JAV žiniasklaida pranešė, kad trečiadienį teisėja Ellen Gesmer atmetė D. Trumpo advokatų prašymą.

Tai pirmoji baudžiamoji byla prieš buvusį JAV prezidentą ir bus pradėta nagrinėti pirmadienį Niujorke atrenkant prisiekusiuosius. Šią savaitę D. Trumpo advokatams jau du kartus nepavyko atidėti teismo pradžios. Pasak „The New York Times“, trečiasis bandymas „pabrėžia didėjančią D. Trumpo neviltį atidėti teismo procesą“.

Advokatai siekia atidėti bylos nagrinėjimą, kad gautų laiko užbaigti ieškinį prieš atsakingą teisėją Juaną Merchaną. Buvusio prezidento respublikono advokatai tvirtina, kad teisėjas yra šališkas, mat jo suaugusi dukra dirbo demokratų patarėja.

Baudžiamieji kaltinimai D. Trumpui Niujorke susiję su maždaug 130 tūkst. JAV dolerių, jo advokato Michaelo Coheno sumokėtų pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels 2016 m., prieš pat jo išrinkimą prezidentu. D. Trumpui, siekiančiam tapti respublikonų kandidatu ir lapkritį būti perrinktam į Baltuosius rūmus, gresia baudžiamasis kaltinimas verslo įrašų klastojimu, kad nuslėptų mokėjimus. Jis kaltės nepripažįsta.

„Šiandien matau būtinybę orientuoti baudžiamąjį procesą į rezultatus, užuot tiek daug dėmesio skyrus biurokratiniams formalumams. Tenka pripažinti, kad mūsų Baudžiamojo proceso kodeksas, iš pradžių išreiškęs gražią permainų viziją, ilgainiui apaugo atgyvenusiomis nuostatomis ir procedūromis“, – sveikinime sakė prezidentas.

„Atvirai pasakysiu – dabartinis klampus, sudėtingas, biurokratinis baudžiamasis procesas manęs netenkina. Tikiu, kad netenkina ir Jūsų. Todėl viliuosi, kad artimiausiu metu kartu rasime būdų, kaip baudžiamąjį procesą patobulinti, kad jis būtų paprastesnis ir atsparesnis piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, – teigė G. Nausėda. – Taip pat svarbu ieškoti būdų, kaip greičiau užbaigti baudžiamąjį procesą ir be teisminio nagrinėjimo. Esu įsitikinęs, kad lėtas teisingumas nėra tas teisingumas, kurio siekiame.“

Atvirai pasakysiu – dabartinis klampus, sudėtingas, biurokratinis baudžiamasis procesas manęs netenkina.

Jis taip pat sakė, kad didelį nerimą kelia pastaraisiais metais „vis pasikartojantys mėginimai peržiūrėti ir apriboti kriminalinės žvalgybos įrankius“, ir įspėjo, kad nepagrįstai eskaluoti kriminalinės žvalgybos problemas gali būti žalinga saugumui.

„Tikrai nesinorėtų grįžti į tuos laikus, kai kriminalinė policija kovoti su organizuotu nusikalstamumu turėjo tarsi surištomis rankomis. Politiniais sumetimais hiperbolizuojant, o neretai tiesiog iš piršto laužiant kriminalinės žvalgybos problemas, gali būti padaryta milžiniška žala visuomenės saugumui“, – sakė šalies vadovas.

Vis dėlto jis teigė dabartinį Kriminalinės žvalgybos įstatymą vertinantis „kaip vieną pažangiausių teisės aktų“, aiškiai apibrėžiantį Kriminalinės policijos veiklos ribas ir suteikiantį įrankių, leidžiančių pažaboti nusikalstamumą Lietuvoje ir įsitraukti į tarptautines operacijas.

Pasak šalies vadovo, per kelis dešimtmečius Lietuvos kriminalinė policija išaugo į elitinę tarnybą, kurioje dirba geriausi šalies tyrėjai: įžvalgūs, kruopštūs ir kompetentingi. Kasdienis jų darbas yra nepaprastai svarbus, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams.

„Nuo kriminalinės policijos veiklos tiriant rezonansinius nusikaltimus priklauso Lietuvos gyventojų pasitikėjimas šalies teisėsauga ir visa valstybe. Todėl Lietuvos kriminalinei policijai būtina turėti pakankamai teisinių ir techninių priemonių svarbiausioms funkcijoms atlikti, turi būti užtikrintas tvarus finansavimas“, – sakė G. Nausėda.

