Be to, šalies poziciją formuojančios ministerijos skeptiškai vertina ir dalį kitų su ES biudžetu susijusių Briuselio pasiūlymų, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos tarp Bendrijos narių.

Tokiai Finansų ministerijos pristatytai Vyriausybės pozicijai praėjusį trečiadienį uždarame posėdyje pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. 

„Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus, juolab, kad ši priemonė buvo skirta skatinti nacionaliniam šalių žalinimui. Jeigu dabar daugiau tų surenkamų lėšų turėsime pervesti į (ES – BNS) biudžetą, tai mes ne visiškai pasieksime ir tuos nacionalinius tikslus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Bijoma, kad sumažės lėšos Klimato kaitos programai

Siekiant padengti ekonomikos gaivinimui pasiskolintas lėšas Komisija dar 2021 metų gruodį pasiūlė nustatyti tris naujus  biudžeto pajamų šaltinius – vadinamuosius nuosavus išteklius – apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) bei pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir didžiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalies įnašus. 

Vis dėlto iš pradžių siūliusi į biudžetą nukreipti 25 proc. pajamų, gautų aukcionuose pardavus ATL, birželį Komisija pasiūlė šią dalį padidinti iki 30 proc.

Tačiau toks siūlymas netenkina Lietuvos. Poziciją šiuo klausimu formuojančių Finansų ir Aplinkos ministerijų teigimu, pritarus EK pasiūlymui sumažėtų Klimato kaitos programai tenkančių lėšų dalis.

Lietuvai tas variantas (dėl su ATL susijusių siūlymų – BNS), kaip jis dabar formuluojamas, nėra visiškai patrauklus.

 

„Lietuva nuosekliai laikosi skeptiškos pozicijos dėl apyvartinių taršos leidimų kaip naujo Europos Sąjungos nuosavo ištekliaus, kadangi jų sistemos pagrindu sugeneruotos lėšos yra esminis šaltinis nacionalinėms klimato kaitos priemonėms finansuoti. Be to, pasiektas susitarimas dėl naujojo Socialinio klimato fondo dizaino pilnai neamortizuotų Lietuvos įmokų nuo apyvartinių taršos leidimų kaip nuosavo ištekliaus, ypač išplėtus jų prekybą į papildomus sektorius“, – komentare BNS teigė Finansų ministerija.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovės Vilijos Augutavičienės, šiuo metu už EK aukcionuose parduotus ATL gautos pajamos keliauja į ES Inovacijų bei Modernizavimo fondus, o dalis jų skiriama šalims narėms. Pasak V. Augutavičienės, Lietuvoje šios lėšos skiriamos Klimato kaitos programai.

„Jeigu į nuosavus išteklius nueina dalis lėšų (gautų aukcionuose pardavus ATL – BNS), ko anksčiau nebuvo, (...) tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame“, – BNS teigė V. Augutavičienė.

„Klimato kaitos programa realiai yra vienintelis toks rimtas šaltinis, kuris yra nepriklausomas nuo nacionalinių pajamų, kur realiai priklauso tik nuo apyvartinių taršos leidimų kainos rinkoje“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Jos teigimu, nors Lietuva nepritarė ir 2021 metų gruodį pateiktam pasiūlymui dėl 25 proc., dabar siekiant kompromiso jam būtų linkusi pritarti.

„Mes žiūrime į bendrą situaciją, kuri yra Europos Sąjungoje, ir manome, kad 25 procentai yra jau tai, kur mes galime atsitraukti ir pritarti. Bet mes tikrai nepritariame didinimui“, – tikino V. Augutavičienė.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, į biudžetą skiriant 25 proc. ATL pajamų Lietuva 2024–2030 metais Bendrijai turėtų sumokėti 454 mln. eurų, o padidinus šią dalį iki 30 proc. – 545,5 mln. eurų.

Tai reiškia, kad Lietuvos dalis, tas mūsų gabaliukas, kurį mes gauname į Klimato kaitos programą, mažėja. Mes jau gauname mažiau, tai dėl to mes ir nepritariame.

