Didesnės baudos grės ir triukšmadariams, ir įmonių vadovams, kai vieša rimtis trikdoma jų patalpose. 

Už tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas balsavo 60 Seimo nariai, prieš buvo 17, 30 susilaikė.

Baudos bus skiriamos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose.

Baudos grės už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose.

Turime suderinti ne tik verslų interesus, bet ir atsižvelgti į žmonių interesus.

Už tai gyventojai bus baudžiami nuo 80 iki 200 eurų vietoj 20–80 eurų dabar.

Taip pat numatyta įmonių vadovų arba kitų atsakingų asmenų atsakomybė. Jiems grės 200–300 eurų bauda. Iki šiol jie nebūdavo baudžiami.

Už pakartotinius nusižengimus baudos didės iki 300 eurų gyventojams ir 400 eurų atsakingiems asmenims. 

Konservatoriaus Viliaus Semeškos teigimu, kurortinės savivaldybės susiduria su triukšmu, o triukšmas kenkia sveikatai.   

Seimas nepritarė „laisviečio“ Vytauto Mitalo siūlymui nebausti įmonių, kurių patalpoje būtų triukšmaujama, vadovų. 

„Vadovas turi kontroliuoti“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė. 

Tuo metu konservatorius Audrius Petrošius pabrėžė, kad pataisomis bus sprendžiama triukšmavimo problema.

„Turime suderinti ne tik verslų interesus, bet ir atsižvelgti į žmonių interesus“, – tvirtino jis.

Pataisa įsigalios, jeigu ją pasirašys prezidentas.

Jis parengė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kad už triukšmavimą viešose vietose būtų baudžiama nuo 80 iki 300 eurų, o pakartotinai nusižengus – 300–500 eurų baudomis.

Įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurių patalpose padarytas nusižengimas, vadovui būtų baudžiami nuo 300 iki 500 eurų, o pasikartojus pažeidimui – nuo 500 iki 700 eurų baudomis.

Šią iniciatyvą taip pat palaikė konservatoriai Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas ir „valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus.

Dabar Administracinių nusižengimų kodekse už triukšmavimą numatytos 20–80 eurų baudos, pakartotinai nusižengus – 80–300 eurų baudos.

Baudos skiriamos už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą, kitokį triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o nuo 19 val. iki 7 val. – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Pasak projekto autorių, didžiųjų miestų senamiesčių, taip pat Palangos J. Basanavičiaus gatvės gyventojai susiduria su ramybės valandomis keliamu triukšmu, sklindančiu iš netoliese esančių barų ir kavinių.

Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 1-osios dėl triukšmo J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje užregistruotas 401 pranešimas, surašytas 131 administracinių nusižengimų protokolas.

„Tačiau pačių policijos pareigūnų teigimu, iš jų tiesiog yra tyčiojamasi, kadangi skiriamos baudos dėl jų mažo dydžio neveikia atgrasančiai, o tuo pačiu ir prevenciškai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pataisos iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse už panašius nusižengimus taikomos didesnės nuobaudos.

Jų duomenimis, Estijoje už bendrųjų elgesio viešose vietose reikalavimų pažeidimą baudžiama bauda iki 400 eurų arba areštu, juridiniams asmenims už tokį nusižengimą gresia iki 2 tūkst. eurų bauda.

Lenkijoje už tokį elgesį gresia areštas nuo 5 iki 30 dienų, laisvės apribojimas mėnesiui arba bauda maždaug iki 1020 eurų, Vokietijoje – bauda iki 5 tūkst. eurų.

Parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko inicijuotoms kodekso pataisoms, kurias toliau svarstys parlamentiniai komitetai.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante, tačiau ne visi to paiso. Šiuo metu nelegalių tvorų tvėrėjams bauda siekia nuo 30 iki 140 eurų.

Už šias kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 74 parlamentarai, 2 buvo prieš, susilaikė 43 tautos atstovai.

