tapdamas „Boforos“ bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės „Valeksa“ direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S. Poškus liko be darbo. Nebuvo jokių kliūčių imtis naujo bankroto.

S. Poškus pateikė sutikimą administruoti „Boforos“ bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S. Poškaus užimtumas, jam ėmus administruoti „Boforą“, – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus jis palaipsniui susigrąžino atgal. Didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti „Boforos“ administratoriumi.

Eliminuos nulinukus

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje. Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nė vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi daugiau šansų.

Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo programa nevertina. Dėl to dalis administratorių galimai prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą.

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nė vienos įmonės, kitų administratorių ir institucijų atstovų dažnai vadinami tiesiog nulinukais.

Vasario pabaigoje Vyriausybė sprendė, ar pritarti nemokumo įstatymo įgyvendinimo pakeitimams. Nutarta, kad nuo liepos 1 d. įsigalios pakeitimai – atnaujinta programa turėtų išspręsti vadinamųjų nulinukų problemą.

Tikimasi, kad bus eliminuota galimybė, kai vienas ir tas pats nemokumo administratorius galėjo manipuliuoti darbo krūviais: kaip fizinis asmuo galėjo turėti darbo krūvį, žymiai viršijantį nulinę reikšmę, o dirbdamas bankroto administratoriaus bendrovėje galėjo deklaruoti, kad esą neturi darbo krūvio. Tai iki šiol jis galėjo daryti ne vienoje bendrovėje.

Įsigaliojus naujai tvarkai, paprastai tariant, nemokumo administratorius visus administruojamus bankrotus nešiosis su savimi, kad ir kur jis eitų dirbti. Atitinkamai įvestas ir skaičiavimas, siekiant apriboti administratorių pomėgį dirbti keliose bendrovėse.

Fizinių asmenų nemokumo administratorių, neadministruojančių nei vieno nemokumo proceso, tačiau gerinančių juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, neliks, nes atnaujintas darbo krūvio skaičiavimo principas eliminavo galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį pasitelkiant nulinukus.

Supurtė korupcijos skandalas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praeitą savaitę pranešė tirianti bankroto administratorių korupciją.

Įtarimai pareikšti 19-ai asmenų: aštuoniems bankroto administratoriams bei 11 bankrutuojančių įmonių vadovams ir atstovams, kreditoriams bei debitoriams.

Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Areštuotas neskaidriu būdu įgytas turtas.

Pasak STT, tiriamos aplinkybės, kai bankroto administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms.

Įtariama, kad jie reikalaudavo ir priimdavo didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą, be to, administratoriai dirbtinai sumažindavo turto vertę ir patys jį įsigydavo, taip padarydami didelę žalą kreditoriams.

Taip pat, pasak STT, bankroto administratoriai galbūt reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas įsigyti bankrutuojančių įmonių turtą ne rinkos verte, sudarytų sąlygas padengti debitorinius įsiskolinimus už mažesnę vertę ar panašiai.

Pareigūnai skelbė, kad vienas įtariamasis buvo suimtas 14-ai dienų, kitam (dienraščio žiniomis, Klaipėdoje veikusiam nemokumo administratoriui) skirtas 50 tūkst. eurų užstatas, o likusiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

STT informavo, kad, siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, buvo atlikta per 100 kratų įtariamų asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose. Tuo užsiėmė per 70 pareigūnų.

Tiriami atvejai visoje Lietuvos teritorijoje.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba.

Jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Teismas suspendavo veiklą

Viešai prieinamais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis (skelbiamais avnt.lt), sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nemokumo administratorei Skaistei Klimei, taip pat Daliui Volskiui laikinai 6 mėnesiams sustabdyta teisė užsiimti nemokumo administratoriaus veikla.

Sausio 26 d. to paties teismo nutartimi taip pat pusmečiui teisė užsiimti nemokumo administratoriaus veikla laikinai sustabdyta dar penkiems asmenims – Vaidotui Lemešovui, Donatui Turkui, Tomui Malinauskui, Arūnui Virkučiui bei Vytautui Švetkauskui.

O sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir Vėjūnui Klimui laikinai, taip pat pusei metų, sustabdyta teisė užsiimti nemokumo administratoriaus veikla.

Neoficialiais duomenimis, visi asmenys veikiausiai susiję su STT atliekamu tyrimu, nes pirmosios veiklos suspendavimo teismo nutartys priimtos po dienos, kai viešai buvo paskelbta apie teisėsaugininkų vykdomą tyrimą dėl skandalingos nemokumo administratorių veiklos.

Suspendavimas: po pastarojo korupcijos skandalo, kai STT atstovai buvo sulaikę aštuonis nemokumo administratorius, visiems jiems pusmečiui yra sustabdyta teisė užsiimti šia profesine veikla. T. Urbelionio / BNS nuotr.

Nuo įspėjimų iki pašalinimo

Veiklos sustabdymas – viena griežtesnių poveikio priemonių, kuri taikoma nemokumo administratoriams, tačiau paprastai šį sprendimą priima ne teismas, kaip pastaruoju atveju, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas.

Ir tai nėra labai retas atvejis, kai administratorių veikla tampa nebesuderinama su įstatymais.

Būtent šios tarnybos direktoriaus sprendimu, 2021 m. gruodį nemokumo administratoriui Žydrūnui Anilioniui (kaip viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro darbuotojui) už Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pažeidimą buvo dvejiems metams apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus.

Pernai balandį Petras Puidokas už pažeidimus vieneriems metams neteko teisės būti paskirtas nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus.

O Dariui Puidokui pernai birželį už pažeidimus teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų fizinių asmenų nemokumo procesus, apribota 1,5 metų.

Violetai Laimienei taip pat už pažeidimus teisė būti paskirtai nemokumo administratore, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribota vieneriems metams.

Pernai rugsėjį nemokumo administratoriui Darijui Grigui iš viso buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.

Tą patį rugsėjį dar vienam nemokumo administratoriui Arnui Kukujevui už pažeidimus 6 mėnesiams apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus.

O jo kolegai Nerijui Činčikui toks apribojimas skirtas vieneriems metams.

Prieš pat naujuosius metus Žygimantas Valius už pažeidimus 6 mėnesiams neteko teisės būti paskirtas nemokumo administratoriumi administruojant naujų fizinių asmenų nemokumo procesus.

Be to, pernai per metus 29-iems nemokumo administratoriams už įvairius veiklos pažeidimus buvo skirti įspėjimai.

Kol vyksta STT tyrimas, aštuoniems jų kolegoms veikla apribota pusmečiui, tolesnis jų profesinis likimas priklausys nuo teismo sprendimo.

Bet kuriuo atveju, tai yra viena didžiausių nemokumo administratorių korupcijos bylų per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Pažeidimai kelia nuostabą

Nemokumo administratorių veiklą kuruojanti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kasmet atlieka ir viešai teikia administratorių veiklos priežiūros ataskaitą.

Jos objektas yra 2021 m. veikla.

Tuo laikotarpiu teisę administruoti nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesus Lietuvoje turėjo 317 fizinių asmenų, o teisę administruoti tik bankroto procesus – 81 fizinis asmuo.

2021 m. šalyje buvo baigta 1 218 bankroto procesų (be nutrauktų), kreditorių reikalavimų tenkinimas siekė 16 proc., o vidutinė baigtų procesų trukmė – 2,5 m.

Kaip tik šiuo laikotarpiu buvo atlikta 40 nemokumo administratorių veiklos planinių patikrinimų, per 30 patikrinimų rasta pažeidimų.

„Skirta 17 nurodymų ištaisyti veiklos trūkumus, skirti 3 nurodymai papildomai kelti kvalifikaciją, taip pat 10 įspėjimų (nemokumo administratoriams ir už procesų administravimą atsakingiems darbuotojams (vadovams), vienam nemokumo administratoriui apribota teisė būti paskirtam naujų fizinių asmenų bankroto procesų nemokumo administratoriumi, dar vienam panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus. Taip pat buvo skirti 2 įspėjimai už planinių patikrinimų metu skirtų nurodymų nevykdymą“, – rašoma nemokumo administratorių veiklos priežiūros ataskaitoje.

Labai liūdna girdėti tai, kas nutiko, bet palaukime galutinio rezultato.

Iš viso 2021 m. visapusiškų planinių patikrinimų metu nustatyti 66 nemokumo administratorių veiklos pažeidimai, perpus mažiau nei 2020 m., kai tokių pažeidimų fiksuota 121.

„Santykinai mažą pažeidimų skaičių lėmė tai, kad keitėsi pereinamojo laikotarpio reglamentavimas. Kai kurios pareigos, kurias nemokumo administratoriai privalėjo atlikti pagal anksčiau galiojusius reikalavimus, nebuvo tikrintos“, – konstatuota ataskaitoje.

