Siūloma kitąmet jį didinti 2,3 proc. – nuo 177 iki 181 euro, tam reikėtų apie 90 mln. eurų.

Apie 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129,2 euro, priklausomai nuo priskirto algos koeficiento, iš kurio dauginamas bazinis dydis.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą. 

Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo vienu euru. 

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.

„Kalbėti labai apie konkrečias sumas, manau, būsime pasiruošę tuomet, kai turėsime pirminį biudžeto projektą kitiems metams. Tai taip pat priklausys nuo to, kaip vystysis mūsų ekonomika ir kaip vystysis ekonomika visoje Europos Sąjungoje bei pasaulyje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

„Kuomet bus parengtas biudžeto projektas, tuomet tos visos sumos bus žymiai aiškesnės, kaip jos pasiskirstys, bus galima detaliai pakomentuoti, kam auga 10 (proc. – BNS), kam 15, ar 7 ar kitokiu dydžiu“, – pridūrė ministras.

Strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į ikikrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

„Tokios strategijos reikėjo, nes matome, kad per ilgus dešimtmečius tos sistemos išsikraipė, atsirado dideli netolygumai, skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų, skirtumai tarp sektorių“, – aiškino V. Šapoka.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į ikikrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

„Viską sudėjus, dar turime sutarti galutinius skaičius, bet vien be Privalomojo sveikatos draudimo fondo išeitų apie 200 mln. eurų kitiems metams, o jeigu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu, dar prisidės apie 180–190 mln. eurų. Tai labai didelės sumos“, – žurnalistams Seime sakė jis.

Vicekanclerio teigimu, į šią sumą įeitų atlyginimų koeficientų didinimas mažiausiai uždirbantiems tam tikrų sričių specialistams bei bazinio darbo užmokesčio dydžio kėlimas.

Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos didintų tokių žmonių, kaip mokytojai, kultūros ar socialiniai darbuotojai, algas. Tuo metu iš Privalomo sveikatos draudimo fondo finansuojami medikų ir slaugytojų atlyginimai.

Anot D. Matulionio, Finansų ministerija dalyvauja šiuose skaičiavimuose ir minėtai sumai neprieštarauja.

Pasak jo, minėtas algų augimas susijęs su darbo grupės parengta strategija viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti.

Kitą savaitę ši strategija turi būti pateikta Vyriausybės pasitarimui. 

„Tai bus pasiūlymas Seimui. Jeigu Seimas pritartų, tada formuotume biudžetą ir viskas sugultų į konkrečių ministerijų biudžetus, ir nuo kitų metų būtų finansuojami tie atlyginimų padidinimai“, – teigė D. Matulionis.

Jo teigimu, strategijoje numatyti keturi esminiai darbo užmokesčio didinimo prioritetai.

„Pirmas punktas – mažiausiai uždirbančių biudžetinio sektoriaus darbuotojų koeficientų didinimas. Antras prioritetas – identifikuotų sričių, kur atlyginimai labai maži, algų kėlimas. Tai kultūros sektorius, socialiniai darbuotojai ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojai“, – vardijo vicekancleris.

„Trečias – bazinio dydžio didinimas ir naujos bazinio dydžio sistemos sukūrimas, kuris leistų kiekvienais metais automatiškai mažiausiai 2 proc. bazinį dydį didinti su galimybe jį kelti daugiau priklausomai nuo ekonominės situacijos ir darbo produktyvumo augimo šalyje“, – dėstė jis.

Anot D. Matulionio, ketvirtas prioritetas – darbo užmokesčio kėlimo susiejimas su rezultatais.

„Jei, sakysime, konkrečioje srityje, pavyzdžiui, švietime, matome, kad ugdymo kokybė gerėja, tokiu atveju galėtume daugiau pinigų skirti mokytojams, kitiems švietimo srityje dirbantiems žmonėms kaip savotišką bonusą“, – aiškino D. Matulionis.

Jo teigimu, strategija apima laikotarpį nuo 2020 metų iki 2025 metų.

„2020 metams įrašyti konkretūs skaičiai pagal sektorius, o iki 2025 metų numatytos tendencijos, kaip pavyzdžiui, mokytojams (atlyginimai – BNS) turi būti 1,3 vidutinio darbo užmokesčio, socialiniams darbuotojams – 1,2 vidutinio atlyginimo“, – sakė vicekancleris.

