Žinia apie daugybę klausimų sukėlusią situaciją B. Navickaitė pasidalijo asmeniniame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje.
„Viskas būtų gerai, išskyrus tai, kad teisių neturiu, vairuoti nemoku, mašiną nupirkau ir beveik prieš metus pardaviau. „Regitrą“ įforminome. Jau nebe pirmas kartas, kai gaunu baudas. Kartą tik per plauką nebuvau nubausta už vairavimą be teisių“, – atviravo moteris.
Ji neslėpė – kaskart sulaukus tokių pranešimų apie nusižengimus tenka aiškintis.
„Vis tikiuosi, kad tai – paskutinis kartas... Tai ne vietoje pastačiau, tai greitį viršijau, dabar apsidrausti užmiršau... Ačiū už priminimą, kai turėsiu teises, automobilį ir vairuosiu, pasistengsiu pasitaisyti. Lietuva – stebuklų šalis“, – nuostabos neslėpė B. Navickaitė.
Kaltas naujasis savininkas?
Domėdamiesi moteriai nutikusia situacija, kodėl ji, nors esą ir pardavusi automobilį, iki šiol sulaukia nemalonių priminimų su siūlomomis susimokėti baudomis, portalo žurnalistai uždavė klausimus „Regitros“ atstovams.
„Kaip galima suprasti iš aprašytos situacijos, automobilio naujasis savininkas nevykdė savo prievolių. Kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipė į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti jį jo vardu. Tačiau svarbu pastebėti, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone“, – sakė „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė.
Ačiū už priminimą, kai turėsiu teises, automobilį ir vairuosiu, pasistengsiu pasitaisyti. Lietuva – stebuklų šalis.
Pasak pašnekovės, tokiose situacijose automobilio pardavėjui rekomenduojama pateikti policijai sutartį kaip įrodymą, jog automobilį įsigijo ir už jį atsakingas yra kitas asmuo.
„Jei dėl kažkokių priežasčių asmuo nebeturi pirkimo–pardavimo sutarties ir ji buvo pateikta „Regitrai“, asmuo gali kreiptis į įmonę ir gauti šios sutarties kopiją“, – patarė ji.
Tačiau tokiu atveju, E. Bardauskienės teigimu, jei automobilį pardavęs asmuo sutarties nebeturi ir pardavimo nedeklaravo „Regitroje“, jis yra juridiškai atsakingas už transporto priemonės naudojimą. Todėl situaciją dėl ne jo daromų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų patartina spręsti kreipiantis į automobilio pirkėją.
„Kitaip tariant, sutarti, jog naujasis automobilio savininkas susitvarkytų sandorio formalumus ir įregistruotų jį savo vardu“, – teigė ji.
Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas
Anot E. Bardauskienės, visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
„„Regitra“ savo klientams rekomenduoja naudoti įmonės teisininkų parengtą rekomendacinę pirkimo–pardavimo sutarties formą. Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu, kad prireikus ateityje būtų žinoma, kas šiuo metu atsakingas už transporto priemonę ir jos eksploataciją“, – patarė ji.
Kitaip tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje esą svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kitus duomenis.
„Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Tuo tarpu jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu. Tai yra, perdavimo–priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais“, – akcentavo „Regitros“ atstovė.
Pasikeitusių duomenų deklaravimas
E. Bardauskienės teigimu, per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, asmuo, kuris pardavė Lietuvoje registruotą automobilį, „Regitroje“ arba internetu turi deklaruoti pasikeitusius duomenis.
„Automobilio pardavėjui yra automatiškai suformuojama speciali pažyma, kuri deklaruoja, jog įvyko automobilio savininko pasikeitimas. Šis dokumentas taip pat gali tapti svarbiu įrodymu teisėsaugos institucijoms, kad pirkėjas apie parduotą automobilį pranešė „Regitraiׅ“. Tai yra, atliko savo pareigą ir už automobilį jis nebėra atsakingas. Jei deklaravimo procedūra buvo atliekama internetu, tokia pažyma yra saugoma neribotai, o asmuo ją gali rasti tiesiog prisijungęs prie Transporto priemonių registracijos sistemos“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, pardavėjui deklaravus apie parduotą automobilį, tuomet jo pirkėjas jį savo vardu „Regitroje“ turi įregistruoti per 10 kalendorinių dienų. Jei per numatytą terminą to nepadaroma, automobilis yra automatiškai išregistruojamas ir su juo draudžiama važinėti viešajame eisme.
„Atlikti šiuos du veiksmus: deklaruoti apie pardavimą bei įregistruoti pirkimą, yra labai svarbu, kadangi taip ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir „Regitros“ tvarkomuose registruose yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą. Šiuos duomenis „Regitra“ teikia ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Pavyzdžiui, policijai, kuri naudojasi šiais duomenimis, administruodama kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – pabrėžė E. Bardauskienė.