Didžiausias pažeidimų skaičius nustatytas tikrinant pareigas dėl kreditorių susirinkimų šaukimo (15 pažeidimų), turto realizavimo (13), bankroto proceso išlaidų, apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo (10), likvidavimo dėl bankroto (10) ir bankroto proceso pradžios (9).

Griežčiausia poveikio priemonė nusižengusiems nemokumo administratoriams yra teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, kuri skiriama, kai planinio visapusiško veiklos patikrinimo metu administruojamame bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, nustatoma daug labai reikšmingų pažeidimų, apimančių visą bankroto procesą.

Žala dalykinei reputacijai

Nemokumo administratorių rūmų vadovas A. Bielinis neslėpė, kad žinia apie korupcijos skandalą administratorių rate jį šokiravo.

Pasak A. Bielinio, Nemokumo administratorių rūmai vienija administratorius kaip viešasis juridinis asmuo, bet į pačią administratorių veiklą nesikiša.

„Taip, turime Etikos kodeksą, kur gali būti keliamas etikos klausimas. Kiek gaudavome nusiskundimų dėl administratorių, kad jie neetiškai elgiasi, reaguodavome, svarstydavome šituos klausimus. Šiuo atveju mes konkrečiai net nežinome, kas ten atsitiko, vyksta tyrimas. Jei bus kokie užklausimai, tikrai bendradarbiausime. Labai liūdna girdėti tai, kas nutiko, bet palaukime galutinio rezultato“, – ragino A. Bielinis.

Stambi STT operacija

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė tirianti galimą bankroto administratorių korupciją. Įtarimai pareikšti 19-ai asmenų.

Kaip paskelbė BNS, įtariamieji – aštuoni bankroto administratoriai bei 11 bankrutuojančių įmonių vadovų ir atstovų, kreditorių bei debitorių.

Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Areštuotas galbūt neskaidriu būdu įgytas turtas.

Pasak STT, tiriamos aplinkybės, kai bankroto administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms.

Be to, įtariama, kad jie reikalaudavo ir priimdavo didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą.

Dar vienas specifinis įtarimas, iš dalies galintis atliepti ir skandalingą Palangos viešbučio istoriją, – administratoriai dirbtinai sumažindavo turto vertę ir patys jį įsigydavo, taip galbūt padarydami didelę žalą kreditoriams.

Taip pat, pasak STT, bankroto administratoriai galbūt reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas įsigyti bankrutuojančių įmonių turtą ne rinkos verte, sudarytų sąlygas padengti debitorinius įsiskolinimus už mažesnę vertę ar panašiai.

Dirbs ir toliau

Skelbiama, kad vienas įtariamasis suimtas 14-ai dienų, kitam skirtas 50 tūkst. eurų užstatas, o likusiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Dienraščio duomenimis, 14 parų sulaikytas jau senokai šioje srityje dirbantis, žinomas bankroto administratorius V. K. iš Vilniaus, kurio darbo praktikoje – 209 bankrutavusių įmonių administravimas, dar 39-iose jis vykdė restruktūrizavimą, šiuo metu užsiima dar penkių bankrutuojančių įmonių administravimu.

Sulaikytas dviem paroms buvo ir klaipėdietis bankrotų administratorius Tomas Malinauskas. Žurnalistams pasiteiravus, ar jis tikrai figūruoja šiame STT tyrime, T. Malinauskas tai patvirtino.

„Čia visi bankroto administratoriai kažkaip susiję su šia byla. Niekas manęs niekuo nekaltina. Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo. Kai bus kažkas, tai – matysime“, – nedaugžodžiavo T. Malinauskas.

Aš dirbu toliau, mano darbai nesustojo.

STT skelbia, kad, siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, šiuo metu jau atlikta virš 100 kratų įtariamų asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose. Kratose dalyvavo daugiau kaip 70 pareigūnų.

Tiriami atvejai visoje Lietuvos teritorijoje.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba.

Jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Skundas liko nepastebėtas?

Tačiau visai tikėtina, kad ši skambi korupcijos byla gali ir subliūkšti, nes pavyzdžių, kai milijono vertas turtas galėjo būti įgytas už daugybę kartų mažesnę sumą ir su tuo buvo susiję bankroto administratoriai, jau yra.

Prieš trejus metus tokiais įtarimais grindžiamą pareiškimą buvo gavusi Generalinė prokuratūra.

Rašte buvo inkriminuojamos, kaip įtarta, nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu viešbučiu „Pajūris“.

Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas nežinia kodėl atsisakė turto įkeitimo, o dėl to buvo išregistruota hipoteka, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjo organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat skunde teigta, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų“.

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai.

Beje, šio asmens atseikėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui.

Planai: pernai gruodžio 1 d. Palangos savivaldybės interneto svetainėje paskelbta apie sklypo, kuriame yra viešbutis „Pajūris“, parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą. Tada ir paaiškėjo, kas yra planavimo iniciatorius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tyrimas tyliai nutrauktas

Dienraštis apie šį skandalingą atvejį rašė ne kartą (A. Aleksėjūnaitė „Dėl kurorto įžymybės – į Generalinę prokuratūrą“, 2018 03 23; A. Dykovienė „Kas dangsto griuveną?“, 2018 03 29; A. Dykovienė „Pajūris“ – interesų pinklėse“, 2018 05 19).

Lygiai prieš penkerius metus sausio viduryje kurorto savivaldybė, neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio „Pajūris“, kreipėsi į prokurorus, reikalaudama „imtis veiksmų ir avarinės būklės pastatą kuo greičiau rekonstruoti arba nugriauti“.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Pareigūnai duomenų patikslinimui paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės „Bofora“ sumokėti skolą.

Teisėsaugininkai informacijos apie procesinius veiksmus neteikė, tačiau, dienraščio žiniomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį po to, kai žurnalistai ėmė domėtis šia situacija.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje rašoma: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Viešbutis „Pajūris“ anksčiau buvo minimas plataus masto Ūkio banko byloje. Būtent šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra ir taikė areštą.

Tačiau netikėtai dar 2016 m. be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo.

Areštą vėliau panaikino ir prokurorai. O tai reiškė, jog turtą galima parduoti.

Mįslingos viešbučio varžytinės

Taigi tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas.

Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors įsigytas buvo faktiškai už 10 tūkst. eurų.

Varžytinėse už šį objektą buvo prašoma 1,6 mln. eurų. Pastato kaina varžytinių metu išaugo dar 110 tūkst. eurų.

Kas šio objekto savininkas, nebuvo atskleidžiama, varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto svetainėje.

„Šios interneto svetainės tvarkytojas yra Registrų centras, kuris neteikia administratoriui informacijos, kiek dalyvių varžėsi varžytinėse, administratorius buvo informuotas tik apie varžytinių laimėtoją ir jo pasiūlytą kainą“, – į klausimą, kas laimėjo varžytines, tuomet žurnalistams atsakė bankroto administratorius S. Poškus.

J. Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė.

Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas. Visas šis gėris turto vertintojų buvo įvertintas 1,6 mln. eurų suma.

Viešbučio varžytines skelbė bankroto administratorius S. Poškus, kuris atliko įmonės „Bofora“ bankroto procedūrą.

S. Poškus yra bankrotus vykdančios įmonės „Valeksa“ direktorius.

Bendrovė „Valeksa“, atstovaujama S. Poškaus, lyg tyčia vykdė ir įmonės „Optimalus turto valdymas“, kurios nuosavybė ilgą laiką buvo „Pajūris“, bankroto procedūrą.

Ši bendrovė buvo su liūdnai pagarsėjusiu verslininku Vladimiru Romanovu siejamų įmonių dalis.

Nuslydo paslapties šydas

Ilgą laiką buvo laikoma paslaptyje, kam gi dabar priklauso taip sėkmingai parduotas viešbutis „Pajūris“.

Daugiau aiškumo atsirado, kai kurorto savivaldybės interneto puslapyje pasirodė skelbimas apie Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą žemės sklype J. Basanavičiaus g. 9.

Pernai gruodžio 1 d. paskelbta apie šio sklypo parengto projekto svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą.

Tada ir paaiškėjo, kad planavimo iniciatorius yra bendrovė „Mitnas“ iš Vilniaus, kurios vadovas, kaip skelbiama portale rekvizitai.lt, yra Darius Česnavičius.

Lietuvos juridinių asmenų registro duomenimis, „Mitnas“ yra 2019 m. Vilniuje, Žalgirio gatvėje, registruota uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų. Nurodomas įmonės veiklos tikslas ir rūšis – „informacinių paslaugų veikla“.