Sveikindamas su spalio 27 dieną minima Kriminalinės policijos diena, prezidentas linkėjo, kad ši institucija toliau augtų bei stiprėtų bei dėkojo jos pareigūnams.

Anot Odesos apygardos prokuratūros, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų pažeidimo, įskaitant tyčinį nužudymą.

Tyrimo duomenimis, 2022 metų balandžio 23 dieną Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai surengė raketų atakas prieš gyvenamąjį namą Odesoje.

Dėl priešo sviedinių buvo sunaikintos gyvenamosios patalpos, užblokuoti išėjimai, įstrigę žmonės. Taip pat kilo gaisras. Apgadinti šalia esantys namai ir automobiliai.

Pažymima, kad teritorijoje nėra karinių objektų.

KT pagal individualų skundą nagrinėjo reguliavimą, kai gavęs pranešimą apie įtarimus baudžiamajame procese įstaigos vadovas privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo, nevertindamas jo individualios situacijos.

Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnyboje galima nustatyti su reputacija susijusį reikalavimą nebūti įtariamiems ar kaltinamiems padarius tam tikras nusikalstamas veikas ir numatyti laikiną tokio reikalavimo neatitinkančių asmenų nušalinimą nuo pareigų, bet nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo.

Pasak KT, taip pat turi būti sudarytos prielaidos taikyti šią priemonę kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno valstybės tarnautojo situaciją ir atsižvelgus į visas svarbias aplinkybes, tarnautojo einamų pareigų svarbą, funkcijų ypatumus, atsakomybę, galimybę jį perkelti į kitas pareigas.

Teismas bylą dėl atitinkamų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nagrinėjo pagal individualų skundą. Pareiškėja ginčijo tvarką, kad gavęs pranešimą apie įtarimus baudžiamajame procese įstaigos vadovas privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo.

Tokia tvarka galioja, kai tarnautojas įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, taip pat, kai įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniams teismui buvo apskundusi įstaigos vadovo įsakymą, kuriuo ji buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, nušalinimo laikotarpiu nemokant darbo užmokesčio. Šis teismas, kaip ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjos skundus atmetė.

Pareiškėja sako, kad pagal ginčijamą reguliavimą nušalinami valstybės tarnautojai atsiduria blogesnėje padėtyje, palyginti su valstybės tarnautojais, kurie dėl įtarimo padarius tą pačią nusikalstamą veiką nušalinami nuo pareigų vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu.

Anot jos, nušalinant pagal Baudžiamojo proceso kodeksą priešingai nei taikant ginčijamą Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, vertinama individuali kiekvieno asmens situacija, nušalinimo priemonės skyrimo reikalingumas ir tikslingumas.

Pareiškėjos nuomone, nenustatyta galimybė vertinti, ar valstybės tarnautojo traukimas baudžiamojon atsakomybėn kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas valstybės tarnyboje negalimas, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

KT ketvirtadienį pagal individualų skundą pradeda bylą dėl atitinkamų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, pranešė teismas.

Pareiškėja ginčija tvarką, kad gavęs pranešimą apie įtarimus baudžiamajame procese įstaigos vadovas privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo, nevertinant jo individualios situacijos.

Tokia tvarka galioja, kai tarnautojas įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, taip pat, kai įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniams teismui buvo apskundusi įstaigos vadovo įsakymą, kuriuo ji buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, nušalinimo laikotarpiu nemokant darbo užmokesčio. Šis teismas, kaip ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjos skundus atmetė.

Pareiškėja sako, kad pagal ginčijamą reguliavimą nušalinami valstybės tarnautojai atsiduria blogesnėje padėtyje, palyginti su valstybės tarnautojais, kurie dėl įtarimo padarius tą pačią nusikalstamą veiką nušalinami nuo pareigų vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu.

Anot jos, nušalinant pagal Baudžiamojo proceso kodeksą priešingai nei taikant ginčijamą Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, vertinama individuali kiekvieno asmens situacija, nušalinimo priemonės skyrimo reikalingumas ir tikslingumas.

