Patikimiausi partneriai

„Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas“, – kalbėjo Bergštrasės apskrities vadovas Christianas Engelhardtas.

Mero Valerijaus Makūno pavedimu dokumentą pasirašiusi vicemerė Raminta Popovienė irgi džiaugėsi, kad Bergštrasės apskritis yra patikima partnerė. „Mūsų bendradarbiavimas yra nuoširdus, dalykiškas, teikiantis naudą abiem pusėms“, – pabrėžė vicemerė.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Bergštrasės apskrities tarybos pirmininkas Joachimas Kunkelis, buvęs apskrities vadovas Matthiasas Wilkesas, buvęs tarybos pirmininkas Gottfriedas Schneideris, Lietuvos ambasados Vokietijoje įgaliotasis ministras Tomas Grabauskas, vietos lietuvių bendruomenės atstovai.

Pradžia: Kauno rajono meras V. Makūnas ir Bergštrasės apskrities viršininkas M. Wilkesas sutartį pasirašė 2013 m. / Organizatorių nuotr.

Mezgėsi bendruomenių ryšiai

Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m., tačiau dviejų kraštų bendrystė užsimezgė gerokai anksčiau.

R. Popovienė prisiminė, kad iš pradžių atsirado ryšiai tarp atskirų bendruomenių. „Garliavos Jonučių progimnazijos ir Friedricho Frobelio mokyklos bičiulystė tęsiasi nuo 2006 m. Tai didelis Heinzo Klee nuopelnas, ačiū jums už tai“, – dėkojo vicemerė. Ištikimo Lietuvos bičiulio laukė staigmena – į lietuvių kalbą išverstas H. Klee eilėraščių rinkinys.

Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas.

Kitas bendrystės saitas – Renhofo pilyje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija. Šiam lietuvybės židiniui nuolat rodo dėmesį ir Vokietijos valdžia, ir Kauno rajono savivaldybė.

Dviejų savivaldybių bendradarbiavimo dešimtmečio proga šią vasarą gimnazijos parke atsirado medinių skulptūrų-suolelių alėja, kurią sukūrė Raimondo Uždravio vadovaujama drožėjų komanda. „Šie suoleliai su vokiečių ir lietuvių mitologijos elementais tik patvirtina, kad mūsų tautos turi panašią pasaulėjautą ir vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis“, – pastebėjo R. Popovienė.

Vokietijoje koncertavę folkloro ansambliai „Serbentėlė“ ir „Viešia“ taip pat leido geriau susipažinti su lietuvių etnine kultūra.

Išmoko gaminti šaltibarščius

Ne kartą Lietuvoje apsilankiusį Ch. Engelhardtą ypač sužavėjo projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė“ renginiai. „Iš jūsų verta pasisemti patirties, nes puikiai gebate suderinti tautinius elementus ir šiuolaikines meno formas“, – pastebėjo politikas. Vokiečiai girdėjo melodingas lietuviškas sutartines ir norėtų pamatyti kitąmet 100-metį minėsiančią Lietuvos dainų šventę.

Per dešimt metų abi savivaldybės įgyvendino daug projektų: dalijosi patirtimi, keitėsi specialistų delegacijomis, dalyvavo sporto, kultūrose renginiuose. Svarbų vaidmenį vaidina ir ekonominiai ryšiai. Vokiško kapitalo investicijos Kauno rajone yra didžiausios tarp užsienio valstybių.

Keičiantis patirtimi, neapsieinama ir be kulinarijos paveldo. Ch. Engelhardtas tvirtino jau išmokęs gaminti lietuviškus šaltibarščius.

Kauno rajono žmonėms įsiminė Fyrnheimo virėjų klubo „Linksmieji šaukštai“ prisistatymas su vokiška šiupinine šventėje „Rudens sambariai“ Raudondvario dvare. Vėlesniais metais vyko Bergštrasės krašto vyno degustacijos.

Pokytis: apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus. / Organizatorių nuotr.

Padeda tobulinti savivaldą

„Kiekvienas apsilankymas Vokietijoje mums leidžia pasisemti naujų idėjų ir tobulinti savivaldą“, – sakė R. Popovienė. Pavyzdžiui, lankydamasis Bergštrasėje, meras V. Makūnas sužinojo apie šeimos darželius ir šį modelį sėkmingai pritaikė savajame krašte.

