Iš Vilniaus grįžęs britų gynybos sekretorius B. Wallace'as pranešė, kad trauksis iš pareigų, greičiausiai rugsėjį. Vienas aktyviausių Ukrainos rėmėjų pasidalijo mintimis, kad po kelerių metų Vakarai su Rusija bus įsitraukę į aktyvesnį konfliktą nei dabar.

„Dešimtmečio pabaigoje pasaulis taps daug nesaugesnis. Manau, kad atsidursime konflikte. Nesvarbu, ar tai bus šaltasis, ar karštasis konfliktas, bet, manau, kad būsime sudėtingoje padėtyje. Vladimiras Putinas (Rusijos prezidentas, aut.past.) vis dar turi oro pajėgas, laivyną. V. Putinas dar nebaigė su mumis“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

Prieš kelis mėnesius aukščiausi amerikiečių ir NATO generolai sakė: Rusijos aviacija ir laivynas Ukrainoje smarkiai nenukentėjo.

„Rusų kariuomenės praradimai labai nelygūs. Daugiausiai nukentėjo sausumos pajėgos. Oro, jūrų pajėgose praradimai daug mažiau pastebimi“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavolis.

Vilniuje NATO patvirtino naujus regioninius planus. Pagal juos, viso Aljanso pajėgos bus ruošiamos stoti į gynybines pozicijas, agresijai dar net neprasidėjus, pasirodžius signalams, kad agresija planuojama. Bet ir Vilniuje kalbėta – pasiruošti naujiems planams reikės daug metų.

„Reikia pirmiausia atstatyti visus gamybinius pajėgumus. Tai yra, vėl atstatyti gamyklas, vėl užsiauginti specialistus, kurie tuo užsiima, atkurti mokslinę bazę. Taip, tai užtruks“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariuszas Antonowiczius.

Dešimtmečio pabaigoje pasaulis taps daug nesaugesnis. Manau, kad atsidursime konflikte. Nesvarbu, ar tai bus šaltasis, ar karštasis konfliktas, bet, manau, kad būsime sudėtingoje padėtyje. Vladimiras Putinas vis dar turi oro pajėgas, laivyną. V. Putinas dar nebaigė su mumis.

Britų spauda šiomis dienomis pranešė ir apie planus mažinti kariuomenę iki mažiausio dydžio nuo Napoleono karo laikų. Dabar britų pajėgose tarnauja 75 tūkst. karių. Svarstoma mažinti iki 73 tūkst. Bet britai akcentuoja ne tarnaujančių karių skaičių, o siekį, kad jų pajėgos būtų kuo mobilesnės. Ketinama plėsti rezervą, kad prireikus, būtų kuo daugiau karių. Daugiau išteklių skirti technologijoms – pirmiausia dronams.

Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Alvydas Medalinskas sako, kol NATO reikšmingai sustiprins pajėgas, esminis saugumo nuo Rusijos garantas bus Ukraina.

„Yra Ukrainos užtvanka, stovinti, dar sulaikanti Rusiją. O NATO savo užtvankos priešakinės tai nepastatė. O ta užtvanka reikalinga mums, tai yra, Lietuvai, Latvijai, Estijai. Tai yra ta vadinama priešakinė gynyba“, – teigė A. Medalinskas.

NATO ir dar atskirai didžiojo septyneto šalys Vilniuje pakartojo, kad Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

„Šia prasme rezultatas iš tikrųjų buvo pasiektas. Ukrainos buvimas stipria karine valstybe mums yra ne mažesnė saugumo garantija negu NATO narystė“, – kalbėjo politologas.

Kad NATO nesuteikė aiškaus kelio Ukrainai į Aljansą, anot  A. Medalinsko, gali būti signalas, kad Rusijos žodis dar daro nemažą įtaką.

„Yra palikta pauzė pažiūrėti, kaip vyks karo veiksmai. Ir klausimas bus, ar spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tada jau derėtis su Rusija dėl įvairių sąlygų ne tik Ukrainai, bet ir Vakarams“,  – sakė A. Medalinskas.

