Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, tėvų skyrybos yra itin skaudus įvykis vaiko gyvenime, kurį padėti kuo lengviau išgyventi, visų pirma, turėtų patys tėvai.
„Tai turbūt viena aktualiausių temų teisių gynėjams. Mūsų kampanijos tikslas pabrėžti, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tėvais savo vaikams liksime visą gyvenimą arba iki tol kol vaikui sueis 18 metų“, – antradienį žurnalistams sakė I. Skuodienė.
Informacinės kampanijos metu žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose, socialiniuose tinkluose bus pateikiama informacija apie tai, kaip skyrybas išgyvena skirtingo amžiaus vaikai, kaip skyrybų procese apsaugoti vaiką, kokios teisės ir pareigos tėvams išlieka po skyrybų.
Kampanijai bus skiriama 140 tūkst. eurų. Tikimasi, jog ja pavyks sumažinti skyrybos bylų skaičių ir apriboti jų metu vaikui kylančius pavojus.
Mūsų kampanijos tikslas pabrėžti, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tėvais savo vaikams liksime visą gyvenimą arba iki tol kol vaikui sueis 18 metų.
„Vienas iš pagrindinių tikslų – tai 12 tūkst. bylų, vykstančių šiuo metu teismuose, ir aš tikiuosi, kad tą skaičių pavyks sumažinti. Tikiuosi, kad tų, kuriems pavyks susitarti skyrybų procese ir jas įgyvendinti, skaičius didės“, – sakė I. Skuodienė.
Pagrindinė informacinės kampanijos siunčiama žinutė skelbia apie vaiko prigimtinę teisę turėti tėtį ir mamą, bendrauti su abiem tėvais.
„Ne skyrybų faktas daro didžiausią traumą vaikui, o pats procesas (...). Vaikas linkęs kaltinti save procese kas vyksta, jis yra įtraukimas į tėvų konfliktą“, – teigė tarnybos direktorė.
Labiausiai kenčia vaikas
Jos teigimu, 2021 metais skyrybas įregistravo beveik 8 tūkst. porų. Lyginant su 2020 metais, ištuokų padaugėjo beveik 4 procentais.
Daugiau nei pusė pernai išsiskyrusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį beveik 70 tūkst. vaikų liko gyventi nepilnose šeimose.
Tėvų skyrybas patyręs ir su močiute augęs vaikų rašytojas Tomas Dirgėla sako, jog skirtingais gyvenimo etapais šis įvykis suteikė įvairių potyrių ir emocijų, o likęs gilus randas jaučiamas iki šiol.
„Manęs tas skyrybų procesas labai stipriai nepalietė. Gyvenimas su močiute neatrodė keistas, kai to šeimyninio gyvenimo nesi matęs, tau neatrodo, kad kažkas prarasta“, – pasakojo rašytojas.
„Aš galėjau būti tėčiu nuo balto lapo, nes neturėjau patirties, o blogus dalykus bandau tvarkytis, pradėjus save analizuoti daug kas susivedė į tai, kad aš augau be tėčio ir mamos“, – pridūrė jis.
Advokatė Vilma Sabaliauskienė pažymi, jog šeimos teisėje vienas svarbiausių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga.
Jos teigimu, skyrybose tiek teismas, tiek visi kiti bylos dalyviai turi siekti to, kas geriausia vaikui. Anot jos, didžiojoje daugumoje bylų šis principas pažeidžiamas.
„Mūsų patirtis rodo, kad pasiekti bendrą sutarimą sunku, ir dažniausiai turime ginčo teiseną, kuri trunka ilgai, vaikas dažniausiai kenčia bylos procese. Skyrybų procese matome, kad vaikas yra vienas iš automobilių, butų, žemės sklypų, kurios reikia dalintis, ir dalinasi tą patį vaiką įsitikinę, kad taip jiems bus geriau“, – sakė advokatė.
