Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, atliekose slypi turtas, todėl svarbu išsiaiškinti, kokios problemos trukdo turintiems ketinimų ir galimybių iš jų gaminti biometano dujas.

„Tokių dujų poreikis augs, matome didžiulį potencialą, tačiau yra daug finansinių ir administracinių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Turime įvertinti, kiek galime pagaminti ir kokiose srityse efektyviausiai panaudoti šias dujas.

Produkcijos gamyba naudojant tvarią energetiką galėtų tapti vienu konkurencingiausių pranašumų tiek vietos, tiek tarptautinėje rinkoje. Žmonės vis dažniau renkasi ir ieško tvarios gamybos produktų – verslui tai svarus argumentas“, – ŽŪM pranešime cituojamas ministras.

Nustatyti biometano dujų gamybos ir panaudojimo plėtros prioritetus, gamybos perspektyvas, galimybes apsirūpinti vietinėmis žaliavomis bei išsiaiškinti trukdžius plėtoti šią dujų gamybą pavesta specialiai darbo grupei.

Šios grupės pirmininku paskirtas žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Kartu dirbs Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, Lietuvos socialinių mokslų centro, VšĮ Lietuvos energetikos, AB „Amber Grid“, Aplinkos apsaugos ir VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūrų specialistai, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Fiksuotas įkainis už sutaupytą elektros energiją padidės nuo 9,7 iki 57,22 Eur/MWh, už sutaupytą šiluminę energiją – nuo 5,56 iki 21,47 Eur/MWh, už sutaupytas gamtines dujas – nuo 4,49 iki 17,77 Eur/MWh. Be to, supaprastinta paraiškų paramai už energijos vartojimo efektyvumo didinimą pateikimo tvarka: atsisakyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ataskaitų.

Kuo mažesnė įmonė, gaunanti paramą biometano dujų gamybai ar biodujų valymo įrenginiams, tuo didesnę kompensaciją gaus: mažoms įmonėms bus kompensuojama net 65 proc. išlaidų, vidutinėms – 55 proc., o didelėms – 45 proc. Žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai gaus maksimalias kompensacijas nepriklausomai nuo jų dydžio.

Šiais metais energijos vartojimo efektyvumo priemones įgyvendinusioms įmonėms pagal energijos audito ataskaitą iš Klimato kaitos programos skirta 2 mln. eurų, o investavusioms į biometano dujų gamybą arba biodujų valymo įrenginius įmonėms – 15 mln. eurų.

Pirmadienį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė du kvietimus gauti šią paramą. Paraiškos energijos vartojimo efektyvumo priemonėms finansuoti priimamos, kol pakaks subsidijoms skirtųjų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki gruodžio 31 d., o paramai biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti – iki spalio 18 d.

Juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą ir esantis galutinis energijos vartotojas, gali teikti paraišką kompensacijai už nuo 2021 m. sausio 1 d. ir vėliau įsigytą naują ir įdiegtą apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įrangą, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda taupiau naudoti energiją.

Maksimalus kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui yra 200 000 Eur.

Kompensacinė išmoka mokama, jei pareiškėjo minimalūs energijos sutaupymai yra 10 MWh/metus.

Mažos, vidutinės arba didelės įmonės arba žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai gali gauti subsidijas naujai statomai biodujų jėgainei kartu su biodujų valymo įrenginiais, leidžiančiais išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus, panaudoti transporto sektoriuje arba naudoti savo elektros/šilumos energijos poreikiams, taip pat naujai statomiems biodujų valymo įrenginiams prie esamų biodujų jėgainių, leidžiantiems išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus arba panaudoti transporto sektoriuje. Paraiška gali būti teikiama su partneriais pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus dėl veiklos, susijusios su biometano dujų gamyba

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 4 mln. eurų.

Abi priemonės skatina diegti inovatyvias technologijas,  padedančias efektyviau naudoti energiją ir leidžiančias perdirbti mėšlą, kitas žaliavas į biometaną arba biodujas, ir taip mažinti ŠESD kiekį. Jos padės siekti Klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslą per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Biodujų gamyba padeda spręsti kvapų problemą, šalutinis jų gamybos produktas digestatas gali būti naudojamas kaip trąša.