Pernai, prieš įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas išsiuntinėjo ultimatumą ir Vakarams, kad NATO patrauktų pajėgas iš Rytų Europos. Vakarai tuomet išmetė Rusijos reikalavimus į šiukšlių dėžę. Dabar pakartoti tą patį ultimatumą rusams būtų sudėtinga. NATO ne tik sustiprino pajėgas Rytų Europoje, bet ir išsiplėtė – įstojo Suomija, laukiama Švedijos. Rusijos pajėgos plečiasi Baltarusijoje, bet smarkiai apribotos rusų galimybės veikti iš Baltijos jūros ar net jų pačių žemės Karaliaučiaus.

„Šiuo metu yra visiškas pritarimas, kad Ukraina įstos į NATO. Dabar kalbama ne apie „ar“ (įstos – BNS), tačiau apie „kada“. Aš suprantu prezidento V. Zelenskio nekantrumą dėl norimo stojimo tvarkaraščio, tačiau galiausiai, kultūriškai, yra sutarta, kad Ukraina įstos į NATO“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė B. Wallace'as.

„Galiausiai, aš manau, kad tai svarbi poziciją, kurią pripažino ir (NATO – BNS) generalinis sekretoriaus, kad kalbama apie „kada“, o ne „ar“, – sakė britų gynybos sekretorius.

Jis pažymėjo, kad Ukraina kare „kasdien įgyja pranašumą“ ir jo tąsa kainuoja Rusijai.

Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas. Tokia formuluotė nuvylė V. Zelenskį, kuris tikėjosi aiškios narystės Aljanse perspektyvos.

NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

Trečiadienį sąjungininkės pristatys Ukrainai saugumo garantijų paketą.

„To nebus“, – interviu savaitraščiui „The Economist“ sakė B. Wallace'as. Pasak jo, JAV nori, kad NATO generalinio sekretoriaus poste liktų J. Stoltenbergas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, suvaidinusi vieną svarbiausių vaidmenų aprūpinant su Rusija kovojančią Ukrainą vakarietiškais ginklais, stumia savo gynybos sekretoriaus kandidatūrą.

Tačiau B. Wallace'as pripažino, kad jo kandidatūra susidūrė su politiniais NATO vaidmens klausimais ir skirtingomis JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vizijomis Aljansui.

Galiausiai J. Stoltenbergą pakeisiantis žmogus turės tikti ir E. Macronui, ir J. Bidenui, sakė B. Wallace'as. Jo interviu vėlai trečiadienį buvo paskelbtas internete.

J. Stoltenbergo, kuris šiam Vakarų kariniam aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, darbas jau buvo pratęstas metams iki spalio – tai buvo padaryta Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.

Kaip viena iš favoritų jį pakeisti iškilo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

Tačiau artėjant liepą Vilniuje vyksiančiam NATO lyderių susitikimui, kol kas nėra jokio 31 Aljanso narės konsensuso dėl aiškaus kandidato, o diplomatai vis garsiau kalba apie galimybę paprašyti J. Stoltenbergo dar padirbėti.

Aljanso laukia strateginiai pasirinkimai, Vašingtonui raginant sąjungininkes užimti griežtesnę poziciją dėl Kinijos, o Paryžiui siekiant, kad Europa būtų savarankiškesnė.

„Prancūzai turi minčių daugelyje sričių“, – sakė B. Wallace'as ir akcentavo būtinybę Europos gynybos pramonei labiau bendradarbiauti.

„Atsakymas į visus klausimus nėra „pirmiausia – Amerika“, kai kalbama apie įsigijimus“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės, Danijos, Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų pranešimas sutapo su Briuselyje vykusiu JAV vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės – maždaug 50 valstybių, kurios remia Kyjivą karinėmis priemonėmis – susitikimu.

„Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais galime suteikti gyvybiškai svarbią oro gynybos įrangą, kuri padės Ukrainai palaikyti puolamąsias operacijas ir apsaugoti ypatingos svarbos nacionalinę infrastruktūrą“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

Naujausias tiekimas padės Kyjivui atremti įžūlias Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus, teigiama bendrame keturių sąjungininkių pareiškime.

„Pagal šią iniciatyvą bus pristatyta šimtai trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų ir su jomis susijusių sistemų, reikalingų apsaugoti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą ir toliau užtikrinti sėkmingas kontrpuolimo operacijas artimiausiais mėnesiais“, – sakė jie.

Įrangos pristatymas jau vyksta ir turėtų būti baigtas per kelias savaites, teigiama pareiškime.

Jame priduriama, kad paketą daugiausia sudaro sovietų laikų raketos, tačiau nenurodė jų šaltinio.

Ukraina jau gauna NATO klasės raketų iš Vakarų sąjungininkių, įskaitant ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ iš JK.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) žurnalistams teigė: „Dėl naikintuvų proceso aš pasisakiau gana aiškiai. Vienas dalykas, kurį supratau per pastaruosius metus, yra tas, kad nieko nereikia prižadėti, bet nieko negalima atmesti.“

Kyjivas prašo amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, kad šie padėtų atremti Rusijos invaziją.

Jungtinės Valstijos kol kas atmetė bet kokius F-16 tiekimus Ukrainai, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, pasirodė esančios atviresnės šiai idėjai.

„Esu labai atviras dėl visų rūšių sistemų, ne tik naikintuvų, nagrinėjimo, kad galėtume suteikti Ukrainai tokią pagalbą“, – sakė B. Wallace'as.

Ministras teigė, kad „tokie dalykai ne visada įvyksta per naktį. Tačiau galiu pasakyti, kad mes nepaliekame ukrainiečių pavojuje“.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Dauningo gatvė, atrodo, atsisakė siųsti savo kovinius lėktuvus.

„JK naikintuvai „Typhoon“ ir F-35 yra labai sudėtingi ir išmokti jais skraidyti prireikia kelių mėnesių, – antradienį teigė oficialus ministro pirmininko atstovas spaudai. – Atsižvelgdami į tai, manome, kad tuos lėktuvus siųsti į Ukrainą nepraktiška.“

Sausio mėnesį britų vyriausybė pareiškė ketinanti kovo pabaigoje nusiųsti tankus Ukrainai, tapusi pirmąja Vakarų sąjungininke, pažadėjusia sunkiąsias puolamąsias mašinas – planuojama nusiųsti 14 tankų „Challenger 2“.

B. Wallace'as sakė, kad Kyjivui skubiai reikia ginkluotės, kad karinės formuotės vietoje galėtų atstumti Rusijos kariuomenę, todėl „lengva nuklysti“.

Jis pridūrė, kad naikintuvų tiekimas nepakeis situacijos per vieną dieną, nes reikėtų sudėtingų mokymų.

„Žinote, net jei rytoj ryte paskelbtume, kad pasodinsime juos į naikintuvus, tai užtruktų kelis mėnesius“, – teigė jis, kadangi ukrainiečiams tektų „staiga išmokti juos pilotuoti“.

„Taigi šiame siaubingame konflikte nėra stebuklingos lazdelės“, – sakė B. Wallace'as, kalbėdamas spaudos konferencijoje Portsmute, pietų Anglijoje, kartu su savo kolega iš Australijos Richardu Marlesu (Ričardu Marlsu).

Redaktorius Deividas Kubikis

„Gynybos sekretorius paneigė šiuos teiginius ir įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesnei eskalacijai“, – nurodoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame pažymima, kad pokalbį inicijavo Maskva.

S. Šoigu ir B. Wallace'as (Beny Volis) aptarė Ukrainos reikalus po ankstesnių Rusijos ministro pokalbių su kolegomis iš Prancūzijos ir Turkijos pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Kaip ir per ankstesnius pokalbius, S. Šoigu „išsakė britų kolegai savo susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų panaudojant „nešvarią bombą“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Gynybos sekretorius paneigė šiuos teiginius ir įspėjo, kad tokie kaltinimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas didesnei eskalacijai.