 

V. Sinkevičius: „Šalys didelių pokyčių nepajustų“

Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad nauji pajamų šaltiniai ES biudžetui buvo pasiūlyti siekiant Bendrijai grąžinti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui  (RRF) pasiskolintas lėšas.

„Komisijos pozicija nuo pat pradžių buvo, kai buvo priimtas RRF planas, kad tos lėšos yra skolintos ir jas reikės kažkaip atiduoti. Atiduoti reikės iš vienokių ar kitokių pajamų. Dėl to buvo siūlymas matant, kad būtent dėl (išaugusios – BNS) kainos iš ATL pajamos augs labai smarkiai, vienas iš tokių siūlymų, kad būtų ir skirta būtent 30 procentų“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Jo teigimu, ATL kainos toliau augs, todėl net ir dalį jų pajamų nukreipus į biudžetą Bendrijos narės nepajustų didelių pokyčių.

„Kalbant apie priemonių, susijusių su klimato kaita, finansavimą, tai būtent RRF lėšos tam taip pat gali būti skirtos. Tai šiuo atveju vyriausybės nenukentėtų. Kaip tik, jeigu mes kalbame apie 2030-ųjų metų įsipareigojimus, daugeliui jų jau reikalingi sprendimai dabar ir lėšos reikalingos dabar“, – teigė V. Sinkevičius.

„ATL lėšos yra dar negautos lėšos, todėl šiuo atveju Komisija kaip tik ateina anksčiau ir padeda šalims narėms, kad priemonės būtų įgyvendintos kuo anksčiau“, – pridūrė EK narys.

Jis pastebi, jog, šalys į jų biudžetus patenkančių iš ATL gaunamų pajamų dažnai neskiria su klimato kaitos padarinių mažinimu susijusioms priemonėms.

„Daugelis priemonių turi būti įgyvendinamos jau dabar ir jas galima finansuoti tiek iš RRF, tiek iš dabartinių ATL leidimų ir surenkamų lėšų, kurios dažnu atveju yra biudžetuojamos ir tikrai nėra nukreipiamos išskirtinai klimatui“, – sakė eurokomisaras.

Birželį pateiktais EK skaičiavimais, 2020–2022 metais vienos tonos ATLPS anglies dioksido kainai padidėjus nuo 55 iki 80 eurų, Bendrijos narių pajamos už parduotus ATL padidėjo nuo 15 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.

Komisija prognozuoja, jog nusprendus 30 proc. šių pajamų skirti į ES biudžetą nuo 2028 metų jis kasmet galėtų pasipildyti 19 mlrd. eurų, o šalys kasmet galėtų gauti vidutiniškai daugiau nei 46 mlrd. eurų.

Pasigenda finansavimo kariniam mobilumui

Finansų ministerijos teigimu, Lietuva taip pat skeptiškai vertina birželį EK pasiūlymą įvesti laikiną nacionalinį įnašą, pagrįstą įmonių pelno statistiniais duomenimis bei įvertinant bendrą likutinį jų pelno perteklių.

„Kyla abejonių dėl jo pridėtinės vertės. Nuosavų išteklių sistemoje jau yra (...) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstas nuosavas išteklius, kuris balansuoja valstybių narių įmokas, atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, taip pat į tai, kad į bendras nacionalines pajamas jau yra įskaičiuotas nauju nuosavu ištekliumi siūlomas apmokestinti įmonių pelnas“, – BNS teigė Finansų ministerija.

Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje.

 

„Klausimų dėl įmonių pelno statistiniais duomenimis pagrįsto nuosavo ištekliaus įvedimo kyla ir dėl to, kad, pasak EK, jis būtų įvestas laikinai, (...) tačiau sukurtų administracinius kaštus nacionaliniu lygiu“, – nurodė ministerija.

Jos teigimu, Lietuva pritartų Bendrijos pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įnašui, tačiau siekia, kad būtų numatyta kompensacija už jo administravimą.

EK skaičiuoja, kad įmonių pelno įnašas kasmet Bendrijos biudžetą papildytų apie 16 mlrd. eurų, tuo metu anglies dioksido įnašas – apie 1,5 mlrd. eurų.

