Praėjusį savaitgalį, gruodžio 9 dieną, Debreceno ir Žardės rajonuose vyko eglučių įžiebimo šventės. Bendrovė „Mano BŪSTAS“, bendradarbiaudama su seniūnaičiais ir norėdama suburti kaimynus bei didiesiems ir mažiesiems suorganizuoti šventę, padovanojo dvi nuostabaus grožio eglutes.

Šventė neapsiėjo ir be smagių pramogų. „Mano BŪSTAS“ visus rajonų gyventojus pasitiko su šiltais sveikinimais, po kurių vaikučių laukė elfės pasirodymas, net du Kalėdų Seneliai, saldainiai, šokiai ir žaidimai. Suaugusieji turėjo galimybę susitikti bei pabendrauti su kaimynais ir įmonės atstovais.

„Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovas Marius Šiaulys teigė esąs laimingas, kad šventėse susirinko tiek daug gyventojų, kurie nestokojo geros nuotaikos.

„Smagu, kad drauge su gyventojais sukūrėme ne tik linksmą ir nuotaikingą šventę, bet ir kartu prisidėjome prie bendruomeniškumo stiprinimo. Neabejoju, kad tokie renginiai reikalingi ir naudingi, teikiantys džiaugsmą tiek mažiems, tiek dideliems. Nuoširdžiai dėkoju visai bendruomenei, Draugystės seniūnaitei Daivai bei  Smiltelės seniūnaičiui už sukurtas ypatingas šventines emocijas“, – sakė M. Šiaulys.

Debreceno mikrorajono Draugystės seniūnaitijos seniūnaitė Daiva Palubinskaitė taip pat džiaugėsi įvykusia švente ir pasakojo, kad papuošta eglutė dabar tapo gyventojų susitikimo centru.

„Esu labai dėkinga visai „Mano BŪSTO“ komandai, kad suteikė galimybę sukurti tokį grožį mūsų kieme. Buvo tikrai puiki šventė, kuri suvienijo bendruomenę, ir tikimės, kad tai taps gražia tradicija. Gyventojų atsiliepimai yra tiesiog puikūs, kiekvieną dieną yra keliamos gražios nuotraukos, vakarais vaikai su tėveliais renkasi prie eglutės, stato senius besmegenius. Na, tikrai labai smagu“, – džiaugsmo neslėpė D. Palubinskaitė.

Nors „Mano BŪSTAS“ mieste įžiebė jau dvi eglutes, įmonė tuo neapsiribos. Jau šį šeštadienį Žvejybos uosto rajono gyventojų taip pat laukia kalėdinės eglutės įžiebimo šventė, kuri prasidės 16 val. ir vyks tarp Sulupės g. 18, Sulupės g. 20, Nidos g. 45 ir Nidos g. 46 namų.

Renginio iniciatorius „Mano BŪSTAS“ kviečia nepraleisti progos ir dalyvauti nuotaikingoje šventėje!

Tradicijas neigiantis manifestas, pats tapęs tradicija, kurios taip reikėjo miestui: per šešerius metus kauniečių atrastas, pamiltas ir neatsiejama Kauno dalimi tapęs „Fluxus“ festivalis nesibaigė su jį pagimdžiusiu projektu „Kaunas–Europos kultūros sostinė 2022“. Atvirkščiai – tampa savarankišku ir jau pripažintu miesto festivaliu: konferencijos „Revolution“ skelbiamuose renginių organizatorių apdovanojimuose „Revolution Awards 2023“ Kauno „Fluxus“ festivalis buvo paskelbtas „Miesto šventės“ nominacijos nugalėtoju.

Skatinantis žmonių kūrybiškumą, bendruomeniškumą, padedantis išlaisvėti „Fluxus“ festivalis tapo vienu keisčiausių ir netikėčiausių renginių Kauno mieste, kasmet sutraukiančiu tūkstantinę auditoriją.

– Esi kopimo į kalną idėjos sumanytojas: ar tuomet, pirmojo fluksiško kopimo į Parodos kalną metu, nujautei ir įsivaizdavai, kad užgimsta nauja miesto tradicija ir kad ji gali tiek išaugti?

