Situacija – kelianti nerimą

Anot A. Vaitkaus, 7 proc. dienų per metus iš Baltijos jūros į Kuršių marių akvatoriją išstumiamas didelis vandens kiekis.

„Jeigu anksčiau kildavo 15–20 cm, šiuo metu vandens lygis pakyla 30 cm. Kodėl pradėjau nuo tokios tematikos? Nes liūtys, kurios buvo visai neseniai ir užliejo Klaipėdos miesto gatves, indikavo negatyvią situaciją – dalis vandens kolektorių buvo pastatyti seniai, jie būdavo užsemiami, o galimybė išstumti vandenį – tik hidrodinaminiais siurbliais ir tam, kad vanduo negrįžtų atgal į Dangės upę ir Kuršių marias“, – sakė A. Vaitkus.

Jis pridūrė, kad, pagal statistinius duomenis, apie 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų yra senesni negu 30 metų, tad jų būklė – avarinė.

Iš viso tokių taškų yra 46.

„Tas šokas, kuris buvo rudenį, privertė mus susitikti ir dažnai kalbėti apskritai apie visą lietaus nuotekų sistemą Klaipėdoje. Per ketverius praėjusius metus mes ne kartą kalbėjome apie tai, kad inventorizuotų lietaus nuotekų sistemą, deja, turime tik maždaug apie pusę, ir labai panašu, kad 30 metų šios sistemos nebuvo nei modernizuojamos, nei tinklai vienaip ar kitaip tinkamai prižiūrimi“, – pažymėjo Klaipėdos meras.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Petriko nuotr.

Tvarkys vietą po viaduku

A. Vaitkus priminė ir itin probleminį miesto tašką – viaduką Herkaus Manto gatvėje.

Turime globalų uždavinį.

Šią vasarą po liūčių juo važiuoti buvo neįmanoma dėl susidariusių didelių vandens sankaupų.

Tokia pati padėtis ne kartą būdavo fiksuojama ir anksčiau.

„Akivaizdu, kad tokia situacija negali toliau tęstis. Per liūtis žaibas trenkė į kompresorinę ir ji atsijungė, tad reikia sutvarkyti taip, kad žaibo iškrovos negalėtų nutraukti tiekimo elektros energijos, kuri yra būtina tiems siurbliams veikti. Priešingu atveju po Herkaus Manto viaduku tos didelės vandens sankaupos visada atsiras. Vyksta kalba ir apie lietaus nuotekų sistemų priežiūrą, ypač apie paviršiaus priežiūrą, lapų surinkimą. Kalbame ir apie įvairias sistemas, kurios seniai naudojamos Vakarų pasaulyje – automobilių parkavimas vieną savaitės nelyginę dieną vienoje gatvės pusėje, kitą savaitės lyginę dieną – kitoje pusėje, nes tik tokiu būdu galima gatves tinkamai išvalyti“, – akcentavo A. Vaitkus.

Tad primenama, kad svarbu ne tik tvarkyti lietaus nuotekų tinklus, bet ir tinkamai, reguliariai valyti gatves.

Vieta ties Herkaus Manto viaduku yra apie 6,5 metro žemiau jūros lygio, tad čia liūčių metu suteka itin didelis kiekis vandens.

Pasak B. Joniko, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ketina sutvarkyti šią vietą.

Vandens ištekėjimo šaltiniai Klaipėdoje iš viso yra penki – didelė dalis nuteka į Dangės upę, Kuršių marias, Smeltalės upelį, Malūno tvenkinį ir Kretainio upelį.

Lemia daug priežasčių

„Turime globalų uždavinį – kiek galima greičiau inventorizuoti visus tuos tinklus, suvesti į geoinformacinę sistemą, kurią mes toliau modernizuojame. Manau, kad mes privalėsime dar sykį sėsti prie 2023–2027 m. planų. 2023-ieji tuoj pasibaigs, bet trejiems, ketveriems metams į priekį turime pasirengę programą, jai yra numatyta apie 9 mln. eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Pažymima, kad didelius potvynius Klaipėdos gatvėse lemia ne viena priežastis – ne tik dešimtmečius nemodernizuoti paviršinių lietaus nuotekų tinklai, bet ir sumažėję žalieji plotai mieste, dėl urbanizacijos padidėję kietųjų dangų plotai.

„Atsižvelgiant į problemos aktualumą miestui ir klaipėdiečiams, įgyvendintas didelės apimties, išsamus hidraulinis modeliavimas. Programos pagalba atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu, leido patikrinti galimus sprendimo būdus ir parinkti efektyviausias priemones problemos pašalinimui. Ateityje analogišką hidraulinį modeliavimą planuojama atlikti ir kitose miesto teritorijose“, – teigė B. Jonikas.

Atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu.

Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine.

Jis aprėpia 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės, o lietaus tinklai išsiraizgę apie 50 kilometrų.

B. Jonikas pasidalino informacija, kad į Smeltalės upelį intensyvių liūčių metu per sekundę išteka apie 7 tūkst. litrų vandens, kadangi yra ištekėjimas Smiltelės gatvėje.

O tam, kad tokie dideli kiekiai nutekėtų, turi būti itin gera pralaida.

Benitas Jonikas. Asmeninio archyvo nuotr.

Ardo ir medžių šaknys

Planuojama, kad per ateinančius dvejus metus Klaipėdos savivaldybė atliks lietaus infrastruktūros inventorizaciją ir perduos likusius lietaus nuotekų tinklus įmonei „Klaipėdos vanduo“.

