Leidinys „The Washington Post“ pavadino tyrimą baudžiamuoju ir citavo du su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius JAV pareigūnus, kurie teigė, kad „bent iš dalies“ bus aiškinamasi, ar įgula žinojo, jog laivas išplaukdamas iš uosto turėjo rimtų sistemų problemų.

Naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime FTB patvirtino, kad jo agentai aplankė su Singapūro vėliava plaukiojusį konteinerinį laivą „Dali“, kuris, praėjus beveik trims savaitėms po nelaimės, tebėra prispaustas po Francis Scotto Key (Frensio Skoto Ki) tilto nuolaužomis.

„FTB yra krovininiame laive „Dali“ ir vykdo teismo sankcionuotą teisėsaugos veiklą. Jokios kitos viešos informacijos neturime ir daugiau komentarų neteiksime“, – sakoma pirmadienio pareiškime.

Tiltas – pagrindinis tranzitinis kelias į judrų Baltimorės miestą ir uostą – buvo sugriautas vos per kelias sekundes kovo 26 dieną, kai laivas „Dali“, susidūręs su energijos tiekimo sutrikimais, rėžėsi į jo atraminę koloną.

Laivui pavyko paskelbti perspėjimą apie nelaimę vos kelios akimirkos iki susidūrimo, tad policija spėjo sustabdyti eismą tiltu ir veikiausiai išgelbėjo daug gyvybių.

Tačiau aštuonių darbininkų grupė, taisiusi duobes kelyje ant tilto, nespėjo pasitraukti ir nukrito į šaltą vandenį kartu su gausybe betono ir plieno nuolaužų.

Du darbininkus pavyko išgelbėti: vienas jų buvo trumpam hospitalizuotas, o kitas nenukentėjo. Dar dviejų darbininkų kūnai buvo surasti, o likusių keturių tebeieškoma.

Laivyba į vieną judriausių JAV uostų Baltimorę ir iš jo sustojo, mat vandens kelias užtvertas didžiulių tilto nuolaužų. 

Institucijos tikisi, kad pašalinus tiltą – supjausčius jį į mažesnes dalis ir jas iškėlus – gelbėtojams pavyks surasti visų aukų kūnus ir galiausiai vėl atidaryti svarbų laivybos kelią.

Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) taip pat pradėjo tyrimą dėl nelaimės.

Be to, ES apkaltino režimą „bauginimu“.

„Koordinacinė taryba, kurią sudaro skirtingų Baltarusijos visuomenės dalių atstovai, kreipėsi į valdžią dėl dialogo, o valdžia atsakė iškeldama baudžiamąją bylą“, – pareiškė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovė spaudai Nabila Massrali (Nabila Masrali).

„Tai darydama Baltarusijos valstybės valdžia ir vėl grįžo prie bauginimo politiniu pagrindu“, – pridūrė ji.

ES rengia sankcijas nemažai grupei žmonių, laikomų atsakingais už prezidento rinkimų Baltarusijoje klastojimą ir protestų slopinimą smurtinėmis priemonėmis.

„Tikimės, kad Baltarusijos valdžia sustabdys baudžiamąją bylą ir vietoj to įsitrauks į dialogą, siekdama taikios išeities iš dabartinės krizės“, – sakė N. Massrali.

Autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, esantis valdžioje jau 26 metus, paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją per anksčiau šį mėnesį įvykusius rinkimus. Tai išprovokavo didelius opozicijos protestus, o teisėsaugos pastangas malšinti demonstracijas brutaliomis priemonėms pasmerkė Vakarų šalių lyderiai.

Opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkai šią savaitę sušaukė Koordinacinės tarybos pirmąjį posėdį ir paragino surengti naujus rinkimus.

Baltarusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl viešų raginimų užgrobti valdžią, valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo šios agentūros vadovą Ivaną Naskevičių.

Pasak jo, generalinė prokuratūra trečiadienį pradėjo tyrimą dėl „viešų raginimų užgrobti valstybės valdžią ir vykdyti veiksmus, kuriais siekiama daryti žalą Baltarusijos nacionaliniam saugumui, naudojantis masinės informacijos priemonėmis arba pasauliniu kompiuterių tinklu – internetu“.