Vienintele įmonės akcininke nurodoma mažoji bendrija „Antus“, kurios vadovas taip pat yra D. Česnavičius. Nurodomas ir šios bendrijos įstatinis kapitalas – 50 tūkst. litų.

D. Česnavičius yra dar šešių Vilniuje veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (įskaitant ir „Mitną“) vadovas.

Šio asmens pavardė figūruoja viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose – portalo Alfa.lt publikacijoje „Verslininkai kreipėsi į STT, FNTT ir patį G. Nausėdą: pateko į itin rimtą užnugarį turinčių veikėjų pinkles“.

Joje paskelbta, esą 2020 m. spalio pradžioje FNTT, STT, Teisėjų tarybai ir Prezidentui Gitanui Nausėdai iš vienos Vilniaus advokatų kontoros buvo išsiųstas laiškas, kuriame užsienio ir Lietuvos verslininkai išdėstė neeilinę istoriją, į kurią pateko Lietuvoje: „Verslininkai baiminosi, kad tapo žinomo bankroto administratoriaus ir jo bendrininko, kelių bendrovių savininko, rafinuotai suplanuotų galimų nusikaltimų ir reketo aukomis, tačiau pastaruosius esą dengė savi žmonės aukštose pareigose.“

Atnaujins „Pajūrio“ bylą?

Tuomet Alfa.lt rašė, kad šio portalo žurnalistams pavyko susipažinti su Lietuvoje registruotos bendrovės „Sopranai“ ir dar kelių kompanijų istorija iš jų pareiškimų policijai ir FNTT, STT bei prezidentui.

Verslininkų atstovai Alfa.lt portalui įvardijo, kad centrinės figūros toje istorijoje buvo bankroto administratorius, bendrovės „Valeksa“ vadovas S. Poškus, minėtas verslininkas D. Česnavičius ir dar keli susiję asmenys.

Publikacijoje teigiama, esą S. Poškui ėmus administruoti su Ūkio banku susijusių bendrovių bankroto procedūras, į to paties D. Česnavičiaus bendrovės rankas pateko Palangos viešbutis „Pajūris“.

Ar šie asmenys figūruoja ir dabartiniame STT tyrime, dienraščiui išsiaiškinti nepavyko.

Vakar D. Česnavičius telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Pasiteiravus įmonėje „Antus“, kuriai jis vadovauja, kalbinama darbuotoja tikino, kad D. Česnavičius yra išvykęs į užsienį.

Negalėjo kalbėti ir S. Poškus. Vieninteliu viešai skelbiamu telefono numeriu atsiliepusi „Valeksos“ atstovė teigė, kad vadovas yra užsiėmęs.

Ar galėtų būti atnaujinta skandalinga viešbučio byla?

Jei apklausiami asmenys ar liudytojai prabiltų, imtų bendrauti su teisėsaugininkais ir atskleistų kai kurių naujų svarbių duomenų, tyrimas galėtų atgimti.

Pastebėjo keistumų

Teisininkė Andželika Šeikina bylinėjasi su bankrutuojančių įmonių administravimu užsiimančia mažąja bendrija (MB)  "Penktas šansas". A.Šeikina įsitikinusi, kad bankroto administratorius nepelnytai siekia prisiteisti išlaidas už darbą, kurio neatliko.

"Nuo pat pradžių mačiau, kad kažkas čia ne taip. Viskas buvo ne taip. Pagal išsilavinimą esu teisininkė ir žinau, kaip turi būti atliekamos bankroto procedūros. Puikiai žinau, kad bankroto procedūroje turi būti paisoma visų šalių – ir skolininkų, ir kreditorių interesų. Mano bendrovės bankroto procedūroje buvo paisoma tik "Penkto šanso" interesų", – pareiškė A.Šeikina.

Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį, iškėlė individualiai įmonei "Namų teisininkas" bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė MB "Penktą šansą".

"Namų teisininko" įkūrėja ir vadovė buvo A.Šeikina. Moteris nesigynė buvusi skolinga valstybei, t.y. VMI ir "Sodrai", tačiau tikino, kad ruošėsi sumokėti skolą.

"Deklaravau ir kalbėjau "Penkto šanso" atstovams telefonu ir raštu apie tai, kad aš nesiruošiu nemokėti. Kaip tik aš ruošiuosi, noriu ir galiu sumokėti. Ne vieną kartą prašiau administratoriaus, kad jis tarpininkautų kreditoriams, kad tą sumą aš esu pasiryžusi sumokėti. Taip daroma bankroto bylose. Tokiu atveju ir man būtų lengviau, ir valstybei būtų nesužlugdytas mokesčių mokėtojas", – pasakojo teisininkė.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad A.Šeikinos įmonė neturi jokio turto ir jos skola "Sodrai" yra beveik 2,3 tūkst. eurų, o valstybės biudžetui – šiek tiek per 15 tūkst. eurų. Buvo patvirtinta ir visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui 2 140 eurų administravimo išlaidų suma, iš jos 1 140 eurų administratoriaus atlyginimas ir 1 tūkst. eurų kitos administravimo išlaidos, kurias administratorius privalo pagrįsti dokumentais.

Visą bankroto procedūrą atlikau aš pati, tai už ką turiu mokėti bankroto administratoriui ir dar tokius pinigus.

Asmeniniai interesai

Teisines paslaugas teikusi A.Šeikina neabejoja, kad jei bankroto administratorius būtų veikęs pagal visas įstatymo numatytas gaires, šios bylos dėl atlygio už bankroto procedūros administravimą nebūtų. Moteris kartojo, kad visai ne "Namų teisininko" įmonės bankrotas rūpėjo bankroto administratoriui.

"Jie pamatė, kad aš, kaip fizinis asmuo, turiu turto ir visas interesas šioje byloje buvo, kaip jiems išspausti tą mano butą. Tai buvo vienintelis interesas", – įsitikinusi teisininkė.

A.Šeikina sako su "Penkto šanso" atstovu Algiu Kleiva susitikusi tik teisme. "Penkto šanso" atstovams tariamai administruojant jos įmonės bankrotą, ji tik telefonu kalbėjusi kartais su vyru, kartais su moterimi.

"Jie mato, kad mokesčių mokėtojas yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir savininkas atsako visu savo turtu. Galimai yra būrelis suinteresuotų asmenų, tarp jų ir administratorius. Jie mato, kad yra trijų kambarių butas Vilniuje, kurį galima už labai menką kainą paimti. Jei tokio intereso nebūtų buvę, ši byla būtų visai kitaip pasisukusi. Čia buvo paisomi ne valstybės interesai, o jo asmeniniai", – galimus MB "Penkto šanso" interesus vardijo A.Šeikina.

Paslaugų gausa

Radviliškyje registruotos MB "Penkto šansas" steigėjas, Registrų centro duomenimis, yra A.Kleiva. Šis anksčiau bankroto administratoriumi dirbęs asmuo susikompromitavo duodamas kyšį ir už tai buvo nuteistas. Jam buvo apribota teisė dirbti bankroto administratoriumi. Jau pasibaigus teismo skirtam apribojimui, A.Kleiva nesikreipė dėl licencijos atnaujinimo.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) puslapyje nurodoma, kad MB "Penktas šansas" vadovauja Zigmantas Vytautas Skirkevičius. 2019 m. gruodį AVNT bankroto administratoriui MB "Penktas šansas" už neplaninio veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

"Kauno diena" rašė, kad su A.Kleivos pavarde siejama ne viena bankroto administravimo paslaugas teikianti įmonė. Tiesa, joms vadovauja kiti asmenys. Tačiau įdomiausia, kad bankrutuojančių įmonių atstovai, panašiai kaip ir A.Šeikina, patvirtino "Kauno dienai", kad įmonių bankrotų administravimą galimai neoficialiai vykdo licencijos neturintis A.Kleiva.

Gana egzotiška ir tai, kad MB "Penktas šansas" įsikūrusi Radviliškyje, o jo direktoriaus Z.V.Skirkevičiaus darbo vieta, AVNT duomenimis, yra Karšinausko kaime, Panevėžio rajone. Įdomu ir tai, kad nurodytas įmonės telefonas Radviliškyje, kuriuo atsiliepia A.Kleiva. Beje, tas pats telefonas skelbiamas ir dar prie kelių bankroto administravimu užsiimančių įmonių – "Talismanas", "Alba prima", "Atisa". Visų jų adresas nurodomas tas pats Radviliškyje. "Čia daug biurų", – "Kauno dienai" patikslino A.Kleiva ir nurodė, kad jis yra samdomas darbuotojas – konsultantas.

"Aš esu teisininkas, – telefonu "Kauno dienai" A.Kleiva nesigynė "Penktam šansui" atstovavęs teisme. – Ji prirašė apie 50 skundų, tai pagalvokite, kiek darbo buvo mums, teismams. Teismas priteisė jai sumokėti ir ji nemoka." A.Kleiva pareiškė, kad teismo sprendimo jis nekomentuos, ir nesileido į smulkmenas pasakoti, ką nuveikęs A.Šeikinos įmonės bankroto byloje.