Pažymima, kad iki šiol įmonei buvo pasiekiama informacija tik apie dalies miesto lietaus nuotekų tinklų būklę.

„Pirmasis planas iš dešimties – inventorizuoti didelę jų dalį, apie 180 kilometrų. Antrasis planas – kasmet investuoti į blogos būklės tinklų rekonstrukciją, tam įmonė numačiusi apie 400 tūkst. eurų investicijas. Tinklų būklė įvairi, kai kurie yra avarinės būklės, kai kurie – prastos: suaugusios medžių šaknys, gruntas“, – sakė B. Jonikas.

Tad kasmet planuojama atnaujinti po vieną kilometrą prastos būklės paviršinių lietaus nuotekų tinklų.

Taip pat norima plėsti paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą, teritorijose, kurios dažniausiai užliejamos, bus atnaujinama ne mažiau nei po pusę kilometro per metus, investuojant apie 200 tūkst. eurų.

Pokyčiai – akivaizdūs

Lietuvoje analogų neturinti kvapų mažinimo sistema sumontuota į Dumpius atitekančių nevalytų nuotekų sistemoje, kur smėliagaudėse vyksta pirminis nuotekų valymo procesas. Tačiau šis technologinis taškas daugiausia ir kėlė bėdų dėl išsiskiriančių kvapų koncentracijos.

Nemalonių kvapų naikinimui bendrovė pasitelkė aktyvios oksidacijos technologiją.

Tai – ozono kaukė miestui, jos poveikį jaučia visa pietinė Klaipėdos dalis.

Tai, kad sistema veikia puikiai, galėjo įsitikinti ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

"Gali net suabejoti, ar esi ant molo Melnragėje, ar Dumpiuose. Dar visai neseniai iš toli buvo galima užuosti nemalonius kvapus. Šiandien reikėtų kalbėti ne apie tai, ką matai, o ką gali užuosti", – apžiūrinėdamas naujus technologinius įrenginius stebėjosi V.Grubliauskas.

Klaipėdos meras pabrėžė, kad investicija į tokią technologiją tikrai yra labai prasminga.

"Tai – ozono kaukė miestui, jos poveikį jaučia visa pietinė Klaipėdos dalis", – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas: gali net suabejoti, ar esi ant molo Melnragėje, ar Dumpiuose.

Pasitelkė ozoną

Jau pirmieji technologijos bandymai parodė, kad kvapų smėliagaudėse sumažėjo keliskart.

"Naudojant aktyvios oksidacijos technologiją, jau pirmajame nuotekų valymo etape iš nuotekų išsiskiria daug mažesni nemalonūs kvapai, nes ozonas, kuris tiekiamas per smėliagaudžių oro tiekimo sistemą, skyla ir nuotekos yra papildomai prisotinamos deguonies. Tokiu būdu nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai yra papildomai oksiduojami ir nemalonaus kvapo išsiskyrimas yra slopinamas, o nuotekos iš dalies dar yra ir dezinfekuojamos", – tikino bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Ozonavimo įranga telpa nedideliame moduliniame pastate, ozonas yra gaminamas čia pat ir į nuotekų valymo procesą patenka uždaromis sistemomis.

Aktyvios oksidacijos technologija Dumpių nuotekų valykloje įdiegta per pusmetį.

Efektyvumas – 99 proc.

Mažindami kvapų sklaidą įdiegėme ne tik aktyvios oksidacijos technologiją smėliagaudėje, bet modernizavome ir ventiliacinę sistemą.

Į Klaipėdos nuotekų valyklą, įsikūrusią Dumpiuose, kas valandą atkeliauja apie 2 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Nuotekos slėgine linija atiteka iš uostamiesčio, Gargždų, Priekulės ir dar kelių gyvenviečių.

Iš buitinių nuotekų pirmiausia šalinamos stambios šiukšlės, atliekos, įvairios priemaišos. Joms pašalinti įrengtos automatinės grotos, smėlio separatoriai, aeruojamos smėliagaudės, kurios naudojamos smėliui, riebalams ir kitoms panašioms medžiagoms atskirti.

Tad nenuostabu, kad būtent grotų ir smėliagaudžių pastate, kuriame visų pirma valomos nuotekos, iki šiol susidarydavo didžiausia nemalonių kvapų koncentracija.

"Klaipėdos vandens" vadovas B.Jonikas pripažino, kad įmonės technologai laukia vidurvasario, kai kvapų koncentracija ore dėl karštų orų būna itin didelė. Įmonės specialistai tuomet galutinai įsitikins, kaip naujoji sistema susitvarko su užduotimis.

Sprendimas: Klaipėdos merui V.Grubliauskui (kairėje) bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas B.Jonikas pristatė naujausią kvapų mažinimo technologiją Dumpiuose. Įmonės Technologinių procesų priežiūros tarnybos vadovė Kristina Bereišienė pasakojo, kaip veikia ozonavimo sistema.. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mažindami kvapų sklaidą įdiegėme ne tik aktyvios oksidacijos technologiją smėliagaudėje, bet modernizavome ir ventiliacinę sistemą. Kadangi grotų patalpoje iš atitekančių nevalytų nuotekų išsiskiria sieros vandenilis, patalpoje oras turi gerai cirkuliuoti. Iš grotų patalpos ištraukiamas kvapais užterštas oras dabar yra nukreipiamas į biofiltrą", – teigė įmonės generalinis direktorius.