Be to, birželį Briuselio pasiūlytame peržiūrėtame 2021–2027 metų biudžete, pasak Finansų ministerijos, Lietuva pasigenda dėmesio karinio mobilumo finansavimui.

„Įvertinus tai, kad EK pasiūlyme papildomų lėšų šiai sričiai nėra numatyta, Lietuva telkia bendramintes šalis siekiant daugiametės finansinės programos peržiūroje geriau atspindėti pasikeitusią geopolitinę aplinką ir iš to kylančius iššūkius“, – BNS teigė ministerija.

Finansų ministerijos teigimu, būtent karinio mobilumo bei karo pabėgėlių finansavimui Lietuva teikia didžiausią prioritetą derantis dėl daugiametės finansinės paramos.

Komentuodamas Lietuvos poziciją V. Sinkevičius teigė, jog prioritetai turi būtų bendri ir jungti kuo daugiau valstybių.

„Jeigu Lietuva jaučia, kad kažkuriam iš prioritetų yra neskirtas dėmesys, tai turėtų būti labai aiški Lietuvos pozicija, kuri ir turėtų būti tinkamai atstovaujama ir transliuojama tiek Briuselyje, tiek visose formatuose – pirmiausia (ES – BNS) Tarybos formatuose, kad partneriams nekiltų abejonių dėl prioriteto“, – teigė V. Sinkevičius.

„Tas prioritetas negali būti vienos valstybės prioritetu. Kai mes kalbame apie Europos Sąjungos biudžetą, geriausia, kad tas prioritetas būtų bendras ir jungiantis kuo daugiau valstybių“, – pridūrė eurokomisaras.

EK birželio 20 dieną paprašė ES valstybių narių per ketverius metus skirti 50 mlrd. eurų daugiau paramai Ukrainai ir taip padidinti bloko biudžetą. Briuselis taip pat prašė skirti dar 15 mlrd. eurų imigracijos problemoms spręsti ir 10 mlrd. eurų – svarbiausioms pramonės šakoms subsidijuoti.

Anot V. Sinkevičiaus, sprendimus dėl EK pasiūlymų Bendrijos institucijos turėtų priimti dar šiais metais. 

„Kadangi ES pirmininkauja Vokietija, ieškome praktinių sprendimų“, – sakė jis senatoriams Paryžiuje ir pridūrė: „nagrinėjame, kaip kraštutiniu atveju galėtume tęsti be šalių, blokuojančių“ susitarimą.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo Europos Sąjungos 2021–2027 metų 1,8 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą dėl siūlymo susieti finansavimą su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų. 

Budapeštas ir Varšuva nerimauja, kad tai leistų ES institucijoms vienašališkai spręsti, ar vyriausybės laikosi Europos demokratinių normų.

Nors Slovėnija nevetavo biudžeto, šios šalies ministras pirmininkas Janezas Janša išreiškė palaikymą Lenkijai ir Vengrijai ir savo laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) pažymėjo, kad politinė institucija neturėtų spręsti ginčų dėl teisės viršenybės.

Anot C. Beaune'o, ES pareigūnai išnagrinės galimybę „patikslinti“ teisės viršenybės laikymosi reikalavimą, „bet tikrai jo nekvestionuos, nes ant kortos pastatytos mūsų vertybės ir mūsų europietiškas projektas“.

„Europa negali būti laikoma įkaite kelių vyriausybių, nenorinčių judėti į priekį ir negerbiančių mūsų politinio projekto pamatų“, – perspėjo prancūzų ministras.

Vartojimo skatinimas – iš JAV

ES šalių narių vadovai susitarė dėl 1 074 mlrd. eurų ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir 750 mlrd. eurų ekonomikai gaivinti. Lietuvai per ateinančius septynerius metus numatyta apie 14,6 mlrd. eurų. Kaip šie pinigai paveiks tiek mūsų šalies, tiek ES, tiek viso pasaulio ekonomiką?

