Baseiną su partneriais statančios bendrovės „Irdaiva“ vadovas Vitas Lopinys tvirtina, kad darbai užsitęsė dėl savivaldybėje užtrukusių techninio projekto korekcijų, todėl bendrovė šiuo metu teismuose siekia patvirtinti taikos sutartį su Vilniaus savivaldybe, ja statybų terminą ir siekiama nukelti į 2020-uosius.

Lietuvos apeliacinis teismas sutartį šią savaitę atmetė dėl galimų prieštaravimų Viešųjų pirkimų įstatymui ir nurodė ją koreguoti.

„Buvo nustatyti techninio projekto trūkumai dėl stogo konstrukcijų, trūkumų keitimas užtruko, siekiame nustatyti darbų atlikimui terminą. Pagal dabartinę realią situaciją, tai yra kitų metų kovo pabaiga-balandžio pradžia. Planuota baigti 2018-ųjų trečiąjį ketvirtį“, – BNS sakė V. Lopinys.

Anot jo, šiuo metu „vyksta diskusijos su savivaldybe“ dėl taikos sutarties korekcijų ir įmonė tikisi ją vėl teikti teismui.

Apeliacinis teismas pagrįstais pripažino Vilniaus apygardos teismo argumentus, kad sutartyje numatyta sąlyga automatiškai nukelti darbų terminą, savivaldybei nevykdant sutarties įsipareigojimų (įskaitant ir techninio projekto korekcijų pateikimą laiku), „prieštarauja viešųjų pirkimų normoms ir principams“. Teigiama, jog sutartį galima keisti tik dėl nenumatytų aplinkybių, „nepriklausančių nuo šalių valios“.

Kitu ieškiniu teisme „Irdaiva“ siekia iš Vilniaus valdžios prisiteisti beveik 130 tūkst. eurų – tiek vertinami projekte nenumatyti papildomi betonavimo, armatūros darbai. Anot V. Lopinio, šis teisinis ginčas dar vyksta ir jo taikos sutartis neapima.

Statybų bendrovės vadovas taip pat informavo, kad šią savaitę baigiamos montuoti stogo konstrukcijos, dėl kurių ir buvo kilę ginčų su savivaldybe.

Savivaldybė kol kas sako nepriėmusi sprendimo, kaip toliau bus elgiamasi su taikos sutartimi ir koks bus numatytas galutinis statybų terminas.

„Šiuo metu vertiname situaciją, kol kas nėra jokio sprendimo“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Sovietmečiu statytas Lazdynų baseinas nugriautas pernai rugpjūtį, naująjį baseiną už 21,8 mln. eurų stato bendrovės „Irdaiva“ vadovaujamas konsorciumas, jame taip pat dalyvauja „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“.

Anot V. Lopinio, įtraukus papildomus darbus, galutinė baseino sąmata turėtų perkopti 22 mln. eurų.

Projektus su partneriais vykdančios įmonės „Irdaiva“ direktorius Vitas Lopinys BNS tvirtina, kad dar vasarą pastatytas Fabijoniškių baseinas neatidaromas neužbaigus įrengti antrojo aukšto. Dėl to įmonė teigia įspėjusi savivaldybę beveik prieš metus.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis žada, jog mažasis baseinas užbaigus darbus bus atidarytas jau netrukus – anot jo, juda ir olimpinio baseino Lazdynuose statybos.

„Situacija tokia, kad kol kas negalime vykdyti statybų visu pajėgumu. Prieš metus rugsėjį iškilo techninių problemų, kad stogo konstrukcijos pagal projektą, kuriuo remiantis buvo daromas pirkimas, nelaikė apkrovų ir galėjo stogas įgriūti. Klausimą kėlėme pernai rugsėjį ir iki šio rugpjūčio nebuvo padaromi sutarties pakeitimai“, – BNS apie sustojusias Lazdynų baseino statybas kalbėjo V. Lopinys.

Anot jo, rugpjūčio viduryje bendrovė gavo pakeistą sutartį – ja savivaldybė įsipareigojo iki vasaros pabaigos pateikti paties projekto techninės dokumentacijos pakeitimą.