Parlamentarai taip pat „palaimino“  Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis už važiavimą transporto priemone miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taip pat už neteisėtą važiavimą per miško paklotę siūloma bausti nuo 500 iki 1500 eurų siekiančia bauda. Taip pat už šiuos pažeidimus būtų konfiskuojama ir transporto priemonė.

Sulaikytas asmuo, pakartotinai darantis nusižengimą, susilauktų dar didesnės baudos – nuo 1500 iki 3000 eurų.

Naujomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat siekiama palengvinti pažeidėjų sulaikymą ir nubaudimą, todėl siūloma iki 600 eurų didinti baudas ir už važiavimą transporto priemone be valstybinio numerio ženklo, su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei numerio ženklais.

Taip pat siūloma suteikti teisę policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikyti pažeidėjus už važiavimą transporto priemone miškais, kur tai daryti draudžiama, ir išrašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Už šias siūlomas kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 48.

Parlamentarai taip pat teigiamai sureagavo į siūlymą žymiai padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus.

Jeigu Seimas pritartų Seimo nario socialdemokrato L. Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110–300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500–3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siektų iki 4500 eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siūloma didinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ne tik už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų, bet ir už teršalų apskaitos bei ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimus.

Šiam projektui po pateikimo pritarė 74 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 42 Seimo nariai.

Pasiūlytus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus Seimas ketina toliau svarstyti gegužės ir birželio mėnesiais.

„Tomas Tomilinas labai aiškiai suangažavęs ginti, kaip jis kartais išsireiškia, darbo žmonių teisėtus lūkesčius ir interesus. (...) Kalbant apie šitą pasiūlymą, aš manau, kad visi tie baudimai, tokie iš tarybinės epochos požiūrio. (...) Aš tokią paralelę paleisčiau – panašus mąstymas išliko iki dabar, nors situacija radikaliai keičiasi. (...) Įmonės trumpina darbo laiką, socialinius paketus formuoja (...), pasaulis eina visiškai į kitą pusę – susitarimo pusę. Nebūtinai per kolektyvines sutartis, (...) mes sakome, kad tie susitarimai galėtų realizuotis per Darbo tarybas, kurios yra Darbo kodekse“, – Eltai teigė D. Arlauskas.

Jo teigimu, ne per baudų didinimą reikia spręsti kylančius nesutarimus tarp darbuotojų ir darbdavių.

„Mes turime ieškoti būdų, kaip patį Darbo kodeksą padaryti lankstesnį ir kad jis atitiktų besikeičiančios darbo rinkos situaciją. (...). Tuo tarpu viena iš šalių (...) Danija apskritai neturi Darbo kodekso – yra susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio arba atvirkščiai. (...) Bendrai aš manau, kad ne šituo keliu einama – ne per baudas, (...)  per požiūrio keitimą, per kultūrinės aplinkos gerinimą, o ne per prievartą“, – tikino darbdavių atstovas.

Danas Arlauskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Kartu D. Arlauskas sureagavo į vieno iš siūlymo iniciatorių – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo T. Tomilino – teiginį, kad verslas naudojasi jam suteikiamu pasitikėjimu. Darbdavių konfederacijos prezidentas teigė, kad kalbėti apie pasitikėjimo nesilaikymą, kai, anot jo, darbo rinkoje vyksta kova dėl darbuotojų, nėra tikslinga.

„Yra dalis verslininkų, ypatingai regionuose matome, kurie prieš 10-30 metų susikūrė, jų požiūris į darbuotoją nepasikeitė – koks buvo, toks ir liko. (...) Bet manau, kad žmonių su tokiu požiūriu laukia nekokia ateitis, nes jei būtų didelė bedarbystė, galėčiau sutikti su tokiu nuogąstavimu, kad yra pasitikėjimo nesilaikymas, bet šiandien vyksta kova dėl darbuotojų. Tie darbdaviai, kurie turi pasenusį požiūrį, jie subankrutuos, išnyks iš rinkos ir jų (vietą – ELTA) užims tie, kurie turi visai kitą požiūrį“, – aiškino D. Arlauskas.