Administratorius kenkėjas?

"Pirmą kartą A.Kleivą pamačiau tik teisme. Bankroto bylos procedūrų metu aš jo nemačiau. Kartais kalbėdavau telefonu. Galimai čia buvo A.Kleiva. Kaip supratau, jis prisistatė "Penkto šanso" direktoriumi, nors, tiesą sakant, nesupratau, kas jis toks. Gal jis turėjo įgaliojimą", – tiksliai pasakyti negalėjo A.Šeikina.

Vis dėlto teisininkė neabejoja, kad bankroto administratorius – ar tai buvo A.Kleiva, ar bet kuris kitas "Penkto šanso" vardu prisidengęs asmuo, bankroto proceso metu veikė ne valstybės naudai.

"Aš galiu atsakingai pasakyti, sprendžiant iš jo veiksmų – jis kenkė. Čia buvo žaidimas, nes visą bankroto bylą man teko vesti pačiai", – priežastį, kodėl bylinėjasi dėl atlygio už administratoriaus darbą, pabrėžė A.Šeikina.

Kam žlugdyti mokesčių mokėtoją, kuris nori ir gali padengti skolas? Tokius ir panašius klausimus kėlė A.Šeikina ir pabrėžė, kad bankroto administratorių veiksmai, visų pirma, turėtų būti rūpintis valstybės interesais. "Nesistengė tarpininkauti – būtų švelniai pasakyta, jis kenkė", – kartojo A.Šeikina.

Pasak teisininkės, bet kokioje bankroto procedūroje galima bendrauti su kreditoriais, o ypač tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė. Vertindama bankroto administratoriaus "Penkto šanso" nenorą bendrauti su kreditoriumi, A.Šeikina sako, jog susidarė įspūdis, kad valstybė atsisako gauti pinigus.

"Mano įmonė buvo nemenkai įsiskolinusi valstybei. Sakiau, kad viską sumokėsiu, kad esu pasiryžusi, tačiau pastebėjau, kad ir iš valstybės pusės nebuvo didelio intereso gauti visą sumą", – dėstė teisininkė.

Teisėjai, kurie privalo kontroliuoti bankroto procedūrą ir administratoriaus veiksmus, neretai visiškai nusišalina. (T. Lukšio/Fotobanko nuotr.)

Ėmėsi iniciatyvos

Tačiau čia viena pusė. Bankrutuojančios įmonės vadovė nelepia jautusi nepagarbą iš bankroto administratoriaus pusės. "Tas ponas elgėsi labai įžūliai. Jis tiesiog skambindavo, tyčiojosi, jokio konstruktyvaus bendravimo nebuvo. Jis man nesiūlė susimokėti. Jam to ir nereikėjo. Mano atveju jis pasakė: "Aš pats paimsiu tai, kas man priklauso", – bankroto administratoriaus elgesiu nenustojo stebėtis A.Šeikina.

Teisininkė priėmė kitą sprendimą. Dėl galimybės jos bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais kreipėsi be administratoriaus pagalbos ir prašė, kad būtų sudarytas skolos mokėjimo grafikas. Tačiau valstybė atsakė, kad "ne jūsų pareiga kreiptis į mus, o bankroto administratoriaus". Tačiau administratorius paprašytas piktybiškai nesikreipė.

"Kai sumokėjau mokesčius "Sodrai", jis kreipėsi į pastarąją ir primygtinai reikalavo, kad viską, ką sumokėjau valstybei, būtų grąžinta jam. Man tai pasakojo "Sodros" darbuotojai. Jie buvo išsigandę, jis kėlė vėjus, reikalavo, kad visi pinigai, kurie įkrito į sąskaitą, būtų pervesti jam. Man teko rašyti labai griežtus raštus valstybei ir netgi gąsdinti, kad jie nedrįstų iš valstybinės kišenės perdėti pinigus į privačią", – tęsė A.Šeikina.

Suabejojo kontrole

Dar iki bankroto bylos iškėlimo A.Šeikina buvo sumokėjusi valstybei tam tikrą pinigų sumą. Paaiškėjo, kad tie pinigai metus nebuvo įskaityti, nes neteisingai užrašė kodą. Metus įmonės vadovė prašė, kad tuos pinigus įskaitytų. Pasak A.Šeikinos, VMI net nesiteikė atsakyti.

Kai buvo iškelta bankroto byla, teisininkė to paties prašė administratoriaus. Išeina taip, kad, ko paklausi, to negausi. Teko pačiai įmonės vadovei pradėti civilinį procesą, kad būtų įskaityti valstybei sumokėti pinigai ir kad būtų taikomas senaties terminas.

"Kai per bankroto procedūrą ši byla buvo išskirta,  administratorius visai niekur nevažinėjo. Jam nereikėjo. Aš pati visur važinėjau. VMI atstovai pareiškė, kad šiuos pinigus įskaitys administratoriui, nors aš aiškinau, kad jie painioja valstybinę kišenę su privačia.

Tik po skundo pateikimo Apeliaciniam teismui buvo pasiekta tvarka – pritaikė senaties terminą ir nurodė, kad neleistinai ilgai užsitęsė procesas, pinigų įskaitymo klausimas. Buvo nurodyta, kad neteisingai elgėsi VMI atstovai ir administratorius", – dėstė A.Šeikina.

Teisininkė pabrėžė, kad visi jos bankroto bylos klausimai sprendėsi tik Apeliaciniame teisme. "Ką tai liudija? Kad teisėjai, kurie privalo kontroliuoti bankroto procedūrą ir administratoriaus veiksmus, visiškai nusišalina. Gal jie labai užsiėmę, bet čia ne pagrindas pažeidinėti įstatymą. Tas ponas nebūtų toks drąsus, jei neturėtų palaikymo iš aplinkos", – nedvejojo A.Šeikina.

Aiškinasi teisme

Bankrutuojančios įmonės vadovės, teisininkės A.Šeikinos iniciatyva pačiai tvarkytis su kreditoriais ir pasiekti, kad bankroto procedūra būtų nutraukta, jai atsirūgo. Moteris gavo šaukimą. "Penktas šansas" kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovės apie 2 tūkst. eurų už bankroto administravimą.

A.Šeikina pervedė bankroto administratoriui beveik 70 eurų. Būtent tada, kai pirmą kartą A.Šeikina akis į akį susitiko su "Penktam šansui" atstovaujančiu A.Kleiva, jis pareiškė, kad administratorius turėjo išlaidų dėl teisininkės įmonės bankroto. Esą tos išlaidos yra neapmokėtos, todėl save laiko kreditoriumi, kuris patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.

"Kategoriškai nesutinku su "Penkto šanso" prašoma suma atlyginti už darbą, vykdant mano įmonės bankroto procedūrą. Aš jam būčiau sumokėjusi, jei man pačiai nebūtų tekę taip dirbti toje byloje.

Visą bankroto procedūrą atlikau aš pati. Už ką turiu mokėti bankroto administratoriui ir dar tokius pinigus", – savo pozicijos laikėsi A.Šeikina.

Byloje nurodoma, kad A.Kleiva pateikė kažkokius dokumentus, neva pagrindžiančius jo patirtas išlaidas, tačiau teisininkė abejoja jų tikrumu.

"Jam gi reikėjo kažką pateikti. Jis negalėjo ateiti į teismą ir žodžiu aiškinti, kur ir kiek važiavo, ką darė. Kai jis grindė ieškinio reikalavimus, mačiau, kaip jis klastojo tuos dokumentus", – šyptelėjo teisininkė.

Barbė devyndarbė?

Moteris tęsia, kad "Penkto šanso" atstovo A.Kleivos nurodytos išlaidos yra laužtos iš piršto. A.Šeikina tvirtina, kad bankroto administratorius nė karto nebuvo atvykęs į Vilnių iš Radviliškio, jis nedalyvavo byloje. "Taip, bankroto byloje tvirtinamos preliminarios išlaidos, bet realių išlaidų taip ir neatsirado jokių. Administratoriui mokame už darbą, o ne už tai, kad jis paskirtas. Aš turiu visus įrodymus, kad dirbau savo įmonės bankroto byloje, jis tokių įrodymų neturi. Tik iš pagarbos valstybei galiu kažkiek sumokėti, bet tik už tai, kad jis buvo paskirtas mokėti jo reikalaujamos sumos nesirengiu", – karą bankroto administratoriui skelbė teisininkė.