Vengiant biofiltro apkrovų, iš grotų patalpos ištraukiamas oras ateityje galėtų būti nukreipiamas į ant stogo esantį atnaujintą oro išvalymo reaktorių, deozonatorių, pritaikytą efektyviam oro išvalymui.

"Atlikti kvapo koncentracijos matavimai parodė, kad įgyvendintos sistemos efektyvumas siekia 99 proc.", – patikino B.Jonikas.

Diegs naujas sistemas

Aktyvios oksidacijos įdiegimas įmonei kainavo 178 tūkst. eurų be PVM.

"Klaipėdos vanduo" dar šiemet planuoja įrengti kvapų stebėjimo sistemą – keturias elektronines "nosis", kurios realiuoju laiku galėtų matuoti kvapus skirtinguose miesto nuotekų valyklos teritorijos taškuose.

Bendrovė per dvejus metus į kvapų mažinimo technologijas investavo beveik pusę milijono eurų.

Nuotekų valykloje Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais.

„Slėgio svyravimo problemos šią vasarą buvo itin aktualios. Per vasarą net kelis kartus buvo fiksuoti vandens vartojimo rekordai – per parą sunaudota tiek vandens, kiek jo telpa 15 Olimpinių baseinų, o želdynų laistymui per kelis vasaros mėnesius sunaudota daugiau nei 43 milijonai litrų vandens. Dėl to priemiesčių, aukštesnėse vietose ir toliau nuo Klaipėdos centro gyvenantys klientai jautė trumpalaikius slėgių svyravimus“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pirmieji pokyčių sulaukė – Gindulių, Slengių, Triušelių ir dalies Tauralaukio – gyventojai. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ Liepų gatvėje pastatė trečio kėlimo siurblinę, kurios pagalba šių gyvenviečių gyventojai nebejaus trumpalaikių slėgių svyravimų. Dabar iš Klaipėdos miesto centralizuotų tinklų atitenkantis iki 2,7 bar slėgio vanduo, Liepų gatvės pabaigoje, ties įvažiavimu į uostamiestį, trečio kėlimo stoties pagalba pakeliamas beveik dvigubai – iki 5,2 bar ir toliau tiekiamas į gyvenvietes. Gindulius, Slengius, Triušelius ir dalį Tauralaukio jau pasiekia didesnio slėgio vanduo.

„Naujai įrengta trečio kėlimo siurblinė nuolat palaiko optimalų vandens slėgį net ir esant didesniams vandens suvartojimui. Siurblinės pagalba bus galima per valandą patiekti 100 kubinių metrų vandens. Tikimės, kad nuo šiol šių gyvenviečių gyventojai didelio slėgio trūkumo nejus net ir per didžiausius karščius ir kaimynams laistant želdinius vakarais“, – sako B. Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja įrengti dar dvi trečio kėlimo stotis. Vieną jų turėtų atsirasti Tauralaukyje, dar viena antžeminę slėgio kėlimo stotį planuojama statyti Medelyno gatvėje, ties Rėvos ir Labrencų gatvėmis, Klaipėdoje. Siurblinių įrengimas kainuos daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Bendrovė šiuo metu eksploatuoja 33 trečio kėlimo siurblines. Jos įrengtos daugiaaukščių pastatų rūsiuose, požeminėse šachtose, atskiruose pastatuose. Daugumoje trečio kėlimo siurblinių įdiegta kompiuterizuota technologinio proceso valdymo informacinė sistema, kuri suteikia galimybę nuolat stebėti siurblinių technologinius režimus, operatyviai reaguoti likviduojant gedimus, užtikrinti patikimą vandens tiekimą vartotojams. Trečio kėlimo siurblinių darbas visiškai automatizuotas, stebimas ir valdomas per SCADA sistemą dispečerinėje visą parą.

„Grotų ir smėlio sėsdinimo pastatas yra kertinis taškas, kuriame dabar susidaro didžiausia nemalonių kvapų koncentracija. Tad šio projekto įgyvendinimas yra esminis ir ne pigi investicija į kvapų mažinimą, tačiau esame socialiai atsakinga įmonė, kuriai svarbi aplinkinių gyventojų ir klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Vien praėjusiais metais įgyvendinome 7 kvapus mažinančias priemones siekdami maksimaliai sumažinti kvapų sklaidą iš Dumpių nuotekų valyklos. Tam buvo skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Taip pat Dumpių nuotekų valykloje ketinama įdiegti naujus kvapų valymo įrenginius, kurie mažintų nemalonius kvapus sklindančius iš smėliagaudžių. Per smėliagaudėse įrengtą oro padavimo sistemą leidžiant ne vien tik orą, o orą su papildomai įterpiamu stipriu oksidatoriumi nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai kylant nuo smėliagaudės dugno iki vandens paviršiaus bus papildomai oksiduojami. Tokiu būdu tikimasi sumažinti iš smėliagaudžių išsiskiriančius kvapus.

Dumpių nuotekų valykloje praėjusiais metais įgyvendinus nemalonius kvapus mažinančias priemones, kvapų sklaida sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais. Atlikus kvapų sklaidos modeliavimo tyrimus kvapų sklaida už teritorijos tesiekia 3 europinius kvapo vienetus, tai yra dviem su puse kartų mažiau nei leidžiama įstatymų.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ didžiausia 6-oji siurblinė iš miesto per valandą perpumpuoja apie 3200 kubinių metrų nuotekų, o tai prilygsta maždaug 100 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir metro gylio ežero dydžiui. Per metus į šią siurblinę atiteka 10,6 milijonų kubinių metrų nuotekų. Nuotekos mieste keliauja tinklais, kurie išsiraizgyti po visą miestą. Dėmesį ekologijai ir nemalonių kvapų mažinimui skirianti bendrovė nuolat nuo užsikimšimų ir profilaktiškai plauna nuotekų tinklus Klaipėdos mieste. Kasmet išplaunama apie 110-130 kilometrų tinklų.