Šį kartą Kauno rajono delegacija buvo pakviesta į Felsbergo dvare pagal Pažangių studijų instituto modelį kuriamą akademiją, kurioje jaunieji mokslininkai, menininkai, amatininkai ir kiti kūrėjai galėtų gauti stipendijas ir tris mėnesius kurtų projektus. Akademijos steigėjas biochemikas dr. Holgeris Zinke yra įkūręs biotechnologijos tyrimų ir informacijos įmonę B.R.A.I.N. ir yra pelnęs ne vieną Vokietijos aplinkosaugos premiją.

Įspūdingais renginiais pasižymėjo Manheime vykusi Vokietijos nacionalinė sodininkystės ir kraštovaizdžio architektūros paroda BUGA. Apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus.

Sužavėjo meninis ugdymas

Kauno rajono savivaldybė, pasinaudojusi Bergštrasės apskrities modeliu ir adaptavusi jį pagal mūsų šalies teisinius reikalavimus, pirmoji šalyje įsteigė šeimos darželius. Kiekvienas apsilankymas Vokietijoje ar bendradarbiavimo partnerių priėmimas pakaunėje savivaldybės vadovams pasufleruoja naujų idėjų. Ne išimtis ir gegužės 9–12 d. Bergštrasėje vykęs vizitas. „Nors pagrindinis akcentas buvo Europos dienos paminėjimas ir Jaunimo metų pabaigtuvės, vizitas buvo labai turiningas, vyko daug įvairių susitikimų“, – pasakojo V.Makūnas.

Būtent viename jų – su Fyrnheimo kultūros, muzikos ir švietimo skyriaus vedėju Runaru Emilssonu – merui kilo mintis pakaunėje didinti meninio vaikų ugdymo prieinamumą. „Esame žiedinė savivaldybė, kai kurios vietovės yra atitolusios, todėl vaikų meninio ugdymo prieinamumas nepaprastas. Stengsimės panaudoti Vokietijos partnerių patirtį ir įgyvendinti modelį, kai pedagogai vesti užsiėmimų atvyksta į vaikų gyvenamąją vietovę“, – sakė savivaldybės vadovas.

Vizito metu Kauno rajono delegacijai buvo pristatyta Bergštrasės apskrities vaikų muzikinio ugdymo programa, kuri apima ir ankstyvojo amžiaus – vienų–šešerių metų – vaikų ugdymą kartu su tėvais grupėse. Modelis apskrityje veikia 20 metų. Pasak mero, įdomūs keli programos aspektai. Tėvai neveža vaikučių į meno mokyklą, nes mokytojai atvyksta į tinkamas erdves – mokyklas, darželius ir pan. – jų gyvenamojoje vietovėje. „Paslauga tampa prieinama visiems, padedamas geras tolesnio vaikų muzikinio ugdymo pamatas: kurti muziką, dainų žodžius, naudotis šiuolaikinėmis medijomis. Keturios pusvalandžio trukmės pamokėlės per mėnesį kainuoja 60 eurų, 44 proc. paslaugos kainos apmoka tėvai, likusi dalis finansuojama iš biudžeto“, – pasakojo meras.

Apdovanojimas: Vasario 16-osios gimnazijos direktorei R. Weis meras V. Makūnas. / KRS nuotr.

Senoliai slaugomi namie

Delegacijos nariai taip pat turėjo galimybę susipažinti, kaip Vokietijoje organizuojama garbaus amžiaus žmonių slauga. „Tai, ką pamatėme, iš esmės keičia požiūrį į slaugą. Pagrindinis vokiečių siekis ir tikslas šios apskrities ir apskritai valstybiniu lygmeniu – senyvo amžiaus, praktiškai nesugebantiems pasirūpinti savimi žmonėms leisti kuo ilgiau gyventi jiems įprastoje aplinkoje namuose. Tam pasitelkiami ne tik slaugytojai, bet ir išmanieji įrenginiai“, – įspūdžiais dalijosi V.Makūnas.

Koks paslaugų paketas yra būtinas, nusprendžia komisija. Žmogui sudaroma galimybė nusipirkti papildomų paslaugų, kurių jis pageidauja. Būdamas sveikas ir darbingas, žmogus gali dalį lėšų kaupti slaugai senatvėje, nacionaliniu lygmeniu veikia slaugos draudimas. Vokietijoje taip pat ilgėja gyvenimo trukmė, didėja ir lankomosios priežiūros paslaugų senyvo amžiaus žmonėms poreikis.