A.Šeikina patikino mačiusi internete, kad A.Kleiva turi ne vieną įmonę, kurios administruoja kone po 100 bankroto bylų. "Tik pagalvokite, ar jis fiziškai gali sugebėti normaliai atlikti savo administratoriaus pareigas. Kita vertus, teisėjo pareiga kontroliuoti administratoriaus veiksmus, o ne aklai tvirtinti viską, ką jis teikia", – akcentus dėliojo A.Šeikina.

Atrankos kriterijai

Keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Tačiau įdomioji dalis ne "Pajūrio" pardavimas, o bankroto administratoriaus skyrimas.

Kompiuterinė programa "Boforos" bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės "Valeksa" direktorių Stasį Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti "Boforos" bankrotą, S.Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

S.Poškaus paskyrimas "Boforos" administratoriumi buvo skundžiamas prokuratūrai, tačiau teisiškai jokių priekabių nerasta. Visgi prokurorų surinkta detali atrinkto administratoriaus užimtumo analizė užminė mįslę – ar tikrai situacija buvo natūrali?

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės bei bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų kiekį arba koeficientą. Bendrovės "Bofora" bankroto administratoriaus parinkties dieną S.Poškus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nei vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Darbų perskirstymas

Prokurorų atlikta analizė atskleidė, kad S.Poškus, prieš tapdamas "Boforos" bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės "Valeksa" direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S.Poškus liko be darbo.

Remiantis prokuratūros surinkta statistika, vasarą praatostogavęs, rugpjūčio pabaigoje S.Poškus svetainėje, kurioje ir veikia kompiuterinė atrankos programa, pateikė sutikimą administruoti "Boforos" bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S.Poškaus užimtumas jam ėmus administruoti "Boforą" – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus, jis palaipsniui susigrąžino atgal.

Logiškas klausimas: kodėl S.Poškus perleido savo administruotas šešiolika įmonių kitam darbuotojui likus keliems mėnesiams iki "Boforos" bankroto, ir kodėl tapęs "Boforos" administratoriumi, vėl pradėjo administruoti tas pačias įmones?

Tokio sprendimo priežastis tikėtina gana rimta – didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti "Boforos" administratoriumi.

"Kauno diena" paprašė paaiškinti tokius keistus viražus, žingsnius – S.Poškus nesileido į smulkmenas.

"Atsakydami į Jūsų užklausimą pažymime, kad visais klausimais dėl bankroto administratorių skyrimo tvarkos turėtumėte bendrauti su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", – aiškino bankroto administratorius.

"Savo ruožtu paaiškiname, kad bendrovė "Valeksa" įgalioja konkrečius administratorius administruoti konkrečias bankroto procedūras, atsižvelgdama į jų užimtumą, turimą ar norimą įgyti patirtį ir kitas racionalias aplinkybes, nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei administratorių etikos kodekso reikalavimų", – dėstė S.Poškus.

Daug abejonių

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo teismo paskyrimą, dėl ko kildavo nauji teisiniai ginčai ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa  turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. "Žmogiškasis tingumas skatino žavėjimąsi siūloma inovacija – administratoriams buvo sakoma, kad jų darbo krūvis bus suvienodintas, jiems nereikės dalyvauti teismų procesuose, patiems ieškotis klientų ir pan. Klientus parinks programa – visiems po lygiai. Vienas mygtuko paspaudimas ir turi garantuotas pajamas", – tokius argumentus mena situaciją "Kauno dienai" atskleidęs bankroto administratorius (pavardė redakcijai žinoma).

Darbo krūvių suvienodinimas – buvo dar viena siekiamybė diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau panašu, kad taip neįvyko. "10 proc. bankroto administratorių gauna normalų darbo krūvį, o visiems kitiems lieka trupiniai", – tokias proporcijas bankroto administratorių rinkoje mini jų paskirstymą ketvirtus metus analizuojantis specialistas.

Susirašinėjimas su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, kuri atsakinga už bankroto administratorių paskirstymo programos veikimą, bei Finansų ministerija, kuriai pavaldi minėta tarnyba, naudos davė tik tiek, kad institucijų atstovai iš esmės sutiko, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimų nepasiūlė.

Programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina.

Dirbančios sielos

Dėl tokios iškreiptos situacijos dalis bankroto administratorių neslepia, kad patys atsidūrę ties bankroto riba.

Norint atskleisti tam tikrus keistus atrankos niuansus, būtina apžvelgti, kaip atrenkamas administratorius bankroto procese: jis prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir sistemoje pateikia sutikimą administruoti. Tokius sutikimus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Žinoma, kad Lietuvoje įmonių bankroto administravimo paslaugas teikia apie 600 fizinių asmenų ir apie 400 juridinių. Šie skaičiai atskleidžia ir tam tikrus niuansus.

Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nei vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi didesnius šansus. Mažesnis užimtumas didina galiojančios atrankos koeficientą.

"Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina. Dėl to dalis administratorių prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą. Pagal "Sodros" duomenis, šis užmokestis dažnai tesiekia kelias dešimtis eurų už vieną įmonę, tačiau gali būti, kad dalis užmokesčio tiesiog neapskaitoma", – pastebėjimais dalijosi keturių metų statistiką analizavęs specialistas.

Įtarimai: keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiksli pravardė

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nei vienos įmonės, kitų administratorių ir net institucijų – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos ir Finansų ministerijos – atstovų dažnai tiesiog taip ir vadinami – nulinukais.

Logiškai kyla klausimas, kam įmonėms reikalingi darbuotojai, kurie nedirba? Atsakymas paprastas – nulinukai formaliai sumažina įmonės užimtumą ir didina tikimybę būti paskirtai administruoti naują įmonę. Kai nulinukais ginkluota įmonė pateikia sutikimą, programa skaičiuoja formaliai mažą darbo krūvį ir suteikia prioritetą prieš kitus administratorius. "Tie nulinukai ir yra problema. Čia pasidarė atskiras verslas", – pastebi "Kauno dienos" kalbintas bankroto administratorius.

Per maždaug keturis metus trukusią statistikos analizę, ypač įdomus bankroto administratorių darbo užmokesčio dydis. Jau minėtos įmonės, samdančios šešiolika administratorių, vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui siekia 97 eurus per mėnesį. Kitoje įmonėje 28 darbuotojai, turintys bankroto administratorių licencijas, vidutiniškai uždirba 79,16 euro per mėnesį ir sumoka VSDFV įmokų už visus darbuotojus 481,45 euro.

Neoficialiai kalbama, kad faktiškai mokama daugiau – iki pusės minimalios mėnesinės algos už licencijos pardavimą. O sąžiningai dirbantys, profesinės etikos besilaikantys specialistai tampa bedarbiais. Administratoriai tikina esantys vejami iš rinkos dėl valstybės institucijų – dėl to, kad programa jų neskiria, nors jie iš tikro ne vienus metus neturi darbo.

"Genocidas su valstybės palaiminimu, – skundėsi pašnekovas. – Matome, kad yra trys grupės žmonių, supirkusius juridinius asmenis, tačiau jų sąsajos nėra aiškios. Tik galima spręsti pagal atskirus požymius – akcininkus, darbuotojus."

Kasdienybės grimasos

Programa veikia ketvirti metai, tačiau bankroto administratorius pastebi, kad rezultatai vien neigiami – krūviai ypač netolygūs, programos veikimas nesuprantamas, bendruomenė supriešinta, valstybės institucijos problemas pripažįsta, bet nesprendžia.

"Galbūt valstybė šioje tragikomiškoje situacijoje turi naudos – netekę vilties, administratoriai sutinka administruoti beturtes įmones, neretai tokiu būdu ne uždirbdami, o tik pasididindami nuostolius, nes už visas lėšų ar turto neturinčiai įmonei reikalingas paslaugas – pradedant buhalterinės apskaitos tvarkymu ir baigiant Registrų centro paslaugomis – sumoka ne kas kitas, o tas pats administratorius", – dėstė administratorius.

Apie šią situaciją juokaujama, kad beturčių įmonių administravimas yra kaip aukso ieškojimas Palangos smėlyje ir, kad, kol dauguma dirba į nuostolį, maža dalis administratorių paskiriami administruoti normalias įmones, uždirba pelną ir laukia kolegų bankroto. Kai rinkoje liks tik keli stipriausi, nebereikės teikti nemokamų procedūrų. Administratoriai neatmeta, kad tada valstybė turės pati apmokėti šį darbą.

Sistema nepasitikintys administratoriai įsitikinę, kad jos veikla turėtų būti stebima, atliekami auditai, fiksuojamas rankinis valdymas, nustatoma tvarka, per kiek laiko galima koreguoti įvestus duomenis ir kaip tas turi būti įforminta.