„Vien per šių metų birželį buvo išplauta daugiau nei keturi kilometrai nuotekų tinklų, o užsikimšimų juose buvo fiksuota per 60. Daugiau nei pusė jų pietinėje miesto dalyje – Debreceno g., Šiaulių g., Laukininkų g., Taikos pr., Šilutės pl. Nemaža dalis jų užsikimšo nuo maisto likučių ir riebalų bei deja, kai kurie užsikimšimai siejami su įmonių vykdoma veikla“, – sako B. Jonikas.

Prašome gyventojų sąmoningumo maisto atliekomis ir riebalais atsikratyti atsakingai. Atliekų nuotekose daugėja – per metus vien į Dumpių nuotekų valyklą kartu su nuotekomis

vamzdynais atiteka apie 350 tonų atliekų. Tai rodo, kad dalis gyventojų nesivargina ir šiukšlių dėže paverčia klozetą ar kriauklę.

Į Dumpių nuotekų valyklą kasdien riebalų supirkėjai iš įmonių atveža iki 10 tūkst. litrų riebalų. „Klaipėdos vanduo“ kol kas vienintelė Lietuvoje vandentvarkos įmonė priimanti riebalų atliekas.

Jei esi atsakingas ir tausoji gamtą, patariame:

Išvengiant užsikimšimų tinkluose, kurie gali būti nemalonių kvapų priežastimi, į kanalizaciją griežtai nemesti:

– Popieriaus;

– Higieninių paketų;

– Sauskelnių;

– Maišelių;

– Drėgnųjų servetėlių;

– Skudurų, kempinėlių;

– Maisto atliekų – vaisių ir daržovių atliekas (bulvių, morkų lupenų atliekų, grybų, kopūstų, raugintų agurkų, kavos tirščių, uogų ir uogienių);

– Žuvies liekanų ir jų žvynų ir pan.;

– Aliejaus ir kitų riebalų.

Lietaus vanduo bus švaresnis

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko teigimu, itin didelį dėmesį įmonė skyrė užsemiamų miesto gatvių ir daugiabučių kiemų problemoms spręsti – suremontuota dalis avarinės būklės lietaus tinklų, įrengti kampiniai rinktuvai, kurie padeda susidoroti su didesniu kiekiu paviršinių nuotekų.

„Klaipėdos vietose, kur buvo fiksuojama daugiausia užliejamų kiemų, gatvių, nutiesta daugiau kaip 20 km lietaus tinklų. Iš jų pusantro kilometro – Bangų ir Joniškės gatvėse (šis projektas jau eina į pabaigą), beveik 6 km – Sendvario ir centrinės miesto dalies gyvenamuosiuose kvartaluose“, – vardijo B.Jonikas.

Anot įmonės vadovo, į pabaigą eina ir 6 lietaus vandens valymo įrenginių ant 4, 10 ir 17 išleistuvų statyba – į Dangę, Kuršių marias patenkantis lietaus vanduo bus valomas pasitelkus naftos gaudykles bei smėlio sėsdintuvus.

„Kadangi esame bendrovė, kuriai itin svarbi aplinkosauginė kryptis, kartu dar labiau stipriname tiek įmonių kontrolę, aiškindamiesi, ar prie lietaus nuotekų nėra prijungti kiti tinklai, tiek padedame joms atsakingai tvarkyti nuotekas“, – aiškino pašnekovas.

Įdarbino dirbtinį intelektą

Reikšmingų darbų praėjusiais metais nuveikta ir nuotekų valykloje Dumpiuose – čia įgyvendintas išskirtinis projektas.

„Ko gero, esame kol kas vienintelė vandentvarkos įmonė Lietuvoje, įdiegusi išmaniąją „Hubgrade“ sistemą. Sumontuoti davikliai perduoda informaciją apie nuotekų užterštumą į vadinamuosius „debesis“, o ten jau yra paskaičiuojama, kiek reikia paduoti deguonies ir organinio priedo nuotekoms valyti. Anksčiau tai fiziškai kontroliuodavo darbuotojai, dabar tai daro dirbtinis intelektas. Įdiegę šią technologiją gerokai sumažinome elektros energijos ir technologines sąnaudas“, – pasiekimais dalijosi vadovas.

Kompleksinėms nemalonių kvapų mažinimo priemonėms įgyvendinti įmonė skyrė daugiau nei 240 tūkst. eurų, darbai bus tęsiami ir šiemet.

„Nors praėjusiais metais kvapų sklidimą sumažinome nuo 3 iki 16 kartų, šiemet ir toliau tam skirsime didelį dėmesį. Planuojame uždengti pastatą, į kurį pirmiausia atiteka dar nevalytos nuotekos, įdiegti ozonavimą smėliagaudėse, o pačią teritoriją jau apsodinome eglutėmis, kurios tankiai suaugusios sudarys natūralų barjerą, padės sulaikyti kvapų sklaidą vyraujant vėjams“, – aiškino B.Jonikas.