Šią savaitę į opozicinių konservatorių frakciją pakviesta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritikavo strategiją. Anot jos, šis dokumentas neatsako į klausimą, į kokį viešąjį sektorių valstybė orientuojasi.

„Vyriausybė suplakė viską į vieną košę, tada jau pamatėme, kad strategija bus naudojama kaip įrankis prieš mus tam, kad derybose (dėl kolektyvinių sutarčių – BNS) turėtumėme silpnesnę poziciją“, – teigė ji.

Profsąjungų atstovė tvirtino siekusi, jog didinant atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams svarbiausias prioritetas būtų mažiausiai uždirbantieji. Tačiau, anot jos, buvo paaiškinta, kad numatytas algų kėlimas visiems.

„Po ilgų diskusijų išryškėjo, kad iš viso šito katiliuko atlyginimai bus keliami nuo žemiausios grandies iki pačios aukščiausios. Vadinasi, vėl susiduriame su tuo, kad bus išskirstyta po vieną eurą visoms grandims, ir iš esmės žmonės, kitąmet gavę pirmą algą, pamatys, kad jiems atlyginimas padidėjo penkiais ar dešimt eurų“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija galiausiai nepritarė strategijai.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.

„Visi sutariame, kad indeksavimas turėtų būti. Atskaitos taškas turėtų būti infliacijos kriterijus“, – BNS po grupės posėdžio penktadienį sakė jos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, indeksavimo mechanizme galėtų būti įvesti saugikliai, kad bazinis dydis nemažėtų defliacijos atveju, taip pat drastiškai neaugtų smarkios infliacijos metu.

Vicekancleris tvirtino, kad darbo grupėje taip pat sutarta iki tol atstatyti prieškrizinį bazinį dydį ir padaryti tai greičiau, nei daroma dabar.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų pagal dabartinę mokesčių sistemą sieks 134,2 euro. Palyginti su šiemet, jis augs maždaug 1,7 euro.

Šie pokyčiai leis kitąmet biudžetininkų algas padidinti iki keliasdešimties eurų per mėnesį.

Po mokesčių konsolidacijos bazinis dydis sieks 173 eurų, o norint atstatyti šį rodiklį atstatyti į prieškrizinį lygį, jį reikia padidinti dar 10 eurų.

Pasak D. Matulionio, tai valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.

„Dabar turime apsispręsti, per kiek laiko tai padarysime“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

Parlamentaras, opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas teigė pritariantis pasiūlymams dėl bazinio dydžio indeksavimo, tačiau reiškė nerimą, kad daugelio dydžių susiejimas su ekonominiais rodikliais panaikina galimybes profesinėms sąjungoms derėtis, o politikams – lankstumą priimti sprendimus.

„Mes juk kalbame daug apie socialinį dialogą. Ką tada kalbės partneriai: apie gerą orą, apie šaligatvius? Siūlau sutarti dėl globalinių dalykų, o detales palikti deryboms“, – BNS sakė Seimo narys.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino ieškoti būdų daugiau mokėti mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams.

„Jeigu mes pridedame visiems 10 eurų, tai nėra blogai, bet turime pagalvoti apie tai, kaip labiau kilstelėti tas apačias“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Pagal bazinį dydį yra skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.

Tai pirmas toks įstatymas, nes iki šiol jiems mokėta, remiantis Vyriausybės nutarimu. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių - socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.

Tačiau įstatymas nebus taikomas aukštųjų mokyklų dėstytojams, viešųjų įstaigų darbuotojams, valstybės tarnautojams, politikams, pareigūnams, kurių atlyginimus reguliuoja kiti teisės aktai.

„Tai naujas šviežias gūsis, pagaliau judėsime link sutartinių santykių, priedai taps mažiau svarbūs. Manau, augant mūsų ekonomikai, jos galimybėms privalės didėti darbo užmokestis“, – antradienį sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Už teisės aktą balsavo 73 Seimo nariai, septyni buvo prieš, 35 susilaikė.

Pavyzdžiui, nustatant algą treneriui Ukmergėje, patikėkite, ne Ukmergės savivaldybė ar mokykla nustatys tą algą, bet Sporto departamento tam tikrais teisės aktais.