Patirtimi keisis ir ūkininkai

Pasak mero, įdomi buvo išvyka į vietos ūkį, kuriame auginami smidrai ir braškės. Ūkis turi gilias tradicijas, jame puoselėjamas nacionalinis kultūrinis ir ekonominis paveldas. Auginant šiuos augalus, neišvengiama rankų darbo ir jo yra išties nemažai, tačiau smidrus apdorojant, pakuojant ir pateikiant rinkai taikomos aukščiausio lygio technologijos. Ūkyje taip pat veikia trumpoji grandinė – produkcija prekiaujama ir vietoje.

„Kauno rajonas – žemdirbių kraštas, savivaldybei svarbus žemės ūkis, kaimo verslai, trumpųjų grandinių taikymas. Kadangi sulaukėme pasiūlymo organizuoti ūkininkų delegacijų mainus, galimybes aptarsime su naujuoju Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Mindaugu Maciulevičiumi“, – tvirtino pašnekovas.

Delegacijos vadovas pabrėžė, kad bus tęsiamas ir bendras projektas su Vasario 16-osios gimnazija. „Tai lietuvybės, mūsų išeivijos centras, jie nori su mumis palaikyti ryšį ir mes stengsimės atliepti jų lūkesčius. Su naująja gimnazijos direktore Rasa Weis aptarėme tolesnio bendradarbiavimo klausimus, tarp jų – ir moksleivių mainų programą. Netrukus ekskursija į šią Vokietijos apskritį kaip dovana bus surengta projekto „Jaunieji politikos talentai“ finalininkams“, – pasakojo meras.

Gimnazijai meras perdavė keletą Kauno rajone išleistų knygų ir Arvydo Baryso filmus „Lietuvių tarmės“, „Kauno rajonas – žaliasis pakaunės smaragdas“ ir „Kuršių nerija“.

Atkeliaus vynmedžių sodinukai

Fyrnheime esantis Turizmo informacijos biuras veikia panašiu principu kaip ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, turistams siūlo gausybę veiklų ir edukacijų. Apsilankymo metu sutarta didinti bendradarbiavimą ir šioje srityje.

Bendradarbiavimo partneriai vizito į Kauno rajoną atvyks dar šių metų lapkritį, juos labai sudomino Kauno ir Kauno rajono – Europos kultūros sostinės baigiamieji renginiai.

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pasakojo, kad vokiečiai ketina atvežti vynmedžių sodinukų – Raudondvaryje bus įveistas vynuogynas, o ateityje ketinama rengti ir vyno degustacijas. „Panašus vynuogynas Raudondvario dvaro parke buvo pasodintas ir Tiškevičių laikais. Tai būtų puiki galimybė pritraukti daugiau turistų“, – kalbėjo direktorė.

Kauno rajono delegacijai didžiulį įspūdį paliko 2,2 ha Hermannshofo Veinheimo botanikos sodas, kurio istorija – 200 metų. Šią oazę įkūrę verslo magnatai pelno nesiekia, botanikos sodas nemokamas ir atviras visiems norintiems jį aplankyti.

Paskirtis: Vasario 16-osios gimnazija įsikūrusi Reinhofo pilyje. / KRS nuotr.

Čia galima aiškiai matyti klimato kaitos padarinius: atvirai, ne po stogu, augančius bananus, datules ir kitus šiltųjų kraštų augalus, kuriems dar prieš 15–20 metų Vokietijoje buvo per šalta. Sodas Vokietijoje garsėja ne tik įspūdingais vaizdais visus metus, bet ir moksliniais tyrimais. Cassianas Schmidtas, Hermannshofo sodo direktorius, per ilgus bandymų metus išgrynino metodiką, kuria remiantis galima kurti mažai priežiūros reikalaujančius derinius. Tai aiškūs ir lengvai pritaikomi metodai, tinkami ir privačiam kiemui, ir kuriant viešuosius želdynus.

„Kadangi esame partneriai su Vytauto Didžiojo universitetu, Girionyse veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, galvojame apie pasidalijimą patirtimi augalų priežiūros ir dauginimo srityje“, – sakė V.Makūnas.

Planuoja dešimtmečio paminėjimą

Kauno rajono savivaldybės ir Bergštrasės apskrities bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė dar 2006 m., o 2013 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutartys švietimo, sporto, kultūros ir turizmo srityse.