Gamtai draugiška civilizacija

Reikšminga įmonės investicijų dalis praėjusiais metais skirta geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūrai rekonstruoti – ši veiklos sritis taip pat reikalauja ypatingo dėmesio, nes kai kurie vamzdynai skaičiuoja net po pusšimtį metų. Kaip pasakojo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas, centrinėje uostamiesčio dalyje vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų rekonstruota po maždaug 5 km, taigi bendrai – apie 10 km.

Nors iš pagrindinių uostamiesčio vandenviečių tiekiamas puikios kokybės vanduo, B.Jonikas neneigė, jog tolimesnėse teritorijose dar yra kur pasitempti.

„Todėl pernai investavome į vandens kokybės gerinimą Klaipėdos rajone. Buvo pastatyti ne tik 4 vandens gerinimo įrenginiai – kadangi Dauparuose teko susidurti su tam tikromis gamtos anomalijomis gelmėse, buvo priimtas sprendimas čia išgręžti naują vandens gręžinį“, – pasakojo pašnekovas.

Reikšmingos lėšos taip pat investuojamos į Klaipėdos rajono tinklų infrastruktūrą.

„Iki šiol įgyvendinamas didelės apimties projektas Kulių kaime bei Dovilų miestelyje – čia naujai tiesiama daugiau nei 1 km nuotekų ir 250 m vandentiekio tinklų. Vien praėjusiais metais į šiuos darbus buvo investuota kiek daugiau nei 1 mln. eurų“, – vardijo B.Jonikas.

Skaičiuojama, jog įgyvendinus darbus šioje teritorijoje prie centralizuotų tinklų prisijungs apie 400 naujų vartotojų. Dar apie 200 naujų vartotojų įmonės klientų gretas turėtų papildyti Purmaliuose, čia nutiesus apie 13 km naujų nuotekų ir vandentiekio tinklų.

„Šie gyventojai turės galimybę tvarkyti nuotekas ne individualiai, o centralizuotai, taigi ne tik patogiau, bet ir civilizuotai, be galimos taršos gamtai. Kaip į aplinkosaugą orientuotai įmonei, mums tai yra vienas svarbiausių uždavinių“, – pabrėžė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas.

Prioritetas – atsinaujinimas

Vertindamas praėjusių metų vandens pardavimų pokyčius, įmonės vadovas neneigė, jog kai kuriuos jų buvo galima prognozuoti dėl pandemijos situacijos.

„Vandens pardavimai šiek tiek, tai yra 0,3 proc., susitraukė ir tai, labiausiai tikėtina, yra karantino pasekmė, kadangi daugelis įmonių mažino gamybos apimtis. Gyventojų vandens suvartojimo vidurkis išaugo – šiame sektoriuje pardavimai išaugo faktiškai netoli 5 proc. Tai vėlgi simptomiška, nes nemažai žmonių ėmė dirbti nuotoliniu būdu iš namų“, – konstatavo pašnekovas.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus B.Joniko vertinimu, visus praėjusių metų darbus įmonei pavyko įgyvendinti taip, kaip ir buvo numatyta.

„Kalbant apie pagrindines šių metų investicijas, jos bus nukreiptos ne į plėtrą, o į esamų ir nuolat senstančių tinklų infrastruktūros rekonstrukciją, atnaujinimą. Kai kurie tinklai jau skaičiuoja ne vieną dešimtį metų, todėl privalome rūpintis ir senų tinklų kokybe. Be abejo, dalis lėšų bus skirta ir nuotekų valymo sistemai tobulinti, klientų aptarnavimui gerinti ir, kaip minėjau, nemalonių kvapų mažinimo priemonėms“, – reziumavo įmonės vadovas.

„Džiaugiamės, prisijungę prie įmonių, kurių prioritetas – atsinaujinanti energetika ir atsakingas požiūris į klimato kaitos mažinimą. Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl nuolat ieškome galimybių mažinti aplinkai daromą žalą. Intensyviai Klaipėdoje investuojame į kvapų mažinimo priemones, taip pat artimiausiu metu planuojame statyti fotovoltinę 120 kW saulės jėgainę ant mūsų pastato, esančio Ryšininkų g., stogo. Tikimės, per metus Ryšininkų gatvėje esančių pastatų komplekso energijos kaštus sumažinti iki 30 procentų ir prisidėti prie anglies dvideginio mažinimo aplinkoje“, – teigė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra socialiai atsakinga organizacija.

„Klaipėdos vanduo“ beveik visą Dumpių nuotekų valyklos funkcionavimui būtiną elektros kiekį pasigamina iš biodujų, šios gaminamos iš dumblo, kuris susidaro nuotekų valymo metu. Dumblas – organinė medžiaga, kuriam pūvant išsiskiria biodujos, o iš jų gaminama šilumos ir elektros energija. Dumblo pūdymas, palaikant 35–37 laipsnių temperatūrą, trunka daugiau nei 18 dienų. Dumblo pūdymo metu susidariusios dujos, kurių sudėtyje yra apie 60–65 proc. metano, surenkamos, išvalomos ir paduodamos į centrinę šilumos ir elektros jėgainę, kurioje sumontuoti 3 biodujų generatoriai. Čia biodujomis varomų variklių energija yra paverčiama elektros ir šilumos energija.