– Labai svajojau, kad Kaunas turėtų savo karnavalą. Karnavalo žanras labai įdomus – jis yra apie kelionę tarp dviejų pasaulių: žinomo ir nežinomo. Dar karnavalas pažadina mūsų kūrybiškumą, jis moko nebijoti pasakoti istorijas. Karnavalas man yra ir miesto simbolis, daug save gerbiančių Europos miestų turi karnavalo tradiciją. Labai norėčiau, kad Europos kultūros sostinės metu susikūrusi tradicija liktų.

Daug save gerbiančių Europos miestų turi karnavalo tradiciją. Labai norėčiau, kad Europos kultūros sostinės metu susikūrusi tradicija liktų.

– Kiek apskritai dabartinis „Fluxus“ festivalis pakito nuo pirminio sumanymo – gal išliko identiškas, tik plėtėsi kiekybiškai?

– Festivalį kūrė daug žmonių, todėl jų reikėtų klausti, kiek viskas pasikeitė. Štai, pavyzdžiui, tikrai negalėjau pagalvoti, kad puiki Tomo Ivanausko idėja pavadinti Kauno oro uostą „Fluxus“ vardu bus įgyvendinta ir dabar ant oro uosto pastato parašyta FLUXUS! Man rūpėjo tik viena „Fluxus“ festivalio dalių – pasiūlymas kopti į Parodos kalną fluksišku būdu. Stengiausi, kad miestas gautų karnavalą, ir ne bet kokį, o intelektualų, tad vis bandžiau priminti Jurgio Mačiūno idėjas ir prie jų derinti kai kuriuos pirmųjų festivalių aspektus. Buvau vienas iš didelės komandos festivalio kūrėjų.

– Kaip pats supranti, kas yra „fluxus“? Arba kas tau yra „fluxus“?

– Nebandau išrasti savo „fluxus“. Man visai gana J. Mačiūno „Fluxus manifesto“. Jame iš esmės teigiama, kad kiekvienas mūsų turi teisę kurti ir siūlyti pasauliui savo kūrybą. Manifeste pasisakoma prieš meno komercializavimą, elitiškumą, tuštumą, dekoratyvumą, miesčioniškumą, nulaižytą „grožį“. Teigiamas gyvas veiksmas, gyvas komentaras dabartiniam gyvenimui, aktyvi menininko pozicija. „Fluxus“ siūlė rizikuoti, kritikuoti, nebijoti būti politiškiems. Tad ir Kauno kopimas į kalną „fluxus“ būdu gali būti toks.

Kas? „Fluxus“ festivalis, kopimas į Parodos kalną.

Kur? Kopimo pradžia – J. Mačiūno aikštėje (Parodos g. 1).

Kada? Rugsėjo 8 d. nuo 22.30 val.

Ženkliai pagerėjusios gyvenimo sąlygos

Viena iš nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojusių vilniečių yra ir Diana Koreckaja su šeima. Šiuo metu moteris drauge su 9 m. ir 16 m. sūnumis ir greitai 15 m. sulauksiančia dukra džiaugiasi nuomojamu trijų kambarių butu Fabijoniškių mikrorajone. Iki tol keturių asmenų šeima gyveno vieno kambario bendrabučio tipo socialiniame būste.

D. Koreckaja pasakoja, kad gyvenimo sąlygos mažame bute nebuvo labai geros, o pasinaudojus Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ suteikta parama jos labai pagerėjo. „Anksčiau ir man, ir vaikams nebuvo labai patogu. Tuo tarpu dabar situacija labai pagerėjo. Viename kambaryje gyvena berniukai, kitame mergaitė, o trečiame – aš“, – pasakoja pašnekovė.

Naujame būste šeima gyvena jau beveik mėnesį. Naujakuriai džiaugiasi, kad įsikurti ir susigyventi su kaimynais sekasi sėkmingai. Be to, pasak D. Koreckajos, gauta paramos forma sudarė sąlygas susirasti būstą arti ankstesnės gyvenamosios vietos. Todėl vaikai ir toliau gali lankyti tą pačią mokyklą, o mama – dirbti tame pačiame darbe.