„Šiandien yra lapkričio vidurys, dokumentacijos neturime“, – BNS patikino jis.

Baseiną kartu su „Irdaiva“ satato bendrovės „Axis Power“ „Mitnija“, „HCS Baltija“, „Montuotojas“, architektūrinį projektą rengė „Infes“, „Slangen+Koenis International B.V.“, „Cloud Architektai“ ir „Sweco Lietuva“.

„Irdaivos“ vadovas tikina, kad daugiau nei metus užsitęsus procedūroms, bendrovė patiria nuostolių dėl įrangos prastovų. Pradžioje planuota, kad baseinas bus baigtas 2019-ųjų pradžioje, iškilus diskusijoms, vasarą svarstyta, kad pabaigtuvės nusikels į kitų metų rudenį. Jis neatmeta, kad įmonė svarstys galimybę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

„Kai pasirašinėjome sutarties pakeitimą, planavome, kad darbus galėsime pabaigti 2019-ųjų spalį. Dabar matome, kad gali būti kitų metų pabaiga, bet jei vėluos dokumentiniai dalykai, tai toliau viskas tęsis“, – svarstė V. Lopinys.

„Išeina metai“, – tvirtino įmonės vadovas, paklaustas, kiek gali vėluoti baseino atidarymo terminas.

P. Poderskis: sprendimai perduoti statytojams

Tuo metu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikina, kad pakeitimai dėl stogo konstrukcijų „yra parengti ir atiduoti rangovui“, nors patys statytojai tvirtina priešingai. Jis sako, kad bendrovės perspėjimai dėl galimų konstrukcinių problemų gauti prieš 9 mėnesius, tačiau tai „dar nereiškia, kad jie blogi ir kad juos reikia keisti“.

„Galima elgtis įvairiai – tiek valdytojui, tiek rangovui prisiimant riziką, tačiau iš viešojo sektoriaus pusės mums svarbu žinoti ar tikrai pakeitimai būtini, reikalingi, nes tai bet kuriuo atveju susiję su projekto keitimu, kuris kainuoja ir užtrunka“, – aiškino P. Poderskis.

BNS turimi dokumentai rodo, kad susirašinėjime su savivaldybe statytojai įspėja, jog nepakeitus stogo konstrukcijų sprendinių, tai „neišvengiamai ir neabejotinai sukels ypatingo statinio – olimpinio baseino griūtį su aukomis“.

P. Poderskis sako, kad techninis projektas buvo taisomas pagal „Irdaivos“ pasiūlytą darbo projektą, „todėl galutiniam sprendimui įtakos turėjo ir rangovo rengiamo darbo projekto tempai“.

„Bet kuriuo atveju, galime pasidžiaugti, kad techninės problemos yra išspręstos, statybos juda. Taip pat jau finalizuojama ir baseino operatoriaus koncesija, kurią planuojame paskelbti šių metų gruodžio mėnesį“, – BNS sakė Vilniaus administracijos vadovas.

Vanduo įpiltas, bet baseinas neatidarytas

Pagal pirminius planus, baseinas Fabijoniškėse su 25 metrų takeliais turėjo būti baigtas dar balandį, tačiau lapkričio viduryje dar įrenginėjamas pastato antrasis aukštas. Sostinės savivaldybės vadovai rugsėjo pabaigoje tvirtino, kad baseine jau yra prileistas vanduo, tačiau vilniečiai čia dar negali lankytis dėl įstrigusių biurokratinių procedūrų su valstybinėmis institucijomis – jos nesutinka pastato pripažinti tinkamu naudoti, kol neįrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Pastatą taip pat statė „Irdaiva“, su bendrove „Statybų kodas“ – įskaitant papildomus darbus, statybos savivaldybei atsiėjo apie 3,2 mln. eurų. Tačiau tai – ne pabaiga. V. Lopinys tvirtina, kad antrojo aukšto įrengimas, taip pat pastato statybų užbaigimo procedūros nebuvo įtrauktos į konkurse numatytų darbų apimtį, tad likusių patalpų įrengimu VVK rūpinsis pati.