Pareiškėjos nuomone, nenustatyta galimybė vertinti, ar valstybės tarnautojo traukimas baudžiamojon atsakomybėn kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas valstybės tarnyboje negalimas, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

Taip pat ji pažymi, kad nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas neapibrėžtą laiką negauna jokių pajamų, jam netaikomos jokios socialinės garantijos, be kita ko, jis nedraudžiamas socialiniu draudimu, neturi teisės gauti ligos išmokos, darbo paieškos išmokos. Anot jos, taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė gauti socialinę paramą nedarbo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Respublikonas, buvęs nekilnojamojo turto magnatas sulaukia kaltinimų Kongrese, esą jis kėsinasi į Teisingumo departamento nepriklausomybę, siekdamas naudos sau arba savo sąjungininkams

Nors D. Trumpas tai neigia, tačiau ketvirtadienį jis sulaukė priekaištų iš savo generalinio prokuroro Billo Barro (Bilo Baro). Pastarasis skundėsi, kad dėl nuolatinių D. Trumpo žinučių tviteryje apie vykstančius baudžiamuosius procesus jis „negali dirbti savo darbo“.

„Laikas liautis komentuoti tviteryje“, – pareiškė B. Barras televizijos laidai „ABC News“.

Šis netikėtas prokuroro pareiškimas primena ankstesnį įvykį, kai buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone'as (Rodžeris Stounas) buvo teisiamas dėl melavimo Kongresui ir bandymo paveikti liudytojus.

Prokurorams paprašius kaltinamajam skirti nuo septynerių iki devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad tai yra „teisingumo klaida“.

Netrukus Teisingumo departamentas netikėtai paskelbė, kad sieks gerokai švelnesnės bausmės. Protestuodami atsistatydino keturi R. Stone'o bylą tyrę prokurorai.

B. Barras, dažnai kaltinamas dėl to, kad yra per daug malonus prezidentui, televizijai ABC sakė, kad D. Trumpas „niekada manęs neprašė ką nors padaryti baudžiamojoje byloje“.

Ankstų penktadienio rytą D. Trumpas pacitavo generalinio prokuroro žodžius tviteryje ir pratęsė: „Bet tai dar nereiškia, kad aš kaip Prezidentas neturiu juridinės teisės tai padaryti. Turiu, bet kol kas nusprendžiau to nedaryti!“

Teisingumo ministerija pranešė, kad siekiama užtikrinti, jog sąraše būtų ne mažiau 140 psichologų (anksčiau buvo orientuotasi į 70 psichologų).

„Registracija tęsiama tiek psichologams, kurie pageidauja išklausyti nemokamus įvadinius mokymus, tiek psichologams, kurie turi teisę įsirašyti į psichologų sąrašą be įvadinių mokymų reikalavimo, t. y. psichologams, baigusiems tokius mokymus anksčiau arba turintiems vaikų apklausų baudžiamajame procese patirties, arba baigusiems specialias teisės psichologijos studijas“, – nurodo ministerija.

Šiuo metu į dalyvausiančių apklausose psichologų sąrašą, kurį administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, yra įrašyta 40 psichologų, turinčių patirties apklausiant vaikus baudžiamajame procese arba įgijusių teisės psichologijos šakos aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Dar 75 psichologai yra nusprendę dalyvauti įvadiniuose trijų dienų mokymuose grupėmis, kuriuos baigę jie galės dalyvauti vaikų apklausose. Birželį tokie mokymai bus surengti 24 psichologams, o iki metų pabaigos iš viso numatoma apmokyti 100 psichologų.

Nuo liepos 1 dienos psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose bus būtinas. Taip pat psichologas privalės dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva psichologai turės dalyvauti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose ir dėl kitų nusikaltimų, taip pat nepilnamečių įtariamųjų ir kaltinamųjų apklausose.

Dabar psichologai dalyvauja mažesnėje dalyje vaikų apklausų. 

Nuo kitų metų sausio policija pildys tik vieną protokolą apie padarytą nusikaltimą vietoj dabar pildomų penkių tokių protokolų.

Policija teigia pradedanti įgyvendinti priemonių kompleksą, kuriomis siekiama baudžiamojo proceso kokybės ir efektyvumo didinimo.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimo, vienas iš įrankių šiam tikslui pasiekti – alternatyvus vieningas Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolas. Šį dokumentą, suderintą su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis, antradienį patvirtino generalinis prokuroras.