Dar vienas pastebėjimas. Prieš iškeliant bankroto bylą labai rimtam subjektui, dažnai ją gauna administruoti tas bankroto administratorius, kuris apie pusantro mėnesio iki minimo bankroto nusinulino ir laukė. Taip pat pastebėti atvejai, kai įmonė programoje rodoma kaip nulinė, faktiškai turinti nemažą darbo krūvį.

Tarnyba: problema egzistuoja

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) pripažįsta, kad įdiegta kompiuterinė atrankos sistema sulaukia kritikos. Analizuojami ir galimai neskaidrūs kai kurių administratorių veikimo principai.

"Kauno dienos" kalbintas tarnybos direktorius Audrius Linartas pastebėjo, kad AVNT 2019 m. atlikta analizė apie bankroto administratorių skyrimo praktiką Baltijos šalyse rodo, jog Lietuvoje naudojama programa esą yra viena pažangiausių tarp aplinkinių valstybių.

– Ar per elektroninės paskirstymo programos veikimo laikotarpį buvo nusiskundimų dėl jos veiklos, ginčai dėl administratorių skyrimo?

– Taip, iš administratorių, juos vienijančių asociacijų gauname pasiūlymus tobulinti programą. Taip pat AVNT atliko bankroto administratorių apklausą, siekiant ištirti jų nuomonę apie naują teisinį reglamentavimą, programos funkcijas. Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

– Kokių būna nusiskundimų ir kaip jie buvo sprendžiami?

– Dalis administratorių paklausimų būna dėl duomenų, naudojamų konkrečios atrankos atveju, tikslumo. Tokiais atvejais analizuojame pateiktą situaciją ir siekiame, kad būtų užtikrintas atrankoje naudojamų duomenų tikslumas.

Siekiant įgyvendinti bankroto ir restruktūrizavimo administratorius vienijančių asociacijų pateiktus siūlymus dėl programos duomenų viešinimo, buvo modernizuotas jos statistinio modulio veikimas. Administratoriai, kurie dalyvavo atrankoje, jau kelis metus gali matyti savo veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių paskaičiavimus atrankos protokoluose.

Taip garantuojama ir programos tinkamo veikimo kontrolė, nes kas geriau nei patys, atrankoje dalyvavę administratoriai, gali patikrinti jiems priskirtinų atrankos kriterijų teisingą panaudą.

Vienas iš naujausių administratorių pasiūlymų – leisti susipažinti su atrankos rezultatais administratoriams, kurie nedalyvavo konkrečioje atrankoje. Šiandien to neleidžia daryti taisyklės, kurios aiškiai reglamentuoja atrankos rezultatų viešinimo procedūras, kam ir su kokios apimties duomenimis leidžiama susipažinti atrankoje dalyvavusiems administratoriams. Šiuo atveju svarstant tokį pasiūlymą būtina įvertinti, ar toks prašomas duomenų išviešinimas nepažeistų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimų.

– Ar tarnybai neužkliūva, kad kai kuriose bankroto administravimo paslaugas teikiančiose bendrovėse įdarbinta daug administratorių, tačiau tik keli iš jų dirba?

– Šiuo metu galiojantys teisės aktai neriboja darbuotojų skaičiaus ir nenurodo konkrečių funkcijų, atliekamų juridinio bankroto administratoriaus veikloje. Esant įprastai verslo situacijai, įmonės samdo darbuotojus, kad jie atliktų konkrečias užduotis ir jų neįdarbina.

Administratorių atrankos programoje įdarbintų administratorių skaičius reikšmingai daro įtaką atrankos kriterijams, todėl atvejai, kai bankroto administravimo bendrovėse atsiranda daug administratorių, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tačiau kurie niekada neadministruoja bankroto procesų, iš tiesų kelia daug klausimų.

Bankroto ir restruktūrizavimo elgesio kodeksas, privalomas visiems administratoriams, numato, kad jie privalo laikytis sąžiningumo principo. Turi nesiimti veiksmų, kurie yra neteisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, AVNT yra įpusėjusi atliekamus neplaninius bankroto administratorių veiklos patikrinimus dėl galimo šio punkto pažeidimo. Patikrinimai nėra baigti, todėl plačiau komentuoti negalime.

– Ar situacija, kai bankroto administratorius dirba keliose įmonėse, tačiau realių bankroto procedūrų neatlieka, neiškreipia konkurencijos, kai, teikiant deklaraciją naujai bankroto procedūrai, vertinamas atrankos koeficientas?

– Didesnis darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, skaičius gerina juridinio bankroto administratoriaus atrankos rodiklius. Kaip tik šiuo metu AVNT atlieka neplaninius tikrinimus, siekdama įvertinti ar toks įdarbinimas nepažeidžia administratorių Elgesio kodekso reikalavimų.

– Ar pastebėta, kad kai kurie bankroto administratoriai, ypač juridinių asmenų vadovai, linkę jo administruotus bankrotus kažkuriam laikotarpiui perduoti kitam asmeniui, o vėliau, kompiuterinei atrankos sistemai skyrus jam naują bankroto procedūra, susigrąžinti nebaigtas procedūras?

– Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato, kokia tvarka ir atvejais juridiniame asmenyje yra paskiriami įgalioti asmenys. Bankroto administratoriai atrankoje gali dalyvauti tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip juridiniai asmenys.

Atrankos koeficientų apskaičiavimas pateiktas atrankos taisyklėse. Bankroto administratoriai, žinodami esamą reglamentavimą ir koeficientų skaičiavimo tvarką, imasi įvairių priemonių, kad padidintų administruojamų įmonių skaičių.

– Ar ankstesniame klausime aprašyta situacija neatskleidžia galimo manipuliavimo ?

– Į šį klausimą bus galima atsakyti po neplaninių patikrinimų rezultatų apibendrinimo. Atrankos programa taikoma vienodai visiems bankroto administratoriams ir veikia pagal patvirtintas taisykles. Šiuo metu Finansų ministerija kaip tik rengia atnaujintas atrankos taisykles, kurios buvo pateiktos pastaboms visoms suinteresuotoms pusėms. Naujoje šių atrankos taisyklių redakcijoje taip pat keičiamos kelios nuostatos, kurios šiuo metu sulaukia daugiausia kritikos dėl galimo skirtingo jų interpretavimo.

– Kiek kainavo sukurti kompiuterinę programą ir kokia kompanija ją sukūrė?

– Programą sukūrė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė "Leksinova". Tai atsiėjo 210 tūkst. litų.

Sunkesnis pasirinkimas

Kauno verslininko Arūno Medišausko užsispyrimas išgelbėti savo bankrutuojančią bendrovę praplėtė jo akiratį bankroto administratorių veiklos labirintuose. Pastarųjų veiklos užkulisiai šokiruoja, tačiau patirti tuos išgyvenimus prisieina tik patekusiems į nepavydėtiną situaciją. Sertifikuota, akredituota, milijoninę apyvartą turėjusi bendrovė "Timber Construkcion Group" (TCG) dėl vieno nesėkmingo projekto tapo bankrutuojančia kompanija.

Vienintelis TCG akcininkas ir vadovas A.Medišauskas neįtikino teismo, kad užsakymų turinti kompanija pajėgi grąžinti skolas, todėl teismas patvirtino kreditorių prašymą paskelbti įmonei bankrotą. Teismas taip pat patvirtino ir kompiuterine programa atrinktą bankroto administratorių – bendrovę "Tigesta".

Apie bendrovei paskirtą bankroto administratorių "Kauno diena" rašė šiemet vasarį. Tąsyk plačiai aprašyti verslininkui A.Medišauskui abejonių sukėlę bankroto administratoriaus veiksmai. Verta paminėti, kad konkrečiai įmonės TCG bankroto administratore buvo paskirta "Tigesta" direktorė Raminta Valiulienė. Bendros kalbos A.Medišaukas ir R.Valiulienė taip ir nerado.

O bendrauti jie buvo priversti ne todėl, kad A.Medišauskas buvo R.Valiulienei paskirtos bankrutuojančios bendrovės direktorius, o todėl, kad jis tapo didžiausiu savo bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi. Istoriškai taip susiklostė, kad, dar esant pajėgiai TCG, A.Medišauskas įsteigė dar vieną bendrovę "Dignalita".

"Mano bendrovė "Dignalita" perėmė kitų TCG kreditorių kreditorinius reikalavimus – bankui sumokėjo daugiau negu 460 tūkst. eurų, iš kitų kreditorių išpirko skolas maždaug už 119 tūkst. eurų. Taigi "Dignalita", o kartu ir aš tapome didžiausiais TCG kreditoriais", – pasakojo A.Medišauskas.

Verslininko A.Medišausko pasirinkimas išgelbėti kompaniją trikdo įprastą bankroto administratorių pasipinigavimą?