„Iš mūsų buvo nupirkta didžioji dalis darbų, bet ne viso pastato įrengimas. Savo darbus atlikome laiku, pastato pridavimu rūpinasi savivaldybė. Darbus baigėme vasaros pradžioje, pagrindiniai darbai buvo baigti jau pavasarį. Buvome atkreipę dėmesį į tam tikrus momentus, kad būtų pasiruošta ir kad greitesnis procesas būtų“, – teigė V. Lopinys.

Jis sako, kad apie gresiančias problemas savivaldybė buvo įspėta.

„Mes dar pernai metų pabaigoje apie tai buvome užsiminę, kadangi ne pirmus metus dirbame rinkoje, žinome niuansus pridavimo procedūrų, kadangi neįrengus pastato, nelabai įmanoma ir priduoti“, – kalbėjo „Irdaivos“ vadovas.

Savivaldybė kaltina Vilniaus vystymo kompaniją

P. Poderskis sako, kad į statytojų perspėjimus buvo reaguojama, tačiau su užduotimis nesusitvarkė projektą prižiūrinti Vilniaus vystymo kompanija.

„Lūkestis buvo priduoti pirmą pastato aukštą – baseiną (nes baseinų trūksta) ir vėliau, poreikiui esant, užsibaigti sporto salę (sporto salių netrūksta). Tačiau paaiškėjo, kad baseino priduoti negalime be sporto salės. Tai vertiname kaip projekto valdytojo, Vilniaus vystymo kompanijos, klaidą“, – tvirtino P. Poderskis.

Jis žada, kad Fabijoniškių baseino vėdinimo įranga bus pradėta montuoti kitą savaitę.

„Ją sumontavus pastatą turėtume pilnai priduoti institucijomis, o tuomet ir atidaryti baseiną vilniečiams“, – žadėjo jis.

Keblumų įgyvendinant valstybinius projektus „Irdaivai“ yra kilę ir anksčiau. Turto bankas 2017-aisiais nutraukė derybas su potencialia Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos laimėtoja „Irdaiva“. Tai padaryta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pranešus, kad buvęs Turto banko darbuotojas, vienas viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.

FNTT tuomet „Irdaivai“ pareiškė įtarimus dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tarnyba skelbė tirianti ES lėšomis vykdytus projektus Respublikinėje Kauno ligoninėje, Palangos šilumos tinkluose, tyrime taip pat figūravo sporto rūmų rekonstrukcija.

Pasak jo, šiuo metu su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) baigiamos derinti konkurso sąlygos dėl 50 metrų ilgio baseino Lazdynuose, taip pat baigiamos rengti sąlygos 25 metrų ilgio baseino Fabijoniškėse potencialiems statytojams.

„Tikimės, bet negaliu garantuoti, kad kitą savaitę bus paskelbtas konkursas dėl Vilniaus Lazdynų baseino. Mažasis baseinas - taip pat duota užduotis, kad šiemet būtų paskelbtas konkursas iki Kalėdų“, - BNS sakė vicemeras.

Projektiniuose skaičiavimuose numatyta, kad naujas baseinas Lazdynuose galėtų kainuoti iki 23 milijonų eurų, mažasis baseinas - apie 3,5 mln. eurų su aplinkos sutvarkymu. Anksčiau planuota, kad didžiojo baseino statybos galėtų kainuoti iki 18,9 mln. eurų.

Vilniaus valdžia siekė, kad mažasis Fabijoniškių baseinas būtų pastatytas dar iki nugriaunant prieš daugiau nei tris dešimtmečius pastatytą, šiuo metu avarinės būklės Lazdynų baseiną, kurio vietoje būtų pastatytas naujasis.

Gegužę jau buvo paskelbti mažojo baseino statybų laimėtojai - įmonių grupė: „Vilmeta“, „Kaminta“, „Kortas“, „Alvora“ ir bendrovė „A.Žilinskio ir ko“. Laimėtojai pasiūlė statyti baseiną už 3,7 mln. eurų - anksčiau skelbta, jog darbams savivaldybė planuoja skirti 3 mln. eurų.