Kiek anksčiau sekmadienį S. Šoigu apie Ukrainą kalbėjosi telefonu su Prancūzijos ir Turkijos atstovais, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose.

Juose nurodoma, kad su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministru Sebastienu Lecornu (Sebastjenu Lekorniu) „buvo aptarta padėtis Ukrainoje, kuri turi nuolatinę tendenciją toliau nekontroliuojamai eskaluotis“.

Vėliau rusų gynybos ministras telefonu kalbėjosi su Turkijos kolega Hulusi Akaru (Chulusiu Akaru).

Abiejuose pokalbiuose S. Šoigu išreiškė „susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų, panaudojant „nešvarią bombą“.

Penktadienį Rusijos gynybos ministras surengė retą pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu). Abi šalys patvirtino, kad kalbėjo apie Ukrainą.

Tai buvo tik antrasis ministrų pokalbis nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną išsiuntė karius į Ukrainą. Dar gegužę L. Austinas ragino Maskvą „nedelsiant“ paskelbti paliaubas.

JK taip pat apmokys ukrainiečius naudotis šiais įrenginiais. „Ši gyvybiškai svarbi įranga ir mokymai padės Ukrainai užtikrinti savo vandenų saugumą, palengvinti grūdų eksportą ir parems Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siekiančias apginti savo pakrantę ir uostus“, – teigė JK gynybos ministras Benas Wallace'as.

Šie dronai skirti naudoti sekliuose vandenyse. Jie gali panerti į 100 metrų gylį ir su savo daugybe jutiklių aptikti minas.

„Atidžiai apsvarstęs ir aptaręs su kolegomis bei šeima, nusprendžiau nedalyvauti varžybose dėl Konservatorių partijos lyderio posto“, – tviteryje pranešė jis ir pridūrė esąs „dėkingas“ už paramą, kurios sulaukė.

Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B. Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.

Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.

Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.

Pasak B. Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.

Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kalbėjęs šalia stovint B. Wallace'ui, pranešė, kad Oslas taip pat „svarsto galimybę padovanoti Ukrainai papildomų“ ginklų. Norvegija jau perdavė Kyjivui 22 haubicas M-109, apie 100 priešlėktuvinių raketų „Mistral“ ir maždaug 4 tūkst. prieštankinių ginklų M72.

Tokius komentarus jie išsakė likus kelioms valandoms iki kone pusšimčio šalių susitikimo Briuselyje, kuriame, pasak JAV ambasadoriaus prie NATO, kartu su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.

Paklaustas, ar V. Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų, B. Wallace`as pareiškė, jog Kremliaus šeimininkas „visada turėjo tokių ambicijų“, kadangi yra „etninis nacionalistas“.

„Akivaizdu, kad yra kitų rusakalbių grupių, į kurias jis žiūri taip pat, kaip nacistai Antrojo pasaulinio karo metais – kad esą šie žmonės priklauso jiems“, – sakė gynybos sekretorius.

Jo manymu, V. Putinas iš nevilties mėgina išplėsti karą į Moldovos Uždniestrės regioną.

„Mes kol kas nežinome atakų Uždniestrėje detalių ir kas jas surengė, bet jei tai buvo Rusija, ji padarė strateginę klaidą“, - teigė B. Wallace`as.

Anot jo, dabar V. Putinas gali mėginti sujungti užgrobtas Ukrainos teritorijas ir „tiesiog tapti vėžiniu augliu Ukrainoje“. Todėl Vakarai turi padėti Ukrainai atremti Rusijos kariuomenę.

J. Wallace'as taip pat teigė, kad JK galėtų paremti Ukrainos bandymą atsiimti 2014 metais aneksuotą Krymą, bet pirmiausia reikia išmušti Rusiją iš pozicijų, kurias ji užėmė po vasario 24 d.