Nors atvejų sparčiai daugėja, Jungtinių Tautų sveikatos agentūra dar nepaskelbė datos, kada bus sušauktas antrasis ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdis dėl beždžionių raupų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos turime 5 322 laboratoriškai patvirtintus ligos atvejus ir vieną mirties atvejį“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovė spaudai Fadela Chaib (Fadela Čaib).

Per aštuonias dienas užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo 56 procentais. Iki birželio 23 dienos, PSO duomenimis, buvo registruota 3 413 atvejų.

Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų atvejų padaugėjo už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kuriose ši virusinė liga yra endeminė, ribų.

Šiuo metu apie užsikrėtimo atvejus yra pranešusios 53 šalys, sakė F. Chaib.

„Aštuoniasdešimt penki procentai susirgimų yra Europoje, po jos eina Afrikos regionas, Amerika, rytinis Viduržemio jūros ir Ramiojo vandenyno regionai“, – sakė ji.

„PSO valstybės ir toliau prašo šalių ypatingą dėmesį skirti beždžionių raupų atvejams ir pabandyti sustabdyti tolesnį jų plitimą“, – nurodė atstovė.

Remiantis PSO duomenimis, iki šiol daugiausia beždžionių raupais užsikrečia jauno amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, daugiausia miestuose.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

PSO sveikatos agentūra birželio 23 dieną sušaukė ekspertų komiteto posėdį, kad šis patartų, ar skelbti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai padėtį – aukščiausio laipsnio pavojaus signalą, kokį tik gali duoti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Dauguma ekspertų nusprendė, kad padėtis dar nėra tokia rimta, nors ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl dabartinio protrūkio masto ir paragino imtis intensyvių atsakomųjų veiksmų ligos plitimui pažaboti.

Naujas komiteto posėdis gali būti sušauktas bet kuriuo metu, priklausomai nuo situacijos.

PSO beždžionių raupų skubios pagalbos komitetui, kurį sudaro 16 narių, pirmininkauja buvęs PSO Vakcinų ir imunizacijos departamento direktorius Jean'as-Marie Okwo-Bele (Žanas Mari Okvo Belė) iš Kongo Demokratinės Respublikos.

„Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų atvejų padaugėjo už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kuriose ši virusinė liga yra endeminė, ribų.

90 proc. visų pasaulyje užregistruotų laboratoriškai patvirtintų atvejų – 4 500 – yra Europoje, sakė H. Kluge.

Šiuo metu apie užsikrėtimo atvejus pranešė 31 šalis ir teritorija.

H. Kluge teigimu, Europa tebėra plintančio protrūkio centras, ir rizika užsikrėsti išlieka didelė.

Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą.

PSO nemano, kad šiuo metu beždžionių raupų protrūkis laikytinas tarptautine sveikatos krize, tačiau netrukus peržiūrės savo poziciją, sakė jis.

Remiantis PSO duomenimis, iki šiol daugiausia beždžionių raupais užsikrečia jauno amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, daugiausia miestuose.

Organizacija tiria galimo užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus, tačiau tvirtina, kad liga pirmiausia plinta per artimą kontaktą.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Jau keliolika šalių, kuriose beždžionių raupai nėra įprastas susirgimas, pranešė savo teritorijose patvirtinusios mažiausiai po vieną užsikrėtimo atvejį, nurodoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešime apie epidemiologinę padėtį. Dauguma šio protrūkio paveiktų šalių yra Europoje.

„Tai pirmasis atvejis, kai Europoje pranešama apie perdavimo grandines, nesant žinomų epidemiologinių ryšių su Vakarų arba Vidurio Afrika, kur liga yra endeminė“, – sakoma pranešime.

ELPKC pridūrė, kad dauguma pacientų yra jauni vyrai, nurodę, kad lytiškai santykiauja su kitais vyrais.

Neįprastas beždžionių raupų pliūpsnis anksčiau gegužę pirmiausiai buvo užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje iki šiol nustatyta daugiausiai užsikrėtimo atvejų – 71.

Ispanijoje jų patvirtinta 51, Portugalijoje – 37.