"Visos pasaulio problemos, kurias dabar jaučiame, prasidėjo dar gerokai prieš JAV prezidentu tampant Ronaldui Reaganui, – kalbėdamas su "Kauno diena" priminė prof. R.Rudzkis. – Pažiūrėkime, kaip Amerika gyveno 1960-aisiais. Milžiniškos palūkanos. Jokio pirkimo kreditan. Žmonės gyveno taupiai. Dauguma amerikiečių – protestantai, jų etika smerkia perteklinį vartojimą. Turi kurti, užsiimti darbu, o ne lėbauti ir laisvai mėtyti pinigus. Protestantizmo šalys XIX a. labai sėkmingai vystė ekonomiką ir klestėjo, nes tuomečiai kapitalistai, kurie uždirbdavo didelius pelnus, pirkdavo ne jachtas, ne salas ir ne ne pilis, o toliau investuodavo į gamybą. Viskas buvo labai pragmatiška.

Prispausdinta pigių pinigų, paskolos išduodamos beveik dykai, atsilaikė ir patys silpniausi.

Tačiau pradėjo visuomenė senti, vartojimas ėmė kristi. Senas žmogus perka gerokai mažiau nei jaunas. Ir pamažu Amerikoje prasidėjo vartojimo skatinimas mažinant palūkanas, dalijant lengvatinius kreditus. Procesas įgavo pagreitį, o prie R.Reagano stipriai pagreitėjo ir atsirado terminas "reigonomika".

Prie to perėjo ir visas Vakarų pasaulis. Anot jo, dabar visa ekonomika gerai funkcionuoja tik esant augimui. Todėl ji ir gelbėjama metamais vis naujais miljardais.

Gelbėjami net silpniausi

"Nesileisdamas į skaičius ir detales galiu pasakyti, kad visame pasaulyje susiformavo savotiška nauja realybė, ekonominė situacija, bent jau monetarinė politika po 2008-ųjų visiškai pakito, – pasakojo ekonomistas. – Atėjo labai pigių pinigų laikotarpis. Tas pinigų spausdinimas "iš oro" padėjo išvengti dar vienos bankrotų bangos. "

Laisvojoje rinkoje ekonomika vystosi cikliškai – yra investicinis, augimo periodas, paskui ateina perprodukcijos metas, dar vėliau – nuolydis, vadinamas krize, kai rinka priversta išsivalyti nuo dalies įmonių, kurios turi užleisti vietą naujoms sėkmingoms bendrovėms, plėtojančioms veiklą naujomis kryptimis. 2008 m. tam nebuvo leista nutikti. Neleista apsivalyti.

"Ta keista pasaulinės ekonomikos būklė tęsiasi iki šiol, – teigia profesorius. – Prispausdinta pigių pinigų, paskolos išduodamos beveik dykai, atsilaikė ir patys silpniausi. Norint ir toliau išvengti bankrotų, tenka ir toliau tuos pinigus spausdinti. Tai matome ir dabar.

ES – ne išimtis. Tą patį daro ir Japonija. Ypač Jungtinės Valstijos, kurios yra orientyras visam Vakarų pasauliui. Kai prasidėjo koronaviruso depresija, Federalinė rezervų sistema priėmė precedento neturintį sprendimą – tokio didelio pinigų kiekio spausdinimo nebuvo net 2008-aisiais."

Kas laukia pasaulio?

Kuo visa tai baigsis? Prof. R.Rudzkis sako, kad sunku numatyti, nes niekada to nebuvo.

Prof. R.Rudzkis / G. Bartuškos nuotr.

"Optimistinis variantas: iš lėto, labai iš lėto Vakarų pasaulio ekonomika ims normalizuotis. Gal pamažu paskolų palūkanos ims grįžti į normalesnę būklę. Taip gali nutikti, nes lygiagrečiai su šia keista monetarine politika vyksta spartus technologinis proveržis. Matome daugybę naujų krypčių tiek gamyboje, tiek prekyboje, tiek paslaugų sferoje. Tarkime, laukiama automobilių be vairuotojų, medicinoje – dirbtinio intelekto pritaikymo, o elektroninės prekybos plėtros jau sulaukėme. Visa tai sukels naują paklausos bumą, tad ekonomika be didelių griūčių gali ir atsitiesti.