Švogerių kraštas

Verslininkas prisiminė ir savo pirmuosius įspūdžius kreditorių susirinkime, kai bankroto administratorė pateikė veiklos ataskaitą. Ji nebuvo patvirtinta, kadangi R.Valiulienės veiksmai kreditoriams pasirodė įtartini. Nebuvo informacijos apie sudarytas sutartis su advokatais, nepateikti duomenys apie paslaugų kainas ir apskritai, pasak A.Medišausko, susidarė įspūdis, kad bankroto administratorė veikia visai ne kreditorių labui. Galiausiai paaiškėjo, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo advokatas, dirbantis R.Valiulienės sutuoktinio Nedo Valiulio advokatų kontoroje.

A.Medišauskas neabejoja, kad TCG kompanijos bankroto administratorė R.Valiulienė neatsitiktinai ignoravo jo, kaip pagrindinio TCG kompanijos kreditoriaus, interesus. Bankrutuojanti TCG nebuvo bevertė įmonė. Prieš bankroto paskelbimą sąskaitoje buvo apie 5 tūkst. eurų, bendrovė turi nekilnojamojo turto už 180 tūkst. eurų.

"Pavyzdžiui, TCG išperkamąja nuoma buvo įsigijusi automobilį "Mercedes Benz". R.Valiulienė sumokėjo išperkamosios nuomos likutį teigdama, kad tai jos paskola bankrutuojančiai bendrovei (apie 29 tūkst. eurų) ir pati tapo kreditore", – pastebėjimais dalijosi "Dignalitos" vadovas A.Medišauskas.

Pagrindinės kreditorės "Dignalitos" atstovai atkreipė dėmesį ir į dar vieną keistą administratorės žingsnį. R.Valiulienė kreipėsi į Turto banką ir paragino aktyviai dalyvauti bankroto procese. Kodėl pasirinko Turto banką? Pasak A.Medišausko, Turto banko, kaip kreditoriaus, dalis labai nedidelė. Turto bankas atsiskaitė su bankrutuojančios TCG darbuotojais, o kreditorinis reikalavimas nesiekia 3 proc. visos kreditorinių reikalavimų sumos.

"Kada jau pakvipo atstatydinimu, "Tigestos" direktorė R.Valiulienė paprašė Turto banko įsijungti į bylą ir tada pasipylė skundai iš pastarojo, kuris yra antros eilės kreditorius ir turi garantiją, kad su juo bus atsiskaityta. Daugeliu atvejų Turto bankas pasisako prieš bet kokius kreditorių veiksmus. Pasirodo, neatsitiktinai, nes "Tigestos" direktorės R.Valiulienės vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas", – šyptelėjo A.Medišauskas.

"Tigesta" pakeista

Įstatymas nurodo, kad bankroto administratorius privalo ginti bankrutuojančios kompanijos kreditorių teises. Būtent įstatymu apibrėžto požiūrio iš R.Valiulienės ir pasigedo didžiausios bankrutuojančios kompanijos TCG kreditorės "Dignalitos" direktorius A.Medišauskas.

Neapsikentęs bankroto administratorės improvizacijų, verslininkas kreipėsi į administratorių veiklą kontroliuojančią Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą (AATVNVT) prie Finansų ministerijos. Jai nurodytus skundo motyvus didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius pateikė ir teismui.

"Gavome tarnybos sprendimą pagal mūsų skundą – bankroto administratorius "Tigesta" pažeidimų nepadarė. Tuo tarpu teismas pagal tuos pačius motyvus atstatydino administratorių, pripažino pažeidus administratorių veiklos atitinkamus punktus. Kaip taip? Teismas mato pažeidimus, o bankroto administratorių darbą turinti kontroliuoti institucija jų neįžvelgia", – stebėjosi A.Medišauskas.

Bendrovės "Dignalita" atstovė advokato padėjėja Dineta Valkauskaitė akcentavo ir AATVNVT skundų nagrinėjimo tempą. "Kol tarnyba priėmė sprendimą ir neįžvelgė teisės normų pažeidimo,  bylą išnagrinėjo du teismai. Kauno apygardos teismas pasisakė, kad administratorius turi atsistatydinti dėl to, kad nepasirašo taikos sutarties. Šis teismo sprendimas buvo skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį. Tarnyba, būdama kontroliuojančia institucija, neįžvelgia teisės normų pažeidimo, kai Lietuvos apeliacinis teismas priima neskundžiamą nutartį, kuri įsigalioja iš karto", – tarnybos kompetencijos ypatumais toliau stebėjosi teisininkė D.Valkauskaitė.

Vis dėlto buvo pasiekta, kad bankroto administratorius "Tigesta" būtų atstatydintas. Teismas nurodė: "Administruoti TCG bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė bendrovė "Paltaja", kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa."

Keistas pasjansas

Viltis, kad paskirta kita bendrovės TCG bankroto administratorė "Paltaja" ims veikti kreditorių naudai, bendraus su kreditoriais, deramai vertins jų susirinkimo pastabas ar reikalavimus, išgaravo labai greitai.

"Ką matome? Abi bendrovės – "Paltaja" ir "Tigesta" – nurodo tuos pačius adresus. Skiriasi tik vadovai. "Paltajos" direktoriumi nurodomas Jonas Paliukėnas. "Tigestos" – R.Valiulienė. Tačiau įdomu tai, kad abiejų įmonių akcininkas vienas ir tas pats – "Framas LT", o "Framas LT" vadovė ir akcininkė yra ta pati Raminta Valiulienė", – taškus dėlioja A.Medišauskas.

Šis pasjansas, esą bankroto administratoriai yra nešališki, dar pridengiamas kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa. Būtent kompiuterinė programa parenka, kuris bankroto administratorius tuo metu yra tinkamiausias administruoti bankrutuojančią įmonę. Sutapimas? A.Medišaukas neslepia abejonės, kad iš kelių šimtų Lietuvoje veikiančių bankroto administravimas teikiančių bendrovių kompiuterinė programa atrenka būtent tą bendrovę, kuri vienaip ar kitaip yra R.Valiulienės rankose.

Ir tai dar ne viskas. "Peržiūrėjome bendrovių "Tigesta" ir "Paltaja" darbuotojų sąrašą. 80 proc. dirbančių administratorių yra tie patys. Tie patys žmonės dirba ir "Tigestoje", ir "Paltajoje", – galimą suokalbį įžvelgė A.Medišauskas.

Verslininkas atkreipė dėmesį į Bankroto administratorių kompiuterinės atrankos programos veikimo ypatumus. Kai programa pagal atitinkamus kriterijus atrenka tinkamiausią tuo metu administratorių bankrutuojančiai kompanijai, atrinktasis administratorius dar turi patvirtinti, kad jis tikrai sutinka administruoti tą kompaniją.

"Paltaja" sutinka administruoti galimai gerai suvokdamama pirmtakės "Tigestos" konfliktą? Pastaroji su R.Valiuliene priešakyje atsistatydina, tačiau gardaus kąsnelio, ko gero, visai nesinori paleisti. A.Medišausko nuomone, formaliai atsistatydina, tačiau realiai pasikeičia tik administruojančios kompanijos pavadinimas.

Netipiška, todėl įtartina?

Labiau įprasta, kad bankrutuojanti kompanija turi mažai turto, o  kai kompanija prisiaugina skolų, verslininkai neretai steigia naują bendrovę, ten perkelia turtą, o likusi su skolomis bankrutuoja.

Aprašomu atveju A.Medišauskas elgiasi netipiškai ir neįprastai bankroto administratoriams. Užuot skandinęs TCG, ne paleidžia, o dargi mėgina pastatyti ant kojų. Galimai toks verslininko elgesys ir bankroto administratoriams signalizuoja apie pelningą bankrotą.

"Natūralu, kad atstatydintas administratorius realiai praranda pinigų kontrolę. Ateina kitas administratorius, kuris realiai kontroliuojamas to paties asmens. Akivaizdu, kad negali būti toks atsitiktinumas. Lietuvoje virš tūkstančio administratorių ir staiga ateina tas pats asmuo", – objektyvumu abejoja A.Medišauskas.

Ir vėl klausimas bankroto administratorių darbą turinčiai kontroliuoti AATVNVT apie interesų konfliktą, galimą bankroto administratorių etikos pažeidimą. Tačiau visai neseniai atsiųstame tarnybos paaiškinime ir vėl nurodoma, kad niekas čia nieko nepažeidė, administratoriai gali dirbti ten, kur nori, tiek, kiek nori. Bankroto administratorių taisyklės nedraudžia jiems dirbti keliose tokias pačias paslaugas teikiančiose įmonėse.

Verta priminti, kad dviejų instancijų teismai, o Apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi patvirtino "Tigestos", o vėliau ir "Paltajos" atstatydinimą. Nutartis priimta spalio 17 d. Lapkričio 11 d. AATVNVT atsakyme A.Medišauskui aiškina neįžvelgianti jokių pažeidimų. Beje, šiuo laikotarpiu jau atstatydinta "Tigesta" tęsia darbą ir elektroniniu laišku primena kreditoriams apie kitą Kauno apygardos teisme vyksiantį posėdį.

Administravimo mastai

Regis, nesusipratimai su skiriamu bankroto administratoriumi turėjo baigtis. Paskelbta nauja bankroto administratoriaus kompiuterinė atranka įmonei TCG. Naujas vardas – "Admivista". Tiksliau, kompiuterinė bankroto administratorių atranka bakstelėjo į tuo metu tinkamiausią administratorių bendrovę "J ir LBR bankroto administravimo, teisines ir buhalterines paslaugas". Šiemet rugsėjį šis vardas buvo pakeistas į "Admivista".

Pasak A.Medišausko, kol kas jis, kaip didžiausias bankrutuojančios bendrovės TCG kreditorius, negavo teismo patvirtinimo, kad "Admivista" patvirtinta administruoti bankroto procedūrą. Tačiau užbėgdamas įvykiams už akių verslininkas peržvelgė "Admivistos" darbuotojų sąrašą.

Sakysite, ir vėl sutapimas. Tačiau didžioji "Admivistos" darbuotojų,  t.y. bankroto administratorių, dalis dirba ir "Tigestoje", ir "Paltajoje". Čia  telieka prisiminti bankroto administratorių veiklą kontroliuojančios AATVNVT vertinimą, kad pagal taisykles bankroto administratoriams nedraudžiama dirbti keliose bendrovėse.

"Mes vėl kreipėmės į teismą dėl interesų konflikto, nes tie patys darbuotojai dirba ir atstatydintose kompanijose", – naują beužsisukantį ratą mini verslininkas.

"Kompiuterinės programos atrinktas administratorius ir pats turi sutikti administruoti atrinktą įmonę. Tai reiškia, kad "Admivista" sutinka administruoti būdama interesų konflikte, nes, kaip minėta, darbuotojai tie patys kaip "Tigestoje" ir "Paltajoje", – pastebi teisininkė D.Valkauskaitė.

Keistai atrodo ne tik tai, kad tie patys žmonės dirba skirtingose bankroto procedūras administruojančiose kompanijose. Keistai atrodo ir tai, kad tie žmonės realiai neadministruoja nė vienos kompanijos.

A.Medišausko turimi duomenys liudija, kad "Tigestoje" bankrutuojančiomis kompanijomis iš maždaug šešiolikos dirbančiųjų rūpinasi tik R.Valiulienė, "Paltajoje" iš panašaus skaičiaus darbuotojų dirba vos du administratoriai, "Admivistoje" – tik jos direktorius.

Kaip taip? Teismas mato pažeidimus, o bankroto administratorių darbą turinti kontroliuoti institucija jų neįžvelgia.

Taika nekvepia?

A.Medišauskas įžvelgia kelis niuansus, galimai lėmusius tokį bankroto administratorių siekį administruoti TCG bankrotą. Vienas jų galėtų būti taikos sutartis. "Kreditorių susirinkimas balsavo už taikos sutartį. Šį kreditorių nutarimą administratorius skundė visoms teismų instancijoms. Tačiau net ir apeliacinis teismas pasisakė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti. Bet administratorius taikos sutarties teismui taip ir nepateikė", – sunkiai paaiškinamą bankroto administratoriaus poziciją dėstė advokato padėjėja D.Valkauskaitė.

Kauno apygardos teismas nustatė terminą – kada ta taikos sutartis turėjo būti pasirašyta. Tai turėjo įvykti 2018 m. liepos 13 d. "Daugiau nei metai, kai bankroto administratorius nevykdo savo funkcijos ir teismo sprendimo. Taikos sutarties teikimas teismui yra bankroto administratoriaus funkcija ir pareiga", – pabrėžė teisininkė.

Kas įvyktų, jei būtų pasirašyta taikos sutartis? Bankroto procedūra būtų nutraukta ir įmonė galėtų tęsti veiklą. A.Medišausko siekis atgaivinti savo įkurtos įmonės veiklą būtų pasiektas. Suprantama, kiek kitokioje padėtyje atsidurtų bankroto administratorius. Jis prarastų darbą, kurio įkainius ir krūvius, paslaugų pirkimą – iš ko ir kiek, numato pats administratorius. Kitaip tariant, administratorius prarastų pajamų šaltinį.

A.Medišauskas mėgino skaičiuoti šiuo metu bankrutuojančios TCG galimybes. Nuo steigimo iki bankroto bylos iškėlimo, vertinant bendrą gautą pelną ir patirtus nuostolius, bendrovės pelnas būdavo mažiausiai 8,5 tūkst. eurų. Nesunkus suskaičiuoti, kiek bendrovė būtų uždirbusi, jei veikla būtų atnaujinta pernai liepą – maždaug 119 tūkst. eurų, nuo kurių dar būtų sumokėti ir mokesčiai valstybei.

Kaip atsaką į tokį, regis, suprantamą verslininko siekį – susitarti taikiai – bankroto administratorė atsakė priešingomis įžvalgomis. R.Valiulienė, dar būdama TCG bankroto administratore, kreipėsi į teismą dėl tyčinio TCG bankroto.

"Paaiškėjo, kad bendrovės savininkas visą turtą perleido kitai savo bendrovei. Paaiškėjus šiai aplinkybei, kilo įtarimų, ar bendrovės bankrotas nebuvo tučinis. Todėl ir kreipėmės į teismą su ieškiniu, prašydami bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kai byla bus išnagrinėta, tada situacija ir spręsis iš esmės", – "Kauno dienai" anksčiau yra aiškinusi R.Valiulienė.

Administratorei užkliuvo A.Medišausko sprendimas kadaise reorganizuoti TCG, įsteigti bendrovę "Dignalita" ir perkelti ten dalį TCG įmonės veiklos ir turto.

Tokiu atveju visiškai neaišku, kokia prasmė buvo A.Medišauskui, kad "Dignalita" taptų didžiausiu TCG kreditoriumi.

Į tai, kad "Dignalita" perėmė didžiąją dalį TCG kreditorių reikalavimų ir siekia taikos sutarties, kad išgelbėtų TCG, neatsižvelgta. Tyčinio bankroto byla vis dar teismo žinioje.

Pasikalbėti nepavyko

"Kauno dienai" nepavyko straipsnio rengimo metu pasišnekėti su atstatydinto administratoriaus "Tigesta" direktore Raminta Valiuliene.

Keliais nurodytais bendrovės telefonų numeriais atsiliepdavusios moterys, paprašytos pakvieti R.Valiulienę, pirmiausia klausdavo dėl kokios bendrovės skambinama. Net nesiteirauta, kas skambina. Argumentuodamos, kad R.Valiulienė yra susitikime, atsiliepusios moterys aiškino, kad, žinodamos konkrečią bankrutuojančią bendrovę, galėtų rekomenduoti kalbėtis su administratorės padėjėja tam bankroto procesui. Tokie pokalbiai buvo keli.

"Kauno diena" prisistatė savo iniciatyva. Po prisistatymo jau neatsirado padėjėjos, galinčios kalbėti apie bendrovės "Timber Construkcion Group" bankrotą. Telefonu kalbėjusi moteris perdavė administratorės pasiūlymą iš anksto suderinti laiką ir atvykti į Vilnių.

"Kauno diena" prašė dešimties minučių bankroto administratorės laiko, kurio pakaktų atsakyti į du klausimus, tačiau komentaro nesulaukė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo, kad kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti trims bankroto administratoriams. BNS žiniomis – Jurijui Grafmanui, Andriui Grigalauskui bei Gaivai Kažemekienei.

Taip pat įtarimai pareikšti J. Grafmano vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei „Bankrotas LT“ ir buvusiam Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ direktoriui Mindaugui Šydeikiui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „Bankrotas LT“ vadovas J. Grafmanas kartu su buvusiais bankroto administratoriais G. Kažemekiene ir A. Grigalausku, kaip įtariama, padėjo tuometiniam „Litgrain“ vadovui M. Šydeikiui pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J. Grafmanas ir A. Grigalauskas iš M. Šydeikis, kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai bei Panevėžio apygardos prokuratūros atstovai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų gegužės pabaigoje, gavus kreditorių pareiškimą. Tyrimo pradžioje taip pat buvo nustatyta, kad G. Kažemekienė ir A. Grigalauskas yra teisti 2014 metais, todėl po kreipimosi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, atitinkamais šios tarnybos direktoriaus įsakymais 2016 metų birželio 27 dieną jie buvo išbraukti iš sąrašo kaip bankroto administratoriai ir neteko įgaliojimų.