Už Europos ribų penkiolika užsikrėtimo atvejų patvirtinta Kanadoje, devyni – Jungtinėse Valstijose.

Nuo gegužės 20-osios, kai ES agentūra paskelbė pirmąją beždžionių raupų epidemiologinę apžvalgą, šalyse, kur ši liga nėra endeminė, patvirtintų užsikrėtimo atvejų bendras skaičius iki trečiadienio išaugo penkeriopai.

ELPKC anksčiau šią savaitę nurodė, kad rizika užsikrėsti yra „labai maža“, bet perspėjo, kad didesnis pavojus kyla žmonėms, turintiems daug lytinių partnerių, kad ir kokia būtų jų lytinė orientacija.

„Klinikiniai požymiai paprastai apibūdinami kaip lengvi“, – pranešė agentūra ir nurodė, kad jokių pacientų mirties atvejų neužfiksuota.

Beždžionių raupais paprastai persergama lengviau negu jiems giminingais vėjaraupiais. Ši liga yra endeminė vienuolikoje Vakarų ir Vidurio Afrikos šalių.

Virusas žmonėms gali persiduoti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba per tiesioginį kontaktą su tokio gyvūno krauju, mėsa ar kūno skysčiais.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Kol kas jokia gydymo priemonė nesukurta, bet simptomai paprastai išnyksta per 2–4 savaites. Mirties nuo šios ligos atvejai reti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užkrečiamųjų ligų epidemiologė Maria van Kerkhove (Marija van Kerkchov) pirmadienį sakė, kad dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra „suvaldoma situacija“.

Jau keliolika šalių, kuriose beždžionių raupai nėra įprastas susirgimas, pranešė savo teritorijose patvirtinusios mažiausiai po vieną užsikrėtimo atvejį, nurodoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešime apie epidemiologinę padėtį. Dauguma šio protrūkio paveiktų šalių yra Europoje.

„Tai pirmasis atvejis, kai Europoje pranešama apie perdavimo grandines, nesant žinomų epidemiologinių ryšių su Vakarų arba Vidurio Afrika, kur liga yra endeminė“, – sakoma pranešime.

ELPKC pridūrė, kad dauguma pacientų yra jauni vyrai, nurodę, kad lytiškai santykiauja su kitais vyrais.

Neįprastas beždžionių raupų pliūpsnis anksčiau gegužę pirmiausiai buvo užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje iki šiol nustatyta daugiausiai užsikrėtimo atvejų – 71.

Ispanijoje jų patvirtinta 51, Portugalijoje – 37.

Už Europos ribų 15 užsikrėtimo atvejų patvirtinta Kanadoje, devyni – Jungtinėse Valstijose.

Nuo gegužės 20-osios, kai ES agentūra paskelbė pirmąją beždžionių raupų epidemiologinę apžvalgą, šalyse, kur ši liga nėra endeminė, patvirtintų užsikrėtimo atvejų bendras skaičius iki trečiadienio išaugo penkeriopai.

ELPKC anksčiau šią savaitę nurodė, kad rizika užsikrėsti yra „labai maža“, bet perspėjo, kad didesnis pavojus kyla žmonėms, turintiems daug lytinių partnerių, kad ir kokia būtų jų lytinė orientacija.

„Klinikiniai požymiai paprastai apibūdinami kaip lengvi“, – pranešė agentūra ir nurodė, kad jokių pacientų mirties atvejų neužfiksuota.

Beždžionių raupais paprastai persergama lengviau negu jiems giminingais vėjaraupiais. Ši liga yra endeminė 11-oje Vakarų ir Vidurio Afrikos šalių.

Virusas žmonėms gali persiduoti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba per tiesioginį kontaktą su tokio gyvūno krauju, mėsa ar kūno skysčiais.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Kol kas jokia gydymo priemonė nesukurta, bet simptomai paprastai išnyksta per 2–4 savaites. Mirties nuo šios ligos atvejai reti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užkrečiamųjų ligų epidemiologė Maria van Kerkhove (Marija van Kerkchov) pirmadienį sakė, kad dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra „suvaldoma situacija“.