„Klaipėdos miesto savivaldybė yra socialiai atsakinga organizacija. Siekiame, kad kiekvienai miesto įmonei ir kiekvienam gyventojui kasdieniu įpročiu taptų atsakingas įvairių resursų – vandens, popieriaus, elektros, kuro ir kt. vartojimas, padedantis tausoti aplinką, išteklius. Savivaldybei priklausančios įmonės „Klaipėdos vanduo“, savo pagamintą elektros energiją panaudojančios įmonės reikmėms, veiksmai – sveikintini ir sektini. Tai – puikus pavyzdys, kaip galima perdirbti gamybines atliekas ir iš to sutaupyti“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Iš biodujų pagamintą elektros energiją panaudojame savo reikmėms Dumpių nuotekų valykloje. Elektros pasigaminame daugiau, nei reikia įmonės technologiniams procesams, net 75 procentus reikalingos elektros sudaro žalioji energija, pagaminta iš biodujų. Patys gamindami elektrą per metus sutaupome apie 50 tūkst. eurų. Tai ne tik įmonei finansinė nauda, bet tokiu būdu prisidedame prie aplinkos išsaugojimo. Europoje nuotekų valymo metu susidarantis dumblas dažnu atveju naudojamas biodujų gamybai, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, o jo gaminimas yra saugus ir draugiškas aplinkai“, – sakė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius B. Jonikas.

Nuotekų valymo metu susidaręs dumblas yra išdžiovinamas ir galutiniam sutvarkymui išvežamas į Akmenę.

Pastangos pasiteisino

Penktadienį „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams pristatė šiemet įgyvendintas priemones nemaloniems kvapams mažinti.

Pasak B. Joniko, atlikus kvapo koncentracijos matavimus ir kvapų sklaidos modeliavimą nustatyta, kad, lyginant su 2018 m. atliktais tyrimais, nemalonių kvapų sklaida Dumpių nuotekų valykloje gerokai sumažėjo. Tai patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rudens pradžioje paimti oro mėginiai iš visų Klaipėdos miesto nuotekų valykloje eksploatuojamų stacionarių neorganizuotų ir organizuotų taršos šaltinių.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Uždengę gravitacinius tankintuvus šioje vietoje kvapus visiškai panaikinome, dėl to pavyko pasiekti ženklų kvapų koncentracijos sumažėjimą visoje Klaipėdos miesto nuotekų valyklos veikloje. Taip pat verta pažymėti, kad kvapų matavimai buvo atlikti nenaudojant paskutinės įgyvendintos priemonės – kvapų sklaidą sulaikančioms patrankoms. Taigi esame pasiruošę nuo 2024 m. sausio įsigaliosiantiems griežtesniems aplinkosauginiams reikalavimams. Mums svarbi aplinkinių gyventojų bei klaipėdiečių gyvenimo kokybė, todėl dedame ir dėsime maksimalias pastangas, kad iš nuotekų valyklos teritorijos sklistų kuo mažiau nemalonių kvapų“, – sakė „Klaipėdos vandens“ vadovas.

Kvapus mažina ir patrankos

Nuo rugpjūčio pradžios Dumpių nuotekų valykloje kvapus mažina ir naujausia technologija – dvi mobilios ir viena stacionari patrankos. Jos purškia kvapą mažinantį preparatą, sumaišytą su vandeniu, taip suformuodamos dulksną ir sudarydamos kliūtį kvapo sklidimui miesto link.

Per  pusmetį nuotekų valykloje Dumpiuose įgyvendintos septynios kvapų mažinimui skirtos  priemonės. Pasitelkus užsienio praktiką pritaikyta bandomoji priemonė – į miesto nuotekų vamzdyną lašinamas nemalonius kvapus malšinantis preparatas. Ši priemonė nemalonius kvapus sumažino tris kartus.

„Klaipėdos vanduo“ taip pat intensyviai mažina per dešimtmetį sukaupto dumblo kiekį – per metus planuojama sudeginti 2 tūkst. tonų. Uždengti intensyviausią kvapą skleidę trys gravitaciniai tankintuvai ir nuotekų latakas iš smėliagaudžių iki pirminių nusodintuvų.

Tikisi, kad taps pavyzdžiu

„Ekologinės problemos yra vienas didžiausių prioritetų, užtikrinant gyventojams švarios ir saugios aplinkos kokybę. Ne kartą rodėme ir rodysime reiklumą bei principingumą visais atvejais, kada kalbama apie klausimus, susijusius su taršos mažinimu ir investicijomis į tai. Solidžios „Klaipėdos vandens“ investicijos tegu būna pavyzdžiu visiems kitiems, kad ne žodžiais, o konkrečiais darbais reikia spręsti kvapų mažinimo klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra vieno pagrindinio ar vienintelio žaidėjo, kuris gali išspręsti taršos kvapais problemą iš esmės. Be to, reikšmingas yra ir gyventojų vaidmuo. Turime elgtis kaip atsakingi vartotojai ir nemesti į kanalizaciją to, ko ten neturėtų būti. Tik visi drauge sukursime aplinką, kurioje gera gyventi bus visiems. Džiaugdamasis „Klaipėdos vandens“ investicija, rodomu puikiu pavyzdžiu, skatinu, kviečiu bei raginu ir visas kitas institucijas skirti deramą dėmesį šioms problemoms suvaldyti“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Vienas svarbiausių Klaipėdos miesto savivaldybės tikslų – kad uostamiesčio gyventojams čia būtų komfortiška ir gyventi, ir dirbti. Savivaldybės valdoma bendrovė „Klaipėdos vanduo“ savo pavyzdžiu įrodė, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas įmanoma suvaldyti nemalonius kvapus, kurie kai kuriose įmonėse yra gamybos proceso dalis. Tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos miestą mylinčios įmonės“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Jis pastebėjo, kad, palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumažėjo gyventojų skundų dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš nuotekų valyklos Dumpiuose.