Pamatus draugystei padėjo Heinzas Klee – intelektualus, dvasingas žmogus, kuriantis eiles. Šios viešnagės metu merui jis padovanojo eilėraščių knygą. „Manau, kad gražus akcentas bus išversti jo kūrybą į lietuvių kalbą, išleisti knygą, dalį jos tiražo padovanoti Vasario 16-osios gimnazijai, o kitą – pakaunės bibliotekoms. Turime minčių kurią nors Kauno rajono gatvę arba skverą pavadinti Bergštrasės vardu“, – sumanymus vardijo savivaldybės vadovas.

Į Lietuvą jis atvyko kartu su šios apskrities Užsienio ryšių skyriaus vadove Anja Reitz. Svečiams didelį įspūdį paliko Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusi laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje jau veikia 32 investuotojai ir yra sukurta beveik 5 tūkstančiai darbo vietų.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasakojo, kad Kauno LEZ yra tik viena iš penkių Kauno rajone veikiančių verslo zonų. „Continental“, „Hella“, „Lidl“, „Decura“, „Hegelmann Transporte“, „Klasmann Deilmann“, – vardijo meras stambiausias vokiško kapitalo investicijas Kauno rajone.

Nesnaudžiai ir lietuviai. Vokietijos rinkoje aktyviai veikia Kauno LEZ įsikūrusi „Elinta“.

Vytauto ir Lauryno Jokužių vadovaujama įmonė garsėja pasaulyje inovatyviais apskaitos prietaisais, trimačiais skeneriais, aktyviai dalyvauja kuriant elektromobilius bei jų įkrovos stoteles. Kaip tik tądien iš „Elintos“ išriedėjo du nauji elektromobiliai su vokiškais numeriais. Šiemet Eseno mieste vykusioje „Red Dot“ apdovanojimų ceremonijoje „Elinta“ pelnė prizą už įkrovos stotelių dizainą.

Tikiu, kad mūsų ryšiai tik stiprės. Tai labai svarbu, nes gyvename iššūkių pilname pasaulyje.

Vokietijoje gerai žinomi ir garliaviečiai: tekstilės įmonė „Garlita“, autovežius gaminanti „Patikima linija“, kuri kasmet dalyvauja Hanoverio parodose. O štai Karmėlavoje įsikūrusi logistikos kompanija „Hoptransa“ aptarnauja vieną didžiausių pasaulyje Diuseldorfo oro uostą.

Svečiai iš Vokietijos apžiūrėjo Raudondvario dvarą, domėjosi Socialinių paslaugų centro veikla, Kauno rajono švietimo įstaigomis.

Bergštrasės apskritis Lietuvai yra svarbi, nes čia, prie Lampertheimo miesto esančioje Rennhofo pilyje, nuo 1953 m. veikia Vokietijos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija ir kitos lietuviškos organizacijos. „Daug metų tai buvo Vakarų Europos lietuvybės centras, suvaidinęs svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Visą tą laiką Bergštrasės apskrities vadovai globojo ir rėme mūsų tautiečius, už ką jiems esame nuoširdžiai dėkingi“, - pasakojo V. Makūnas.

Viena pirmųjų megzti ryšius su Bergštrasės apskritimi pradėjo Garliavos Jonučių gimnazija, kuri jau daug metų draugauja su Vierheimo miesto Friedricho Frobelio mokykla.

Seni bičiulystės saitai sieja ir Neunkircheno bei Kauno rajono ugniagesius. Savanorystės idėjų vedini vokiečių ugniagesiai jau bemaž 20 kartų viešėjo pakaunėje ir padovanojo gyventojams dešimtis tonų įvairios paramos.

2014 metais pasirašyta Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės sutartis įtvirtino įvairias bendradarbiavimo formas.

Delegacijomis keičiasi sportininkai, švietimo bendruomenės, plėtojami verslo ryšiai. Rugsėjį Raudondvario dvare vykusios tradicinės „Rudens sambarių“ šventės dalyviai galėjo paragauti ypatingos Heseno bulvių sriubos, kurią išvirė Fyrnheimo virėjų klubo „Linksmieji šaukštai“ nariai.

„Tikiu, kad mūsų ryšiai tik stiprės. Tai labai svarbu, nes gyvename iššūkių pilname pasaulyje. Juos lengviau įveikti kai esame atviri ir galime pasidalinti patirtimi“,- pabrėžė V. Makūnas.