Padėjo suteikta pagalba ir padrąsinimas

D. Koreckaja prisimena, kad apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija žinojo nedaug. Tačiau jai padėjo VšĮ „Išminties erdvės“ vaikų dienos centro „Baltupiečiai“, kurį lanko jaunesnieji jos vaikai, vadovė Regina Česnulevičienė. „Kai internete susiradau butą, tinkamą nuomai, drauge su nekilnojamojo turto agentu ir Regina jame apsilankėme ir netrukus jos padedama ėmiau tvarkyti reikalingus dokumentus bei pasirašiau būsto nuomos sutartį“, – prisimena pašnekovė.

R. Česnulevičienė pasakoja, kad su D. Koreckaja susipažino lankydama dienos centro veiklose dalyvaujančių vaikų šeimas. „Diana drauge su trimis vaikais glaudėsi 18 m2 kambaryje. Vaikai neturėjo tinkamų sąlygų mokytis ir ruošti namų darbus, tuo tarpu iš darbo grįžusi mama negalėdavo tinkamai pailsėti. Sudėtingos buvo ir asmens higienos sąlygos“, – kalba pašnekovė.

Todėl norėdama pagelbėti D. Koreckajos šeimai, R. Česnulevičienė pateikė prašymą dėl būsto paramos Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetui. Ji taip pat pagelbėjo gaunant visą reikalingą informaciją iš šių įstaigų atstovų.

Iššūkius įveikė drauge

Pasiteiravus R. Česnulevičienės, ar nusprendus padėti D. Koreckajai judviejų neišgąsdino tai, kad prireiks tvarkyti paramai reikalingus dokumentus bei kitus svarbius klausimus, pašnekovė

tikina, kad šis procesas vyko išties sklandžiai. Jos teigimu, operatyviai išsamią informaciją pateikė ir į visus kylančius klausimus atsakė atsakingi darbuotojai.

Moteris sako, kad per 20 m. socialinio darbo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre yra ne kartą įvairiais klausimais padėjusi miesto gyventojams. Todėl kalbėdama apie D. Koreckajai suteiktą pagalbą tvarkant būsto nuomos kompensacijos klausimą, vaikų dienos centro „Baltupiečiai“ vadovė teigia, kad svarbiausia yra suteiktas palaikymas ir padrąsinimas pasinaudoti skiriama paramos priemone.

Tiesa, ji pažymėjo, kad jau suradus nuomai tinkamą būstą ir susitarus su jo šeimininku, teko susidurti su dar vienu iššūkiu – brangiomis nekilnojamojo turto agento ir perkraustymo paslaugomis. Tačiau čia R. Česnulevičienė ir vėl ištiesė pagalbos ranką paskolindama reikalingą pinigų sumą.

Keičia gyvenimą

Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ dalijasi informacija, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija jau yra pasinaudojusios 1632 vilniečių šeimos, kurias sudaro 3732 asmenys. Pasak specialistų, tokia paramos forma yra suteikiama greičiau ir efektyviau, gyventojai neturi laukti eilėje kaip socialinio būsto atveju. Taip pat primenama, kad su nuomotoju sudaroma būsto nuomos sutartis turi būti ne trumpesnė nei vieneri metai.

Tokia veikla atima nemažai asmeninio laiko. Tačiau visą šį rūpestį atperka džiaugsmas, kurį gali suteikti kitiems.

Šios paramos nauda neabejoja ir R. Česnulevičienė. „Nuomos mokesčio dalies kompensacija yra labai svarbi ir naudinga, nes sudaro sąlygas šeimoms gyventi oriai. Yra tik vienas minusas – nežinomybė dėl ateities, nes kol kas būstų savininkai retai kada pasirašo sutartį neribotam laikui. Todėl būsto nuomininkai nėra užtikrinti, kad sutartis su jo savininku bus pratęsta ir neteks vėl kraustytis“, – mintimis dalijasi Vilniaus gyventoja.