Įstatymą parlamentarams teko priimti skubiai, nes po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo algas reglamentavęs Vyriausybės nutarimas nuo šių metų sausio nustojo galioti. KT pareiškė, kad pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal Vyriausybės nutarimą, o įstatymą.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės dabar suskirstomos į keturis lygius bei tris grupes. Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga su pastoviąja ir kintamąja dalimis, priemokos, išmokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktimis, viršvalandžius bei premijos.

Viena pagrindinių naujovių – kad pastovioji darbo užmokesčio dalis bus nustatoma pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinis dydžio. Šis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, tai yra sutarus profsąjungoms ir Vyriausybei.

Šiemet galios valstybės tarnautojams Seimo jau nustatytas bazinis dydis – 130,5 euro.

Taip pat antradienį Seimas sudarė galimybę darbuotojui taikomą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti dvigubai – iki 100 procentų. Buvęs Vyriausybės nutarimas tai leido daryti nuo 45 iki 65 procentų. Kokį koeficientą taikyti, sprendžia įstaigos vadovas.

Šią naujovę kritikavo ekspremjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Anot jo, per didelė darbo užmokesčio dalis priklausys nuo vadovo valios.

„Du trečdalius atlyginimo vadovai galės nustatyti pagal simpatijas, antisimpatijas. (...) Grįžome į seną situaciją ir dar blogesnę situaciją“, – teigė jis.

Tuo metu T.Tomilinas tvirtino, kad tai sudaro galimybę pritraukti jaunus žmones į regionus, išlaikyti juos Lietuvoje bei trūkstamus specialistus įstaigoje.

„Įstatymas numato, kad algų sistemos yra reguliuojamos kolektyviniais susitarimais. (...) Aišku, jeigu jų nebus, deja, turime tokią situaciją, kad nesant darbuotojų aktyvumui algas nustatinės įstaigų vadovai, o jie vadovausis aukštesnių instancijų sprendimais. Pavyzdžiui, nustatant algą treneriui Ukmergėje, patikėkite, ne Ukmergės savivaldybė ar mokykla nustatys tą algą, bet Sporto departamento tam tikrais teisės aktais. Poįstatyminis aktas nustatys ribas ir tvarkas“, – sakė T.Tomilinas.

Be to, anot jo, kokį koeficientą taikyti lems ir įstaigos turimos lėšos.

Dar viena naujovė – skaičiuojant atlyginimus įvedama kintamoji dalis. Ji priklausys nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ši dalis bus nustatoma vieniems metams ir galės siekti iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies. Nacionalinių, valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ši dalis galės siekti iki dviejų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių.

Įstatyme numatyta, kad konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustatys biudžetinės įstaigos vadovas.

Mokytojams ir darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nebus nustatoma.

„Mokytojai prilyginami nekvalifikuotiems darbuotojams (...). Mes siunčiame labai blogą signalą geriausiems mokytojams arba norintiesiems, arba svajojantiesiems tapti mokytojais: žiūrėkite jūsų kvalifikacija, jūsų pasiekti rezultatai, jūsų sėkmės istorijos nebeturės tokios reikšmės. Neleisdami nustatyti kintamosios dalies tūkstančiams mokytojų Lietuvoje sakome: žiūrėkite, nesiskaito jūsų pasiekti rezultatai, jūsų auklėtinių rezultatai ir taip toliau“, – teigė liberalas Gintaras Steponavičius.

T.Tomilinas pabrėžė, kad į įstatymą įrašyta svarbi nuostata – kad priėmus įstatymą, nė vienai darbuotojų grupei algos negali sumažėti.

Anot jo, šių metų biudžete skirta apie 33 mln. eurų biudžetininkų ir mokytojų algoms didinti.

„Mane (Socialinės apsaugos ir darbo) ministerija patikino, kad numatoma didinti pirmiausia mažiausiai uždirbančių specialistų algas, nuo 10 iki 37 eurų vidutiniškai didės mėnesio atlyginimai“, – tvirtino T.Tomilinas.

Premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams galės būti mokamos ne daugiau kaip kartą per metus, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis, ir kartą – už gerus darbo rezultatus.

Numatyta galimybė darbuotojui skirti ir pašalpą, jeigu jo materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ar šeimos narių ligos, mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo. Maksimalus pašalpos dydis – penkių MMA dydžio. Dabar tai būtų – iki 1900 eurų.

Jeigu prezidentė pasirašys minėtą įstatymą, jis pradės veikti vasario 1 dieną.