Anot ministerijos, tais atvejais, kai leistinas greitis viršijamas nuo 11 iki 20 kilometrų per valandą (km/h), bauda turėtų siekti nuo 30 iki 60 eurų. Šiuo metu ji siekia nuo 12 iki 30 eurų. O tais atvejais, kai greitis viršijamas 21–30 km/h, VRM siūlo numatyti baudą nuo 60 iki 120 eurų. Dabar ji siekia nuo 30 iki 90 eurų.

Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/h, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008-ųjų ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų.

Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas ar neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.

Ministerija skaičiuoja, kad 2021-aisiais skirta 1,4 mln. eurų baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 514 tūkst. eurų – kiek daugiau nei trečdalis, 2022-aisiais šios sumos siekia atitinkamai 1,7 mln. ir 477 tūkst. eurų. 2023 metais iki lapkričio 1-osios skirta 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkstančiai.

Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.

„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – po pirmadienį vykusio Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio sakė ministrė Agnė Bilotaitė.

Per dešimt šių metų mėnesių šalies keliuose įvyko 2,5 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.

Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės – 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 procentus.

Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės – 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.

„Mažiausiai po mėnesio galėsime komentuoti“, – BNS sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, paklaustas, ar yra pagal tokią sistemą nustatytų pažeidėjų.

Lietuvoje jau daugiau nei savaitę veikia 25 vidutinio greičio matuoklių sistemos, jos veikia be sutrikimų, kaupiami užfiksuoti duomenys.

„Dabar jie gula į tarpinį archyvą, o Informacinių ryšių departamentas kalibruoja savo sistemas, kad galėtų perduoti policijai. Kai apdoros, pažeidėjų kiekį žinos policija“, – BNS sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Eduardas Grinaveckas.

Už tvarkingą matuoklių veikimą atsakinga direkcija.

Vidutinio greičio matuokliai apdrausti, kaip ir kiti greičio matuokliai. Lietuvoje yra pasitaikę nemažai greičio matuoklių suniokojimo atvejų.

25 vidutinio greičio matuoklių sistemos, iki rugsėjo 1-osios fiksavusios pažeidimus, dabar duomenis apie juos perduoda Administracinių nusižengimų registrui.

Tai reiškia, kad visoje Lietuvoje išdėstytos 25 sektorinio greičio matuoklių sistemos matuoja vidutinį transporto priemonių greitį tam tikrose kelių atkarpose, o eismo pažeidėjai sulauks baudų.

Pagal šią sistemą, viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita –  tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.

Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspėja specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, daugiausia tokių matuoklių – po šešis – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.

Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje matuokliais bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.

Pirminiais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.

Šiemet avarijose jau žuvo 114 žmonių.