Pašnekovė taip pat žada, kad jei leis jėgos ir iškils poreikis, ateityje taip pat kaip ir D. Koreckajos šeimai pagelbės ir kitiems žmonėms. „Tokia veikla atima nemažai asmeninio laiko. Tačiau visą šį rūpestį atperka džiaugsmas, kurį gali suteikti kitiems“, – šypsosi vaikų dienos centro vadovė.

Pokyčiais džiaugiasi ir D. Koreckaja. Ji tikina, kad suteikta parama keičia jos šeimos gyvenimą, bei neabejoja R. Česnulevičienės pagalbos nauda. Vilnietė taip pat rekomenduoja ir kitus pasidomėti galimybe gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją. „Mirus vaikų tėčiui susidūrėme su rimtais sunkumais. Tuo metu nežinojau, kad yra tokia paramos forma, kuri gali padėti vienišam žmogui atsistoti ant kojų“, – pasakoja pašnekovė.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai dėkoja R. Česnulevičienei, kuri padėjo šeimai. Juk yra žmonių, kurie dėl žinių stokos, įvairių sveikatos sutrikimų ar fizinių apribojimų, nesiryžta žengti žingsnio, todėl svarbu ne tik skleisti žinią, bet ir realiai paimti už rankos ir atvesti žmogų, padėti sutvarkyti dokumentus. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai ragina ir kitas bendruomenes, bendrijas, kaimynus, darbdavius, draugus, giminaičius, apsidairyti, gal ir jų aplinkoje yra žmonių, kuriems tokia pagalba šiandien itin reikalinga.

Norint pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, asmenys gali kreiptis paštu adresu Švitrigailos g. 7 Vilniuje, el. paštu info@vmb.lt, Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Telefonas pasiteiravimui: (8-52)779090 arba 19118 (0,09 Eur su PVM už minutę).

Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

„Pandemijos įkarštyje vieniši seneliai nukentėjo bene labiausiai. Jiems teko ne tik izoliuotis, kad neužsikrėstų, bet ir ilgą laiką likti be gyvo bendravimo. Todėl pasitarę valdyboje visi nusprendėme, kad labai puiki idėja jiems padėti“, – pasakoja Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė du mėnesius per įvairias labdaros akcijas rinko pinigus. Galiausiai surinkta suma perkopė 8 tūkstančius eurų. Daugelis ten gyvenančiųjų vis dar turi tvirtą ryšį su Lietuva, kur gyvena jų artimieji, todėl ir aukojo noriai. O Lietuvos vienkiemiuose dienas leidžiantys senjorai, sulaukę tokio gerumo, apsipylė džiaugsmo ašaromis.

„Stengėmės laikytis visų saugumo reikalavimų, atstumo, todėl dažniausiai krepšelius palikome tiesiog prie durų. Per atstumą perdavėme linkėjimus, kai kurie bendruomenės nariai parašė ir šventinius atvirukus“, – sako A. Černiauskaitė.

Nepaisant pandemijos, šventinį labdaros koncertą surengė ir Airijos lietuviai. Tiesa, šį kartą – virtualų. Sunkiai sergantiems vaikams surinkta beveik 3 tūkstančiai eurų.

„Airijos lietuviai turi didelę patirtį rengiant labdaros renginius. Pavieniai lietuviai dovanoja dovanas, pildo vaikų svajones ir siunčia tyliai be reklamų. Organizacija „Airijos lietuviams rūpi“ rengia tradicines labdaros vakarienes kiekvieną rudenį, per kurias jau surinkta apie 190 tūkstančių eurų ir paaukota Lietuvos vaikams“, – pasakoja šiais metais koncertą organizavusi Rasa Raižienė.

Lietuvos vaikų nepamiršta ir lietuviai iš už Atlanto. Kasmet siunčia jiems ne tik dovanas, žaislus, bet ir aukoja pinigų didesniems projektams. Vienas jų – Šeimos namai Vilniuje, kur gali apsistoti 11 onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimų.

„Ypatingai pačioje projekto pradžioje, kai sunku buvo įtikinti žmones, kad tokį projektą įmanoma įgyvendinti, užsienio lietuviai turbūt patys pirmieji, kurie ištiesė mums ranką. Už jų suaukotus pinigus nusipirkome žemės sklypą“, – sako paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė.

