Jo teigimu, į rinką gali ateiti tiek filialus šalyje norintys atidaryti mažesni užsienio bankai, tiek licencijas siekiančios gauti Lietuvos įmonės.
„Mes matome, kad tikrai yra aktyvumas, ypač iš mažesnių komercinių bankų. Labai tikėtina, kad keletas mažesnių komercinių bankų tiek iš užsienio, tiek ir siekiančių gauti licenciją papildys mūsų sektorių šiais metais. Bet čia kalbame apie mažesnius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
„Turime keletą pažengusių procesų šiame kontekste kalbant apie pakankamai nišinius, mažus žaidėjus“, – teigė LB valdybos narys.
Jo žodžiais, pelningi 2023 metai yra papildoma paskata ir papildomas argumentas plėstis tiek esamiems bankams, tiek steigtis naujiems.
Paklaustas, ar leidimo Lietuvoje įsteigti filialą į LB kreipėsi vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“, S. Krėpšta teigė nenorintis komentuoti „konkrečių pavadinimų ir situacijų“.
„Be abejo Lietuvos bankas deda pastangas, kad turėtume ir daugiau rimtų bankinių žaidėjų, bet šiuo metu neturime apie tai naujienų“, – teigė S. Krėpšta.
LB vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.
Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai patvirtino ir didžiausias Lenkijos bankas PKO. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.