Ekologijai ir nemalonių kvapų neutralizavimui didelį dėmesį skirianti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuo metų pradžios jau skyrė 330 tūkst. eurų kvapų mažinimo programos priemonėms įgyvendinti. Įmonė strateginiuose tiksluose yra numačiusi kasmet skirti po 120 tūkst. eurų turto atnaujinimui, įrangos ir medžiagų, skirtų nemaloniems kvapams mažinti.

Prisidėti prie nemalonių kvapų mažinimo bendrovė ragina ir pačius gyventojus: nepilti į kanalizaciją šiukšlių ir popieriaus, plastiko, maisto likučių ar kitų organinės kilmės atliekų, kurios gali užkimšti vamzdynus ir sukelti nemalonius kvapus.

Sukaupta vertingos patirties

Prieš pusmetį prie bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vairo stojęs naujasis jos vadovas Benitas Jonikas pripažino, jog darbo pradžia įmonėje sutapo su specifinėmis ir neabejotinai darbuotojų nuotaikas paveikusiomis aplinkybėmis.

„Daugiau nei metus įmonė neturėjo nuolatinio vadovo, natūralu, kad bendrai emocijai, bendram rezultatų siekiui tai nepridėjo labai gero, darbingo nusiteikimo. Man pradėjus dirbti jau buvo paskelbtas karantinas, kuris į įmonės veiklą taip pat įnešė tam tikros sumaišties“, – prisiminė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Iki tol įmonėje „Vilniaus vandenys“ veiklos planavimo ir finansų tarnybos direktoriumi dirbęs B. Jonikas neabejoja, jog ši patirtis pravers naujoje pozicijoje.

„Iš bet kokios įmonės atėjęs į naują poziciją atsineši dalį tos įmonės valdymo, planavimo, darbo kultūros. Taip, mano išsilavinimas – ekonomikos magistras, nesu inžinierius, tačiau vandentvarkos įmonės veiklos pobūdis man pažįstamas, tikrai nereikėjo aiškintis, kas yra nuotekų valymo technologijų procesai ir panašūs dalykai. Dirbant „Vilniaus vandenyse“ teko prisidėti ir prie strategijos, ir bendro įmonės valdymo, buvau vadovų komandos dalis, taip pat puikiai išmanau, kas yra klientų aptarnavimo standartas“, – teigė ir 10 metų darbo patirtį tarptautinėje finansinių paslaugų kompanijoje skaičiuojantis vadovas.

Žalios energetikos kryptimi

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ potencialu neabejojantis B. Jonikas pripažino, jog šiandien vienas svarbiausių tikslų – įgyvendinti sprendimus, kurie padėtų maksimaliai išnaudoti esamus įmonės resursus, bei naujų perspektyvų strategavimas.

Džiaugiuosi ir stipria technologų komanda, su kuria jau turėjau galimybę susipažinti.

„Iki šiol įmonė neturėjo ilgalaikės strategijos – daugiausia būdavo orientuojamasi į trejų metų laikotarpį. Šiuo metu tai yra vienas svarbiausių tikslų, nes mūsų veiklos specifika neatsiejama nuo ilgalaikio planavimo, nuoseklių investicijų į infra-struktūros atnaujinimą ir plėtrą, tai mums leidžia išlaikyti stabilią paslaugų kainodarą. Iki šių metų pabaigos planuojame parengti strategiją, kokiomis kryptimis įmonė judės į priekį artimiausius 10 metų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Viena krypčių – dar labiau stiprinti į žalią energetiką orientuotos įmonės pozicijas.

„Mūsų žiniomis, esame vieninteliai iš šalies vandentvarkos įmonių, tinklams valyti naudojanti pažangią ekologišką technologiją „oras–vanduo“, ir esame viena iš nedaugelio įmonių Lietuvoje, iš vietos maitinimo įstaigų priimanti sugaudytus riebalus, kurie maišomi su perdirbtu dumblu, taip išgaunant biodujas, o iš jų – elektros energiją. Klaipėdos miesto nuotekų valykla faktiškai 95 proc. yra aprūpinama mūsų pačių pasigaminta elektra. Tęsdami tvarios energetikos kryptį, ant savo administracinio ir gamybinio pastatų planuojame įsirengti saulės baterijas, kurios leis patiems pasigaminti apie 30 proc. energijos“, – skaičiavo įmonės vadovas.

Kaip pabrėžė pašnekovas, visi šie sprendimai yra ne tik priemonės kurti tvaresnę, ekologiškesnę aplinką, bet ir generuoja ekonominę naudą kaip pigesnių paslaugų vartotojams galimybė.

Daugiau aiškumo ir patogumo

B. Jonikas žada, jog pokyčiai neaplenks ir klientų aptarnavimo sferos.

„Kadangi esame ne tik gamybinė, bet ir į paslaugos gavėją orientuota įmonė, neabejotinai viena pagrindinių strateginių krypčių – mūsų klientų patirčių, aptarnavimo kokybės gerinimas: planuojame tobulinti savitarnos sistemą, supaprastinti atsiskaitymo paslaugas – sieksime žengti kartu su pažangiomis technologijomis, įskaitant ir įmonės interneto svetainės atnaujinimą“, – teigė vadovas.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojosi beveik 96 tūkst. klientų, ir šis rodiklis nuosekliai auga: per praėjusius metus įmonės paslaugomis pradėjo naudotis 1,44 tūkst., o šiemet iki rugpjūčio – daugiau nei 700 naujų klientų.