Apie neišsenkantį pasaulio lietuvių gerumą – sekmadienį 9 val. ryte laidoje „Širdyje lietuvis“ per „LRT PLIUS“.

Taip pat laidoje: kone pusę amžiaus trukusi narystė baigėsi – Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukė iš Europos Sąjungos. Derybos truko iki paskutinės akimirkos. Kas iš to lietuviams? Netradicinė lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje – ką tik čia atvykusiems ir pramoga, ir pagalba. Savaitės lietuvio rubrikoje – Norvegijos Triondelago bendruomenės pirmininkas Darijus, įrodęs, kad ne pagal profesiją šioje šalyje dirbantys lietuviai taip pat gali siekti savo tikslų.

Finalinis žygio renginys vyks lapkričio 7 d., šį šeštadienį, Kauno santakoje. Renginio pradžia – 12 val.

Kuriama „Vartojimo dėlionė“

Žygis prasidėjo rugpjūčio 16 d., kai iš Palangos pajudėjo žygeiviai aplink Lietuvą, kur iš pakelių ir pamiškių rinko šiukšles, jas rūšiavo – pagal tai bus sudarytas Lietuvos vartotojo portretas. Iš viso surinkta bei išrūšiuota 1 t 133 kg atliekų. Skirtinguose žygio etapuose iš viso dalyvavo apie 200 žygeivių, prie žygio organizavimo prisidėjo 40 savanorių.

Kiekvieną vakarą žygeivius priimdavo vis kitoje vietoje – nakvynei juos įleisdavo bendruomenių, kultūros centrai, mokyklos, kaimo turizmo sodybos, privatūs asmenys.

Daugiausia surinkta plastikinių depozitinių butelių bei transporto atliekų. Taip pat surinkta cigarečių pakelių, žiebtuvėlių, vienkartinių puodelių, sulčių pakelių ir maisto pakuočių.

„Už švarią Lietuvą!“ – tai pirmasis pėsčiųjų žygis aplink Lietuvą, kurio metu buvo ne tik renkamos, bet ir kasdien rūšiuojamos randamos šiukšlės. Dalis išrūšiuotų atliekų pateko į Kauno santakoje įrengtą meninę instaliaciją – čia yra kuriama „Vartojimo dėlionė“. Pagal tai, kokios šiukšlės yra sudėtos į specialius kubus, galima nustatyti, kokios atliekos labiausiai teršia Lietuvos gamtą. Likusios išrūšiuotos atliekos tiesiog išmestos į joms skirtus konteinerius.

Organizatorių nuotr.

Kiekvieną vakarą žygeivius priimdavo vis kitoje vietoje – nakvynei juos įleisdavo bendruomenių, kultūros centrai, mokyklos, kaimo turizmo sodybos, privatūs asmenys. Tai padėjo kurti bendrystę, skleisti žygio idėjas, ieškoti bendrų sprendimų. Buvo organizuojami ir renginiai didesniuose miestuose, vyko ekologinės dirbtuvės.

Žygio sumanytojas – socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ vadovas, visuomenininkas Giedrius Bučas. Jis praėjo visą žygį nuo pradžios iki pabaigos.

„Kai kurie žmonės man sakė, kad vienas žmogus nieko nepadarys. Esą tas pats yra ir su atliekų rūšiavimu, vartojimo mažinimu. Bet aš parodžiau, kad ir vienas žmogus daug ką gali, o jo idėja daug ką gali įkvėpti. Bendrystę nėra lengva sukurti, bet ties šiuo tikslu mes dirbsime ir toliau“, – teigia G. Bučas.

Aplinkos ministerijai neįdomu

Žygis sulaukė įvairių žmonių dėmesio – prie jo jungėsi visuomeninių, ekologinių iniciatyvų atstovai, verslininkai, lietuviai ir užsieniečiai, tačiau dėmesio nesulaukta, nors ir buvo informuota, nei iš vietos savivaldos, nei iš Aplinkos ministerijos.