„Siekiame kuo operatyvesnio reagavimo į nusikalstamą veiklą, ikiteisminio tyrimo kokybės ir imamės visų įmanomų priemonių, kad kiekvienas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo būtų nubaustas, o nukentėjęs asmuo patirtų kuo mažiau nepatogumų ir sukrėtimų“, - sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Minėto vieningo protokolo pildymas užtikrins, kad pareigūnas, gavęs pareiškimą apie nusikalstamą veiką ar atvykęs į nusikaltimo vietą, atliks visas reikalingas forminimo procedūras: priims pareiškimą, apklaus pareiškėją liudytoju, užfiksuos įvykio vietos ypatumus, surinks tyrimui reikšmingus objektus bei duomenis, taip pat išsiaiškins nukentėjusiojo poziciją dėl padarytos žalos rūšies ir dydžio bei civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šiame viename protokole pareigūnas pažymės ar pareiškėjui žinomas asmuo, galėjęs įvykdyti nusikaltimą bei įvardins visus asmenis, kurie, pirminiais duomenimis, galėtų suteikti tyrimui vertingos informacijos.

Tokiu būdu pareigūnas, pildydamas vietoje penkių protokolų vieną protokolą, sugaiš mažiau tiek savo, tiek nukentėjusiojo laiko, daugiau laiko įvykio vietoje galės skirti asmenų, galinčių turėti reikšmingos tyrimui informacijos, apklausoms bei tyrimui reikšmingų duomenų rinkimui.

Pernai lapkritį, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, siekdamas įvertinti policijos pareigūnų darbo kokybę, atliko baudžiamojo proceso dalyvių, nukentėjusių nuo nusikaltimų Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio apskrityse, apklausą. Apklaustieji akcentavo, kad nusikalstamos veikos forminimo procedūros užtrunka ilgai, dažnai atliekami ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nukentėjusieji dažnai pakartotinai kviečiami atvykti į teritorines policijos įstaigas dėl aplinkybių patikslinimo bei pakartotinėms apklausoms.

Nuo kitų metų sausio policijos bus ir daugiau pertvarkų - sunkiausių nusikaltimų tyrimas bus koncentruojamas apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, bus steigiami specialūs žvalgybos padaliniai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris yra sakęs, kad atsisakius perteklinio darbo, kai „apklausiama šimtas žmonių, kurie nieko nematė ir negirdėjo“, padaugės ir ištiriamų nesunkių nusikaltimų.

„Mes taip pat norime atsisakyti perteklinio darbo. Jei šiuo metu vienas tyrimas sudaro trisdešimt ar penkiasdešimt lapų, mes tikimės, kad jis galbūt sudarys dešimt lapų, bet bus kokybiškesnis“, - kalbėjo E.Šileris.

Latvijos Saugumo policija (SP) neinicijavo baudžiamojo proceso prieš televizijos Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK) dėl parodytos Rusijoje sukurtos laidos „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo neigiama, kad sovietų „specnazas“ 1991 metų sausio 13-ąją atakavo Vilniaus televizijos bokštą, antradienį vakare pranešė Latvijos televizijos naujienų laida.

SP nurodė, kad to siužeto negalima laikyti kurstančiu tarnacionalinę nesantaiką. Tuo pačiu SP mano, kad PBK pažeidė Įstatymą dėl elektroninių masinio informavimo priemonių, o tai yra administracinis pažeidimas.

SP nuomone, tas siužetas yra „viena „minkštosios valdžios“ apraiškų“.

PBK valdanti bendrovė „Baltic Media Alliance“ („Baltijas Mediju Alianse“) anksčiau aiškino, kad PBK nerengė tos laidos apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje ir kad gavo ją iš Rusijos Pirmojo kanalo, likus nedaug laiko iki transliacijos, todėl neturėjo laiko pasidomėti laidoje išsakytomis nuomonėmis.

Minimoje spalio 4 dienos laidoje „Žmogus ir įstatymas“ buvo parodytas interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuomečiu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) televizijai PBK už istorijos faktų iškraipymą toje laidoje skyrė maksimalią administracinę baudą - 1 500 latų (7,3 tūkst. litų).

Bauda lapkričio mėnesį buvo skirta, nes PKB nevykdė savo pareigos objektyviai pateikti faktus ir įvykius, užtikrinant nuomonių įvairovę ir neskelbiant vienašališkos propagandos.

Kaip žinia, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasirašė naują šalies užsienio politikos strategiją, kurioje sakoma, kad Rusija turi naudoti „minkštąją valdžią“ siekdama savo tikslų kaimyninėse valstybėse.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) taip pat yra pradėjusi tyrimą dėl minėtos PBK laidos. Lietuvos kabelinis transliuotojas „Cgates“ yra sustabdęs šio kanalo retransliaciją.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.