B. Joniko teigimu, šios tendencijos byloja, kad gyventojai vandentvarkos rūpesčius linkę patikėti šios srities profesionalams.

„Viskas gerai, kol tinklai nauji, tačiau ilgainiui tenka susidurti su gedimais bei avarijomis, įranga taip pat turi savo galiojimo resursus, ją reikia atnaujinti. Natūralu, jog žmonės pageidauja, kad tiek buitinių nuotekų, tiek vandens tinklus eksploatuotų patikimas vandens tvarkytojas“, – teigė pašnekovas.

Beveik 3 tūkst. km geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tinklų valdanti bendrovė į in-frastruktūros atnaujinimą šiemet planuoja investuoti apie 11 mln. eurų.

Stiprybė – įdirbis ir komanda

Tarp opiausių šiuo metu spręstinų uždavinių – ir paviršinių nuotekų tvarkymas.

„2016 m. įmonė buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja. Daugelį metų į šios infrastruktūros atnaujinimą išvis neinvestuota, mieste užstatymo plotai didėja, kietųjų dangų daugėja, kuo labiau natūrali infiltracija į žemės sluoksnį mažėja, tuo labiau apkraunami tinklai. Tačiau lėšų, kurias įmonė gauna iš juridinių asmenų už šių nuotekų tvarkymą, pakanka tik avarijoms likviduoti. Tikimės, kad su miesto savivaldybe pavyks rasti bendrą strategiją, kaip išspręsti lėšų, o kartu ir miestiečiams aktualių problemų klausimus“, – teigė pašnekovas.

Natūralu, kad beveik 100 tūkst. klientų turinčiai bei kelis tūkstančius kilometrų tinklų valdančiai strateginei miesto ir Klaipėdos rajono įmonei kasdien tenka susidurti su mažesniais ar didesniais iššūkiais.

Kita vertus, B. Joniko teigimu, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pajėgi bei konkurencinga tiek savo ilgamečiu įdirbiu, tiek patyrusių specialistų komanda.

„Tai technologiškai pažangi ir kai kuriais parametrais unikali įmonė, kad ir kalbant apie trečiąją vandenvietę, kur vanduo gaunamas ne iš gręžinio, o ruošiamas. Džiaugiuosi ir stipria technologų komanda, su kuria jau turėjau galimybę susipažinti, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas. – Tai ne tik mano, kaip vadovo, bet ir bendras visų mūsų tikslas – kad įmonė dirbtų nepertraukiamai, turėtų aiškią ilgalaikę strategiją, planą, kaip investuosime, ir kad savo klientams galėtume užtikrinti ne tik stabilias, bet ir vienas mažiausių šalyje paslaugų kainas.“

Klaipėdos rajono Kvietinių kaimas be vandens liko, kai vietinis gyventojas nutarė su traktoriumi pasidarbuoti prie užžėlusio tvenkinio ir kai tvenkinį gilino, matyt, nežinojo, kad čia yra vandentiekio vamzdis.

„Pataikė ant pagrindinio vamzdžio ir visas kaimas liko be vandens. Tai čia turbūt blogiausia, ką galima patirti: dvi dienas išbūti be vandens“, – LNK žinioms pasakojo kaimo seniūnaitė Audra Jurkienė.

Per valandą po avarijos nutekėjo apie 33 kubinius metrus vandens. Tai yra tiek, kiek telpa kaimo vandens bokšte, tad vandentiekininkai kaimui užsuko vandenį, o kad žmonės nenutrokštų, jį gabeno cisternomis.

Kaimui vandens tiekimą nutraukęs traktorininkas tylėjo, niekam neprisipažino, kad netyčia pagrindinį vamzdį prakirto.

Vandentiekininkai teiga, kad jeigu būtų žinoję, kur įvyko avarija, ją būtų likvidavę per porą valandų, o dabar parą tikrino viso kaimo vamzdžius. 

„Vamzdynas yra ilgas. Įmonė savo sistemoje mato, kad yra gedimas, kad yra vandens nuotekis, tačiau yra sudėtinga rasti, kurioje vietoje, todėl prašome žmonių, statybininkų ar rangovų, kas atlieka darbus, jei atsitinka tokia nelaimė, būtinai nedelsiant identifikuoti ir tokiu būdu mums sutrumpinti avarijos vietos paieškos laiką“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Kad Kvietinių kaimo gyventojai turėtų vandens, vandentieninkai ir kitos gudrybės ėmėsi – nutiesė laikiną antžeminį vamzdį, tačiau dieną jį nutiesė, o  naktį kaime vandens vėl neliko, nes iš per kelią einančio vamzdžio pasipylė fontanas. 

Kaimo gyventojai liudija matę, kaip jaunuolis fontaną padarė ir nutiestą žarną, spėjama, peiliu pradūrė. 

„Žmogus nepagalvojo, kad atsistojo prie apšvietimo ir pradurti, kai tave mato žmonės, na, tai logikos nėra“, – teigė A. Jurkienė.

Kaimą be vandens palikusį jaunuolį žmonės įskundė policijai, bet juokauja, kad yra ir kitų būdų tokį kenkėją pamokyti. 

„Reikia geros rykštelės už tokius darbus. Negražu taip daryti“, – apie gresiančią bausmę jaunuoliui kalbėjo Kvietinių kaimo gyventoja.