B. Vilkaitytės performansų programa sužavėjo švedų publiką ir sulaukė daug gražių atsiliepimų. Menininkė teigė jautųsi stiprų ryšį su auditorija.
„Man patiko, kai juokiausi kaip koks pašėlęs operos artistas, nevidonas, raganius. Kai degė ryškios šviesos, kurias iškviečiau, ir baltoj nežinioj aš buvau kartu su publika, Zvi Goldsteino eksponatais ir spengiančiu erdvės platumu. Juokiausi drąsiai ir kartu labai baikščiai, tie du jausmai kėlė įtampą, tarsi drebinančią sukurtos realybės kambarį“, – įspūdžiais po pasirodymo dalijosi B. Vilkaitytė.
Menininkės performansai yra choreografijos, šokio technikos ir atlikimo vienovė. Naujai atrasdama pojūčius ir kūno kalbą, ji kuria naujas fizinės išraiškos formas.
Sąvoka „vieta“ menininkei tarsi talpykla, pripildyta energijų, įkūnijančių istorijos reiškinius, prisiminimus, laukiančius, kada jie bus atrasti. B. Vilkaitytės šokio performansuose ryškėja ir tokios temos kaip postsovietinė tapatybė, feminizmas, asmeniniai išgyvenimai ir vartotojiškumas, jos pateikiamos per skirtingas prizmes: antikinę, emocinę, ekspresionistinę.
Kalbėdama apie globalias problemas B. Vilkaitytė pasitelkia autobiografinių detalių, per eksperimentinę raišką atlieka socialinės, kultūrinės, istorinės, politinės aplinkos tyrimą. Jos kūryboje galima atpažinti postsovietinio laikotarpio miesto gyvenamųjų rajonų buities detales, kapitalizmo, reklamos, popkultūros apraiškas, šiuolaikines kultūrines tendencijas, interneto kultūros elementus, taip pat moters tapatybės, savarankiškumo, visuomenės primetamų stereotipų problematiką.
Juokiausi drąsiai ir kartu labai baikščiai, tie du jausmai kėlė įtampą, tarsi drebinančią sukurtos realybės kambarį.
Tęstinis projektas „Atvanga“ (2020) – naujausias B. Vilkaitytės darbas. Menininkė-choreografė tyrinėja, kaip įmanoma išgyventi, patirti atvangą (sustojimą, pauzę, atokvėpį, poilsį) scenoje – erdvėje, pasižyminčioje pramogos, produktyvumo, meistriškumo, įspūdžio tradicijomis. Atokvėpyje B. Vilkaitytė ieško santykio su praeitimi, klausydamasi erdvės ir gręždamasi į lietuvių popmuziką, ieškodama judesių stilistikos, ekspresijos. Choreografės kuriamas personažas žiūrovus įtraukia į painius diskursus, kuriuose per įvairias nuorodas, judesius, tekstą atskleidžiami tiek netolimos praeities, tiek ir šiandienos aktualijų kontekstai.
„Malonu pristatyti Barboros Vilkaitytės kūrybą mūsų publikai Malmės moderniojo meno muziejuje, – sako Andreas‘as Nilsson‘as, šio muziejaus parodų kuratorius. – Vilkaitytės šokio performansai kerinčiu, originaliu būdu įkūnija erdvės energiją ir prideda jai dramatizmo bei emocijų. Žvelgiant iš dabarties konteksto, tampa aišku, kokios svarbios šiomis dienomis yra gyvos patirtys.“
B. Vilkaitytė yra sukūrusi apie trisdešimt spektaklių ir performansų; ji šoko ar bendradarbiavo su daugiau nei 20 choreografų iš įvairių šalių. Menininkė kuria įvairiose šalyse, bendradarbiauja su tokiais kūrėjais kaip choreografų duetas iš Paryžiaus Annie Vigier ir Franckas Apertet („Les gens d’Uterpan“), italų menininkas Alexas Cecchettis. 2012 m. B. Vilkaitytė su Lea Vendelbo Petersen (Danija), Ásrún Magnúsdóttir (Islandija) ir Lotta Suomi (Suomija) subūrė tarptautinį šokio kolektyvą „Foreign Mountain“.