Organizatorių nuotr.

Daugiau nei du mėnesius su G. Buču ir kitais žygeiviais kartu ėjo ir 21-erių vilnietė studentė Dovilė Jadenkutė.

„Po žygio, atrodo, nesijaučia euforijos. Bet, manau, kad taip ir turi būti. Šis žygis – tai pokyčių kiekviename iš mūsų pradžia“, – įsitikinusi D. Jadenkutė.

Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo keliamas problemas ir jų poveikį mūsų planetai bei mūsų sveikatai. Su žygio rezultatais bus supažindinta visuomenė, verslas, mokslininkai ir valstybinės institucijos, visi bus pakviesti drauge ieškoti atliekų prevencijos sprendimų.

„Ši stotelė yra tikras bendruomeniškumo pavyzdys. Dalijimosi daiktais stotelių tinklo sistemos nauda abipusė: gyventojams sudaromos galimybės nereikalingais, bet geros būklės daiktais atsikratyti neteršiant aplinkos, legaliai ir patogiai. Už pristatytus daiktus iš žmonių nebus imamas mokestis, o šie daiktai nebus įskaičiuojami į gyventojui nustatytus kasmetinius nemokamai pristatomų atliekų kiekius. Į naujų šeimininkų rankas jie pateks nemokamai, tad ir sunkiai besiverčiančios šeimos šiose stotelėse ras naudos“, – apie stotelės idėją pasakojo UAB „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius.

Ši stotelė yra tikras bendruomeniškumo pavyzdys.

Daiktų dalinimosi aikštelėje esančiuose surinkimo nameliuose kiekvienas daiktas bus laikomas tam tikrą laiką. Jei per nustatytą terminą juo niekas nesusidomės ir nepasiims, daiktas bus sutvarkomas kitais būdais – arba pašalinamas, arba panaudojamas kitur. Norimus pasiimti daiktus gyventojai galės rezervuoti ir pasiimti visiškai nemokamai.

„Kai sužinojau, kad kuriamas toks projektas, pirmoji mintis buvo – kodėl to niekas nedarė anksčiau. Labai džiugu, kad Vilniuje pirmą kartą atsiranda tokia vieta ir tikiu, kad turėsime tokių ir daugiau. Ši idėja ras savo nišą vilniečių ir Vilniaus gyvenime. Su tokia aikštele mes užtikrinsime tvaresnį daiktų naudojimą, o didelio gabarito daiktai tokiose aikštelėse ras antrą gyvenimą. Tai užtikrins ir didesnę tvarką mieste, stotelė skatins rūšiuoti ir tvarkyti atliekas. O aš besiruošdamas atvykti čia, savo namuose taip pat radau ką čia atvežti ir palikti. Tikiuosi tie keli foteliai ras naujus savo šeimininkus ir čia neužsibus“, – kalbėjo mero pavaduotojas Valdas Benkunskas. 

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas pastebėjo, kad  jau dabar matyti, jog toks  projektas buvo reikalingas ir naudingas – tai rodo prie daiktų išdėlioti užrašai „Rezervuota“, tad tokių stotelių tinklas turėtų tik augti.

Dalijimosi stotelėse daiktai bus renkami remiantis vienu svarbiausių kriterijų – tinkamumu naudoti. t. y., daiktai neturi būti prastos ir nepataisomos kokybės. Baldai, rakandai ar kiti nereikalingi daiktai gali turėti smulkių defektų, bet tai neturėtų kliudyti jais naudotis arba nebrangiai sutaupyti.  Tikimasi, kad tokių stotelių tinklas sumažins ne vietoje paliekamų, pavyzdžiui, prie mišrių atliekų konteinerių ar pamiškėse, atliekų kiekius. Taip pat – padės taupyti finansinius išteklius, mat daiktų tvarkymas yra pigesnis nei išmetamų daiktų perdirbimas.

Dalijimosi daiktais nameliai bus atidaryti ir Vilniaus Pašilaičių rajone, Vėliučionių gyvenvietėje ir Pakryžės kaime Vilniaus rajone, taip pat – Maleikėnų gyvenvietėje šalia Pabradės ir Jašiūnuose, Šalčininkų rajone. Kita dalis stotelių bus įrengta naujose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse – jų artimiausiu metu Vilniuje atsiras 7.