A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.

„Tokios tarybos įkūrimas ir veikla yra nukreipta į valdžios užgrobimą ir kenkia Baltarusijos nacionaliniam saugumui“, – vaizdo pranešime sakė generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas. Jis pridūrė, kad Koordinacinės tarybos įkūrimas, inicijuotas pagrindinės opozicinės kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos štabo, yra „prieštaraujantis konstitucijai“.

Autoritarinis lyderis A. Lukašenka, esantis valdžioje jau 26 metus, paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją per anksčiau šį mėnesį įvykusius rinkimus. Tai išprovokavo didelius opozicijos protestus, o teisėsaugos pastangas malšinti demonstracijas brutaliomis priemonėms pasmerkė Vakarų šalių lyderiai.

S. Cichanouskajos sąjungininkai šią savaitę sušaukė Koordinacinės tarybos pirmąjį posėdį ir paragino surengti naujus rinkimus.

Baltarusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl viešų raginimų užgrobti valdžią, valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo šios agentūros vadovą Ivaną Naskevičių.

Pasak jo, generalinė prokuratūra trečiadienį pradėjo tyrimą dėl „viešų raginimų užgrobti valstybės valdžią ir vykdyti veiksmus, kuriais siekiama daryti žalą Baltarusijos nacionaliniam saugumui, naudojantis masinės informacijos priemonėmis arba pasauliniu kompiuterių tinklu – internetu“.

A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.

Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė nepripažįstanti rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir pradedant rengti sankcijas atsakingiesiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus.

A. Lukašenka nepaisė raginimų atsistatydinimų ir šią savaitę nurodė saugumo tarnyboms imtis tolesnių priemonių neramumams malšinti. Jis taip pat paliepė sustiprinti sienų apsaugą, kad į šalį nebūtų slapta įvežta ginklų ar pinigų.

Ši bendrovė dabar jau likviduota.

Kaip jau buvo skelbta, teismas kaltu pagal šią 850-ies puslapių apimties bylą pripažino vienintelį asmenį – statybos inžinierių Ivarą Sergetą, o kitus kaltinamuosius išteisino.

I. Sergetui skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs jis penkerius metus negalės eiti tokių pareigų. Be to, jis, kaip vienintelis nuteistasis, privalės tragedijos aukų artimiesiems bei per ją nukentėjusiems atlyginti moralinę žalą. Teismo nustatyta tokių kompensacijų suma viršija 5,47 mln. eurų.

I. Sargeto turto areštas galios iki visų priteistų kompensacijų sumokėjimo. Be to, jis privalės padengti 342,3 tūkst. eurų sumos ekspertizės ir daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas.

Teismas nutraukė baudžiamąjį tyrimą visų šioje byloje figūravusių juridinių asmenų atžvilgiu bei atšaukė jiems taikytas priverstinio poveikio priemones, panaikino išteisintų asmenų turto bei sąskaitų areštą.

2013 metų lapkritį įgriuvus Rygos vakariniame Zolitūdės rajone veikusios „Maxima“ parduotuvės stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Statybų ekspertai padarė išvadą, kad griūtis įvyko dėl neteisingai apskaičiuotų statinio stogo apkrovos limitų.

Baudžiamojon atsakomybėn dėl šios tragedijos buvo patraukti parduotuvės projektavimui ir statybai vadovavę asmenys, taip pat juos netinkamai kontroliavę atitinkamų valstybės tarnybų vadovai. Prokurorai siekė, kad šiems asmenims būtų skirtos 5–7,5 metų laisvės atėmimo bausmės, uždraudžiant tokias pareigas eiti dar penkerius metus.

Tokia byla yra pirmoji nuo 2002 metų, kai Nyderlanduose buvo legalizuota eutanazija.

Pasak prokurorų, slaugos namuose gyvenusi 74 metų pacientė savo testamente buvo nurodžiusi, kad nori mirti, tačiau lieka neaišku, ar prieš mirtį tikrai to norėjo.

„Slaugos namų gydytoja, 2016 metų kovą atlikusi eutanaziją 74 metų demencija sergančiai neįgaliai pacientei, bus teisiama“, – sakoma Nyderlandų prokuratūros tarnybos pranešime.