Pasak jo, dabartinės baudos darbdaviams už Darbo kodekso nesilaikymą yra pakankamai griežtos. Be to, kaip sakė darbdavių atstovas, derėtų susikoncentruoti į darbuotojų švietimą apie jų turimas teises ir galimybes.

„Tie patys darbuotojai, jei jie mato, kad darbdavys toks, šiandien nėra problemų susirasti kito darbo, nes visi laukia išskėstomis rankomis. Tad manau (...) nereikia laikyti, kad darbuotojai yra vaikai, kurie yra bejėgiai ir juos pastoviai reikia globoti. Aš galvočiau, kad gal netgi T. Tomilinas turėtų šviesti tuos darbuotojus, kad yra gerų darbdavių, (...) tokia veikla tikrai būtų prasmingesnė“, – teigė jis.

Kaip ELTA jau rašė, parlamentaras T. Tomilinas siūlo didinti darbdaviams skiriamas baudas už Darbo kodekso pažeidimus.

„Siūlome dvigubai didinti baudas už darbo saugos, sveikatos normų pažeidimus, tris kartus didinti minimalią baudą už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Reikšmingai siūloma didinti baudą už komercinės ir ūkinės veiklos pažeidimus, kai vykdoma nedeklaruota individuali veikla. Taip pat yra pasiūlymas dėl neblaivaus žmogaus buvimo darbo vietoje baudos didinimo“, – spaudos konferencijoje Seime praeitą savaitę sakė T. Tomilinas.

Pasak jo, dabartinė verslo aplinka ir darbo santykių priežiūra remiasi prielaida, kad verslu pasitikima, tačiau nedidelė, nors reikšminga, verslo dalis tuo naudojasi.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas siūlo didinti baudas greitį smarkiai viršijusiems vairuotojams.

Pagal užregistruotas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, didėtų baudos tais atvejais, kai leistinas greitis viršijamas daugiau kaip 30 kilometrų per valandą.

Parlamentaras siūlo, kad leistiną greitį viršijus ne mažiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, bauda didėtų nuo šiuo metu nustatytos 400-600 litų iki 600-1000 litų baudos, o dvejų metų stažo neturintiems vairuotojams dar ir ilgėtų galimas teisių atėmimo terminas - iki metų vietoje 3-6 mėnesių.

Greitį viršijusiems 40-50 kilometrų per valandą grėstų 1-1,5 tūkst. litų bauda vietoje šiuo metu numatytos 600-800 litų. Dvejų metų stažo neturintys vairuotojai teises prarastų nuo metų iki metų ir šešių mėnesių, kai šiuo metu sankcija siekia siekia nuo pusės metų iki metų.

Greitį viršijusiems daugiau kaip 50 kilometrų per valandą grėstų 1,5-2 tūkst. litų bauda su teisių atėmimu nuo pusės metų iki metų. Šiuo metu taip greitį viršijęs vairuotojas gali būti baudžiamas 1-1,5 tūkst. litų bauda ir 1-3 mėnesių teisių atėmimu.

Dvejų metų stažo neturintys vairuotojai teises prarastų nuo metų iki metų ir šešių mėnesių, kai šiuo metu sankcija siekia siekia nuo pusės metų iki metų.

Pataisų aiškinamajame rašte A.Matulas pastebi, kad dėl transporto priemonių vairuotojų nepasirinkto saugaus važiavimo greičio Lietuvoje užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, kuriuose susižeidžia ar žūsta žmonės.

Pateikiami duomenys, kad nuo 2010 metų Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius didėjo ir 2012 metais pasiekė 10,1 žmones 100 tūkst. gyventojų, tuo tarpu 2011 metais 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 žuvę žmonės, 2010 metais - 9,2 žmonės 100 tūkst. gyventojų.