Bendruomeniškumas lydi žmogų nuo pat gimimo dienos. Tai yra viena iš savybių, verčiančių galvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius žmones. Organizuotos bendruomenės yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių. Tvirta bendruomenė – tvirta visuomenė leidžia lengviau spręsti problemas ir judėti siekiamo tikslo link. Bendruomenė yra svarbus visuomenės gyvenimo kokybės socialinis junginys, užtikrinantis daugelio socialinių funkcijų racionalų panaudojimą, gerinant socialinę – psichologinę žmogaus gyvenseną bei skatina socializacijos procesą.

Pastaruoju metu daug kalbama apie bendruomeniškumą, kuris asocijuojasi su bendruomene ir yra laikomas ypatinga vertybe, nusakančia socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumas žmonių grupėje pasireiškia kaip tam tikras bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas, apibūdinamas trim požymiais. Tai emocinių susikertančių ir vienas kitą stiprinančių ryšių tinklas, tai ištikimybė bendroms vertybėms, normoms ir prasmei ir gana aukštas atsakomybės lygis. Bendruomeniškumas išreiškiamas poreikių patenkinimu, naryste, bendru emociniu ryšiu.

Svarbiausias bendruomenės elementas yra žmonės, turintys bendrų interesų. Žmogus yra didžiausia vertybė bendruomenės darbe. Bendruomenėje vykstantys socialiniai edukaciniai procesai ir individo aktyvus dalyvavimas juose sudaro bendruomeninio ugdymo pagrindą. Bendruomenė gali būti terpė priemonė, siekianti sudaryti galimybes visiems individams realizuoti savo potencialą ir troškimus.

Paradoksalu, tačiau miestuose veikiančios organizacijos, lyginant su analogiškomis rajoninių miestelių ar kaimo gyvenviečių bendruomenėmis, dažnai nesulaukia reikiamo valdžios institucijų dėmesio ir paramos. Tai sąlygoja ir varžo jų veiklos plėtros galimybes.

Visa nevyriausybinės organizacijos veikla turėtų būti paremta savanoryste. Jų vykdomų projektų rėmimas ir finansavimas turi būti skaidrus ir viešas. Labai jau keistai atrodo organizacijos, renkančios labdarą ir apie trečdalį surinktų lėšų skiriančios savo atlyginimams. Kitos visuomeninės organizacijos vykdo gražias „telefonines akcijas“. Naujiems metams prasidėjus valdininkai iš mokesčių mokėtojų pinigais apmokamų mobiliųjų telefonų aukoja milijonines sumas, kurių trečdalį pasilieka ryšio operatoriai. Net ir aukodami, darydami gerus darbus, rinkodaros sumetimais, menkiname ir žeminame savo šalį.

Skelbiama, kad tik kas šeštas lietuvis linkęs aukoti, užsiimti labdara, daryti gerus darbus kitiems. Pasauliniame aukojimo indekse (The World Giving Index) 2017 metais Lietuva užėmė tik 137 vietą. Žemiau atsidūrė tik Kinija ir Jemenas. Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai." Tai parodė „Spinter tyrimai“ vieno prekybos tinklo užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Ir pasirodo nesvarbu – kokia buvo mūsų pagalba Etiopijos, Ruandos, Zambijos, Filipinų ar Ukrainos žmonėms, vis tiek kažkaip sugebame „padėti“ save lentelės apačioje.

Turime atsisukti į save. Miesto nevyriausybinės bendruomeninės organizacijos turėtų gauti patalpas veiklai pagal panaudos sutartį ir bent minimalią paramą patalpų išlaikymui. Visa tai galėtų būti suteikiama projektinę aktyvią veiklą vystančiai organizacijai, vienijančiai apie 50 narių, aktyviai dalyvaujančiai miesto bendruomenės veikloje. Organizacijai nevykdant veiklos arba patalpas naudojant ne pagal paskirtį, tokia parama turi būti nutraukiama, o patalpų, pagal panaudos sutartį teikimo tikslingumas, svarstomas neatidėliojant.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, žemės ūkio ministerija, kitos valdžios institucijos skiria lėšas projektams vykdyti ir skatinti bendruomeninei veiklai. Savivaldos institucijų pareiga padėti bendruomenėms, informuoti jas apie projektinio finansavimo galimybes, koordinuoti miesto bendruomenei reikalingų projektų rengimą.