„Tai pirmas atvejis nuo Gyvenimo nutraukimo ir pagalbinės savižudybės įstatymo įsigaliojimo 2002 metais, kai Olandijos valstybinė prokuratūros tarnyba patrauks baudžiamojon atsakomybėn gydytoją“, – teigiama jame.

Nyderlandai ir kaimyninė Belgija 2002 metais tapo pirmosiomis šalimis pasaulyje, įteisinusiomis pagalbą numirti, kurią gali suteikti tik gydytojai griežtai numatytomis sąlygomis.

Gydytoja mano, kad veikė apdairiai tačiau „sveikina tolesnius nurodymus, (kaip elgtis) neįgalių pacientų pageidavimų atveju“, sakė medikės atstovas, kurį cituoja televizija NOS.

„Ji apgailestauja, kad už tai kaltinama“, – pridūrė jis.

Regioninė eutanazijos priežiūros komisija nustatė, kad gydytoja „peržengė ribą“ ir „šiuo atveju veikė neatsargiai“, sakoma prokurorų pareiškime.

Moters testamentas, kurį ji surašė keli metai prieš patekdama į slaugos namus, yra „neaiškus ir prieštaringas“, priduriama jame.

„Nors moteris nuolat tvirtino, kad nori numirti, kitais atvejais ji sakydavo, kad nenori numirti, – teigia prokurorai. – Gydytoja turėjo patikrinti, ar moteris tebenori mirti, aptardama šį klausimą su ja.“

Ši byla „apima svarbias teisines problemas, susijusias su demencija sergančių pacientų gyvenimo nutraukimu. Norėdama, kad į šiuos klausimus būtų atsakyta, prokuratūra perduoda šį specifinį klausimą teismui.“

2017 metais Nyderlanduose eutanaziją pasirinko maždaug 6585 pacientai arba 4,4 proc. iš daugiau nei 150 tūkst. tais metais mirusių žmonių, rodo griežtai eutanaziją kontroliuojančio komiteto pateikti duomenys.

Dvylika atvejų komitetas pažymėjo kaip galinčius kelti susirūpinimą ir du iš jų perdavė ištirti prokurorams.

LKPB keliamų įtarimų I. Rimševičiui neatskleidė ir nenurodė, ar ši byla yra susijusi su Latvijos komercinio banko ABLV likvidavimu.

I. Rimševičiaus advokatas Juris Grynvaldas šią informaciją komentuoti atsisakė.

2018 metų kovą Latvijos Televizija pranešė, kad LKPB pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl banko ABLV atstovų pateikto pareiškimo ir šis baudžiamasis tyrimas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV yra kaltinamas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo schemose ir kyšininkavimu.

Banko ABLV vadovybė kategoriškai paneigė kaltinimus kyšininkavimu ir po „FInCEN“ ataskaitos paskelbimo kreipėsi į kelias teisėsaugos institucijas, įskaitant LKPB.

LKPB neatskleidė, dėl kokių įtarimų vyksta baudžiamieji tyrimai.

„LKPB šiuo metu atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl faktų, minimų banko ABLV atstovų pareiškime. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl, nenorėdamas pakenkti tyrimo procesui, LKPB nepateikia išsamesnės informacijos apie konkretų baudžiamąjį tyrimą ir su juo susijusius asmenis“, – sakoma LKPB pareiškime.

I. Rimševičiui ir verslininkui Mariui Martinsonui yra pareikšti kaltinimai kitoje byloje, kurią iš pradžių tyrė LKPB. Praėjusią vasarą I. Rimševičius buvo apkaltintas kyšininkavimu, o M. Martinsonas – tarpininkavimu.

Bylos prokurorė Viorika Jirgena sakė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškimo, kurį pateikė du banko „Trasta Komercbanka“ akcininkai. Prokurorė teigė, kad minėtieji du akcininkai byloje figūravo kaip kyšininkai, bet kaltinimai šiems asmenims panaikinti, nes jie savanoriškai apie neteisėtą veiklą pranešė teisėsaugai.

Pasak V. Jirgenos, 2010 metais vienas iš akcininkų paprašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti problemą su Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC). Mainais už tai I. Rimševičiui buvo pasiūlyta kelionė į Kamčiatkos pusiasalį.

2012 metais šis ir kitas „Trasta Komercbanka“ akcininkas vėl prašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti banko problemas su FCMC. Tačiau šįkart Latvijos banko vadovas už savo paslaugas pareikalavo 500 tūkst. eurų atlygio, kuris turėjo būti išmokėtas dviem dalimis, iš jų viena – prieš FCMC sprendimą, o kita – po jo.

Prokurorės teigimu, po 2010 metų susitarimo I. Rimševičius ne kartą konsultavo banko „Trasta Komercbanka“ akcininkus, kaip paveikti FCMC sprendimus. Šios konsultacijos vyko ir po 2012 metų. Nors Latvijos banko vadovui dažnai pavykdavo įtikinti FCMC priimti kai kuriuos bankui „Trasta Komercbanka“ palankius sprendimus, tačiau komisija priėmė ir šiam komerciniam bankui nepalankių sprendimų. Anot V. Jirgenos, I. Rimševičius padėdavo šiam bankui parengti atsakymus į komisijos klausimus apie banko likvidumą ir klientus užsieniečius.

Kadangi I. Rimševičius nesugebėjo visiškai įvykdyti akcininkų reikalavimų, jie jam sumokėjo tik 250 tūkst. eurų. M. Martinsonas, padėjęs susitarti dėl korupcinio sandorio, gavo 10 proc. šio kyšio grynaisiais.

Pasak V. Jirgenos, kai du „Trasta Komercbanka“ akcininkai apie situaciją pranešė KNAB, buvo pradėtas tyrimas, o I. Rimševičius ir M. Martinsonas vasario mėnesį buvo trumpai sulaikyti. Iki birželio vidurio, kuomet byla buvo perduota prokurorams, vienas iš įtariamųjų nedavė jokių parodymų, bet pastaruoju metu prokurorams pateikė įvairios su byla susijusios medžiagos.

Nuo tada, kai bylą perėmė prokurorai, buvo gauta daugiau naujų kyšininkavimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Pasak prokurorės, tyrėjai naudojosi medžiaga, surinkta 2013 metais, kai LKPB klausėsi ir įrašė keletą pokalbių. Tyrimas, per kurį buvo gauta ši medžiaga, yra įslaptintas, todėl prokurorė sakė negalinti atsakyti, kodėl tada nebuvo imtasi tolesnių veiksmų.

Teisingumo ministerija ir policija šį pranešimą komentuoti atsisakė.

Tačiau policija paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad „tinkamu laiku“ informuos visuomenę šiuo klausimu, tačiau perspėjama, kad žiniasklaidos pranešimuose esama nepatvirtintos informacijos.

Izraelio žiniasklaida praneša, kad prokuratūros tyrimas yra susijęs su įtarimais korupcija.

Televizija „Channel 10“ informavo, kad generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas (Avičajus Mandelblitas) nurodė policijai atlikti kriminalinį tyrimą.

Ši televizija ir kita šalies žiniasklaida nurodė, kad B.Netanyahu bus apklaustas policijos.

Izraelio ministras pirmininkas neneigia gavęs pinigų iš Prancūzijos magnato Arnaud Mimrano (Arno Mimrano), kuris nubaustas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą – prekybą anglies dvideginio emisijos leidimais ir taršos mokesčių rinkimą, kurie jam atnešė 283 mln. eurų.

B.Netanyahu biuras pranešė, kad 2001 metais iš A.Miramo jis gavo 40 tūkst. JAV dolerių, kurie buvo skirti jo visuomeninei veiklai, taip pat Izraelio vardo viešinimui užsienyje. Tuo metu jis nebuvo vyriausybės vadovas.

Taip pat pradėtas tyrimas dėl B.Netanyahu galimo interesų konflikto, perkant povandeninius laivus iš vienos Vokietijos įmonės.

Žiniasklaida atkreipia dėmesį į galimą interesų konfliktą dėl sandoryje dalyvavusio B.Netanyahu šeimos advokato Davido Shimrono (Davido Šimrono), kuris yra ir povandeninius laivus gaminančios Vokietijos kompanijos „ThyssenKrupp“ tarpininkas Izraelyje.