Tačiau ne mažiau tikėtinas ir kitas scenarijus, kai pinigų spausdinimas gilins tas disproporcijas, kol anksčiau ar vėliau įvyks ekonominė griūtis", – paaiškino žinomas ekonomistas.

Jis sako, kad, svarstant apie artimiausių laikų perspektyvas, dabar ES neturėjo ką daugiau daryti, tik mesti pinigus ekonomikai gelbėti. Ypač tokiame kontekste, kai amerikiečiai tai jau padarė. Beje, ir kinai tą patį daro.

"Nebuvo kitos išeities, kadangi ES ir šiaip 2018–2019 m. ekonomikos augimas nebuvo geras, – kalbėjo profesorius. – Jau pernai jis lėtėjo. Su didžiausiais sunkumais susidūrė automobilių pramonė, kuri čia vaidina didelį vaidmenį. Be to, ES, skirtingai nei JAV, daug daugiau prekių gamina eksportui. Jungtinės Valstijos labiau eksportuoja paslaugas, ypač finansines ir informacinių technologijų. O ES pasižymi gan dideliu prekių eksportu, ypač Vokietija.

Pastaruoju metu, kai pasaulinė prekyba ėmė strigti, didele dalimi dėl Amerikos ir Kinijos priešpriešos, ES ir taip išgyveno nemenkus sunkumus, o čia dar kilo koronaviruso krizė. Stipriai nukentėjo visas pietinis Europos flangas, kuris didelę dalį savo pajamų gaudavo iš turizmo. Taigi, natūralu, kad Bendrija turėjo prispausdinti papildomai pinigų, nes išsiskirti iš pasaulinio konteksto nebūtų gerai."

Kas laukia Lietuvos?

"Jei šis pasaulis dar laikysis, negrius artimiausius keletą metų, manyčiau, kad šiame kontekste visai neblogai bus Lietuvai. Ateis papildomų pinigų, – sakė prof. R.Rudzkis. – Lietuvos ekonomika, nepaisant pastarųjų 10–15 metų vykusio didelio progreso, vis dėlto atsilieka nuo pirmaujančių Europos šalių. Darbo našumas dar gerokai mažesnis nei Danijoje ar  Nyderlanduose. Todėl mums ir toliau būtina modernizuotis, o tai daug lengviau padaryti, kai pinigai – pigūs.

Be to, Lietuvos, kaip ir visos Bendrijos, ekonomika stipriai orientuota į eksportą. Ir pagrindinė mūsų rinka yra Europa. Jei ES būtų kritusi į gilią depresiją, Lietuvai, žinoma, būtų labai blogai. O pinigų spausdinimas ir dalybos, kuo dabar užsiima Europos viršūnės ir Europos centrinis bankas, bent artimiausius dvejus metus neleis Bendrijai pasiekti didelio nuosmukio."

Ar sugebėsime tuos pinigus tinkamai panaudoti?

Tai padaryti bus gana sunku, atsako ekonomistas. Viską reikia daryti greitai, bet labai daug trukdžių. ES yra pernelyg biurokratizuota, taip pat ir pinigų dalybos. O tai atima iš šalių verslo, visuomenės daug laiko, daug energijos, kuriuos būtų galima panaudoti naujoms prekėms ir paslaugoms kurti. Tačiau, anot jo, nors tai ir sumažins pinigų panaudojimo efektyvumą, vis tiek poveikis bus teigiamas.

"Nuo ko priklauso valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP)? – pasakojo profesorius. – Jei reikėtų tai parašyti matematine formule, jis susidėtų iš dviejų daugiklių: pinigų kiekio šalyje ir pinigų kiekio apyvartos greičio. Visi pinigai, kurie ateina į Lietuvą iš išorės, padidina patį pinigų kiekį. Jei biurokratizmo nebūtų, pinigų apyvartos greitis būtų didesnis, BVP turėtume taip pat didesnį. Bet vien jau tai, kad pinigų kiekis padidėja, be abejo, vis tiek prisideda prie ekonomikos augimo. Lietuva, palyginti su ES pirmūnėmis, neturtinga šalis, papildoma injekcija jai naudos tikrai duos."