„Vilmetos“ akcininkė yra koncerno „MG Baltic“ netiesiogiai valdoma statybų bendrovė „Mitnija“ - ji ir turėjo vykdyti statybas kaip subrangovė, tuomet patvirtino L.Kvedaravičius. Vilniaus valdžia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) reikalavimu nutraukė konkursą ir nusprendė skelbti naują. Tarnyba nurodė, kad tiekėjai pradžioje siūlė trečdaliu didesnę, nei planuota, kainą, o vėliau per derybas ją tesumažino 1 procentu.

Kaip skelbė portalas 15min.lt, konkurso dieną - gegužės 5-ąją - Vilniaus meras, dabartinis liberalų vadovas Remigijus Šimašius susitiko su „MG Baltic“ vadovu Dariumi Mockumi ir kitais koncerno vadovais. Meras tuomet sakė su „MG Baltic“ atstovais aptaręs Jono Basanavičiaus paminklo projekto, kurį mecenuoja koncernas, reikalus ir apie baseiną nekalbėjęs.

Gegužės 12-ąją Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė atlikusi kratas tuomečio liberalų vadovo parlamentaro Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus bei viceprezidento Raimondo Kurlianskio kabinetuose. Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis perdavė buvusiam Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui apie 106 tūkst. kyšį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius  yra sakęs, kad užsitęsus viešiesiems pirkimams, Lazdynų baseinas bus griaunamas dar nepastačius naujojo.

Konkurso laimėtoju buvo paskelbtas Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ įmonės vadovaujamas konsorciumas. 

„Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas yra aiškus. Aišku, kad reikės atsižvelgti į tai ir greičiausiai konkursą skelbti iš naujo. Man tik apmaudu yra tai, kad žiūrint iš tos medžiagos, kurią aš matau, jog dėl tų biurokratinių pinklių ir užstrigimų bent pusei metų nusikels baseino atsiradimas mieste, o tai vilniečiams labai aktualu, uždarius Lazdynų baseiną“, – penktadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

VPT penktadienį pareiškė, kad miesto valdžia turi nutraukti baseino statybų konkursą. VPT direktorės Dianos Vilytės teigimu, toks sprendimas priimtas dėl per didelės pirkimo kainos, kuri derybų metu buvo sumažinta tik labai simboliškai, taip pat dėl perteklinių kvalifikacijos reikalavimų, kurie sumažino potencialių konkurso dalyvių skaičių.

„Nedrįstu aš (VPT išvadų - BNS) vertinti kaip nepagrįstų, aš manau, kad Viešųjų pirkimų tarnybos argumentai yra logiški, lygiai taip pat kaip ir logiškai buvo suformuluotos pirkimo sąlygos. Aš manau, kad yra akivaizdu, jog tai nėra kažkoks sąmoningas piktnaudžiavimas ar panašūs dalykai, tačiau yra nuostatų, dėl kurių galima diskutuoti“, – kalbėjo R.Šimašius.

Mažojo 25 metrų plaukimo baseino Fabijoniškėse rangovo konkursą laimėjusiame konsorciume yra „MG Baltic“ įmonė „Vilmeta“, įmonės „Kaminta“, „Kortas“, A. Žilinskio ir ko“ ir „Alvora“. Jos baseiną turėjo statyti už 3,7 mln. eurų, nors planuota darbų vertė buvo ne didesnė kaip 3 mln. eurų.

Kaip subrangovę laimėtojai ketino kviesti „MG Baltic“ grupės statybų bendrovę „Mitnija“, skelbė savivaldybė.

„Viena pastaba buvo, kad savivaldybė buvo numačiusi per mažai lėšų negu pateikti visi siūlymai. Be abejo, išvados aiškios, kad reikia „užsimesti“ tų lėšų numatytų, nes mes planavome, kad bus mažiau tų lėšų išleista. Aišku, kad reikės nuo šiol planuoti ne realistines, optimistines sąmatas, bet kiek įmanoma labiau pesimistines, kad visąlaik galėtume pasigirti, kad už gerokai mažiau yra perkama“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Anot jo, VPT viena iš pastabų siūlė sugriežtinti reikalavimus statybininkams, tačiau kita pastaba ragino sušvelninti reikalavimus projektuotojams.

„Viena pastaba buvo, kad siūloma labiau sugriežtinti sąlygas statybos darbams, kad nebūtų galima subranga. Iš esmės tai apribotų konkurenciją. Man tai neatrodo labai teisinga, bet reikės tą daryti. Kita pastaba yra, kad projektuotojams reikėtų kelti mažesnes sąlygas. Kadangi baseinas numatomas iš trijų takelių, mūsų sąlyga buvo, kad projektuotojas būtų suprojektavęs bent 4 takelių baseiną. VPT nuomone, tai per griežta sąlyga“, – sakė R.Šimašius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gegužę pareiškė įtarimus buvusiam Liberalų partijos lyderiui Eligijui Masiuliui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui dėl galimos korupcijos. Viešumoje svarstoma, jog kyšį R. Kurlianskis galėjo duoti galbūt siekdamas padėti „Mitnijai“ laimėti rangos konkursus Vilniuje, o tarp jų minimas ir mažasis baseinas Fabijoniškėse.

Kitų metų rudenį uždarius Vilniaus Lazdynų baseiną, plaukimo vietų trūkumą miesto savivaldybė žada kompensuoti dviem naujais 25 metrų baseinais. Tačiau netgi įgyvendinus abu šiuos projektus, Plaukimo federacijos nuomone, miestiečių poreikiai nebūtų patenkinti.

Lazdynų baseine atliekamas kosmetinis remontas, ruošiamasi paskutiniam sezonui. Kitų metų rudenį jį planuojama nugriauti ir statyti baseinų kompleksą. Laikinai sostinė liks be 50 metrų baseino, todėl miesto savivaldybė šį trūkumą žada kompensuoti naujais – dviem perpus trumpesniais.

„Labai aktualu yra įrengti  baseiną prie Kulviečio mokyklos. Projektas yra dabar ruošiamas, daromi priešprojektiniai pasiūlymai ir tikimės, kad per metus šitas baseinas galėtų atsirasti. Kitas projektas gali būti svarstomas: buvome susitikę su universitetais – tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetu, tiek Vilniaus universitetu. Saulėtekyje, studentų miestelyje, vėlgi gali atsirasti sporto kompleksas, o jame – baseinas“, – sakė Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedaravičius.

Saulėtekyje sporto kompleksą su baseinu ketinama statyti vietoj Vilniaus universiteto sporto salės, bet prieš dešimtmetį kilusiai idėjai įgyvendinti trūksta lėšų. Pasak Vilniaus universiteto atstovės, projektas pavyktų tik bendradarbiaujant su kitomis Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.

„Iš pradžių mąstome apie projektavimą ir ieškome lėšų. Grubiai skaičiuojant, reikėtų apie milijono eurų, galbūt šiek tiek mažiau. Jeigu miestas ne tik infrastruktūros požiūriu, bet ir finansiškai galėtų prisidėti, jeigu galbūt vyriausybės lygmeniu būtų rasta lėšų bent jau pradiniams etapams, tai galbūt ir būtų tas postūmis“, – pasakojo VU Sveikatos ir sporto centro direktorė Doc. Dr. Ramunė Žilinskienė.      

Jeigu nauji baseinai nebus pastatyti per pusantrų metų – iki komplekso Lazdynuose statybų pradžios –, profesionalūs plaukikai Vilniuje nebeturės kur treniruotis.

„Nebus kur sportuoti. Daugiau nėra Sportinio baseino, kuris būtų tinkamas sportininkui. Ir tie keli vienetai, kurie buvo, jie dabar yra privačių savininkų rankose ir  komerciškai sportininkai nesugebės ten pakliūti. Ir netgi du baseinai – Lazdynų ir tas 25 m – išspręs tiktai kokia 40 proc. Vilniaus miesto poreikio. Netgi dviejų baseinų, žiūrint į ilgesnę perspektyvą, neužtenka“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Baseinui Fabijoniškėse prie Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos ketinama skirti apie 3 mln. eurų iš ES fondų, vyriausybės ir savivaldybės biudžetų. Pasak plaukimo federacijos, taupiai statant ekonominio tipo baseiną šios sumos turėtų pakakti.