Pensinio amžiaus asmenims su negalia būtina mažinti pravažiavimo kainas – dideli kelionės kaštai riboja žmonių mobilumą, tuo pačiu dalyvavimą bendruomenės veikloje bei didinama socialinė atskirtis.

Nevyriausybinės organizacijos – bendruomenės centro pagrindinis tikslas yra vienišų, socialinėje atskirtyje dėl mažų pajamų, sveikatos stovio atsidūrusių įvairaus amžiaus žmonių, jaunų šeimų socializacija bei įtraukimas į bendruomeninę veiklą. Tokiems asmenims susibūrimai bendruomenės centruose – tai galimybė pasijusti saugiais ir reikalingais pilietiškais visuomenės nariais.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668847.

Tvarkos jau pridaryta tiek ir tiek, rezultatus matom. Vėl prabilta apie emigrantų grįžimą ir gimstamumo skatinimą. Kas norės grįžti, kai priimami vis nauji nereikalingi draudimai ir apribojimai, ir kas norės gimdyti, kai tas vaikas bet kada gali būti atimtas? Blogiausia, kad visi šie veiksmai labai skaldo visuomenę. Žmonės ir visuomenės grupės ir yra labai skirtingos, taip ir turi būti, tai pasaulio įvairovės pagrindas, tačiau kibimas vieni kitiems į atlapus pasiekė pavojingą lygį ir auga toliau. Net toks periferinis ir išpūstas dalykas, kaip vietinis MeToo išsyk suskirstė komentatorius į palaikančius ir į "ji pati atėjo".

Bendruomeniškumo jausmo praradimas didina pyktį, susipriešinimą, nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą vienų kitais bei pačia Lietuva.

Prasideda protestai ir streikai. Mokytojų streikas apskritai lig šiol nematytas dalykas. Bet kad tuos mokytojus kas nors išklausytų ir paieškotų bendrų sprendimų, nesiramstytų formuliarais, kaip kokiais proto ramentais, kol kas nematyti. Na, streikais ir protestais garsėja Prancūzija. Ir dabar ten studentai stato barikadas, o vairuotojai protestuoja prieš pakeltą PVM degalams. Prieš porą dienų atvažiavo gigantiškas šūdvežys ir apšvirkštė skystomis fekalijomis visą ministerijos fasadą iki trečiojo aukšto. Gal ir mums taip? Bet kad tas kvapas kai kur ten ir taip jau sklinda, tik iš vidaus.

Bendruomeniškumo jausmo praradimas didina pyktį, susipriešinimą, nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą vienų kitais bei pačia Lietuva. O reikia kaip tik priešingo dalyko. Gerumo, atjautos, empatijos, supratimo, kad kai kuriems žmonėms ar visuomenės grupėms reikalinga pagalba, ir noro rasti kelius tą pagalbą suteikti. Ar bent jau nekenkti naujais marazmais. Kol kas pas mus tai tik asmeninės iniciatyvos, valdžios ešelonų nepasiekusios.

Ir štai paralelė iš kito pasaulio, Olandijos. Hagoje ligi šiol vyksta neįtikėtinas dalykas. Armėnų šeima, prašiusi politinio prieglobsčio, jo negavo ir turėjo būti tuoj pat deportuota. Jie kreipėsi pagalbos į protestantų bendruomenę. Šie prisiminė, kad policija negali įeiti į bažnyčią, kai joje vyksta Mišios. Dabar armėnai sėdi toje bažnyčioje, reikalai sprendžiami toliau, o Mišios vyksta jau mėnesį (!), be pertraukų (!). Iš tiesų kitas pasaulis.