Prof. R.Rudzkis mano, kad kritika, jog daug lėšų sukišama į kelius, neteisinga. Pasak jo, gera, patogi transporto infrastruktūra yra reikalinga, nes žmonės tada kelionėms, buitiniams reikalams sugaišta gerokai mažiau laiko, o per sutaupytą gali daugiau nuveikti. Svarbu, kad keliai būtų tiesiami, remontuojami kokybiškomis ir brangesnėmis medžiagomis, kad 20 metų nereikėtų ten nieko daryti.

Milžiniško pyrago pjaustymas

Iš naujosios 2021–2027 m. DFP 1 074 mlrd. eurų sumos 133 mlrd. eurų numatyta Bendrajai rinkai stiprinti, inovacijoms ir skaitmenizacijai, 328 mlrd. eurų – Sanglaudos politikai, 336 mlrd. eurų – Bendrajai žemės ūkio politikai, 22,7 mlrd. eurų – Migracijai ir sienų valdymui, 13,2 mlrd. eurų – Saugumui ir gynybai, 98,4 mlrd. eurų – Kaimynystės ir išorės veiksmams. DFP papildys 750 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo instrumentas, iš kurių 390 mlrd. eurų bus teikiama dotacijų, o 360 mlrd. eurų – paskolų forma.

"Džiugu, kad derybose pavyko apginti Lietuvos interesus. Nauju laikotarpiu Lietuvai numatyta 13,5 proc. daugiau ES finansavimo nei 2014–2020 m. periodu. Tai galimybė ne tik atsigauti po krizės, bet ir transformuoti Lietuvos ekonomiką žalinimo ir skaitmenizacijos kryptimis bei tapti atsparesnei ateities iššūkiams. Šia galimybe pasinaudosime, jeigu ES lėšas investuosime prasmingai. Dabar tam ir skirsime visą dėmesį", – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuvai iš naujosios DFP ir Ekonomikos gaivinimo instrumento numatyta apie 14,6 mlrd. eurų, atitinkamai 11,5 mlrd. eurų iš DFP ir 3,1 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo instrumento. Iš šios sumos 6,2 mlrd. eurų skirta ES sanglaudos politikos, o 5 mlrd. eurų Bendrajai žemės ūkio politikai (3,6 mlrd. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams ir 1,4 mlrd. eurų kaimo plėtrai skirto finansavimo) įgyvendinti. Iš naujai sukurtos Gaivinimo ir Atsparumo priemonės, kurios lėšomis bus finansuojamos su struktūrinėmis reformomis, žalinimu ir skaitmenine transformacija susijusios investicijos, Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų. Dar 243 mln. eurų skirta iš Teisingos pertvarkos fondo. Ignalinos atominės elektrinės uždarymui numatyta 490 mln. eurų, o Kaliningrado specialiajai tranzito schemai – 189 mln. eurų.

Kam skirta, ten ir turi keliauti

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021–2027 m., Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Tačiau iš varginančių derybų dėl 14,6 mlrd. eurų grįžęs Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES lėšas reikės naudoti pagal aiškius prioritetus.

"Žinau Lietuvoje vykstančią diskusiją, taip jau atsitinka, kad prieš pusantrų metų buvo diskusija, kad nutrūks ES finansavimas, kaip mes toliau gyvensime, – teigė G.Nausėda. – Buvo paišomi įvairūs apokaliptiniai scenarijai. Šiandien beveik tie patys žmonės kartais sako apie tai, ką dabar darysime, šitiek pinigų, kaip mes juos tikslingai panaudosime. Tai gal nesiblaškykime į kraštutinumus ir pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme. Be abejo, darbas prasidės netrukus, nes šiuos pinigus reikės naudoti pagal aiškius prioritetus. Svarbiausia naudoti laikantis visos reikalingos kontrolės, kad nebūtų piktnaudžiavimų."

Žemdirbiams bus geriau

Jo Ekscelencija didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 m.

"Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms, – komentavo šalies vadovas. – Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybių gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už hektarą didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti."