Trečiadienį vykusiame metiniame centro renginyje blokų grandinės technologijos taikymą tarptautinėje prekyboje susirinko aptarti blockchain technologijos ekspertai iš Pasaulio prekybos organizacijos, Europos Komisijos ir Parlamento, Lietuvos institucijų.

Renginyje pristatytas ir BCV vairą perimantis Justas Šireika, naujas startuolių finansavimo fondas, praneša BCV.

Prieš metus Vilniuje įkurtas BCV į strategiškai svarbų trikampį sujungė tokius centrus Australijoje ir Kinijoje, deklaravo ambiciją nešti Vilniaus, kaip Europos blokų grandinės sostinės vėliavą.

„Blockchain centras tapo potencialių investuotojų ir startuolių traukos vieta. Lietuva tapo šių technologijų tiltu į Europą, o iš Europos - į visą pasaulį. Tarpininkaujant BCV Pasaulio ekonomikos forumas įtraukė Klaipėdos uostą į pilotinį projektą dėl blockchain panaudojimo logistikoje, kartu su Los Andželo ir Roterdamo uostais. Vertindama mūsų įdirbį, Europos Komisija pakvietė BCV tapti Tarptautinės blokų grandinės asociacijos steigėju kartu su tokiais pasauliniais aukštųjų technologijų gigantais kaip „IOTA“, „Airbus“, „Philips“, „SAP“ ir daugelis kitų“, - metinėje ne pelno siekiančios organizacijos ataskaitoje apžvelgė BCV vadovė Eglė Nemeikštytė.

E. Nemeikštytė pristatė ir naują centro direktorių. BCV vadovaus J. Šireika, anksčiau konsultavęs finansinių technologijų įmones verslo strategijos, investicijų pritraukimo ir plėtros klausimais.

J. Šireika akcentavo, kad svarbiausias tikslas - neužleisti pozicijų ir išlaikyti lyderystę Europoje. „Lietuva tarptautinei technologijų bendruomenei žinoma kaip atvira šalis, centras jau pripažintas, lūkesčiai mums labai aukšti. Jaučiame poreikį specializuotoms verslo misijoms, vadovų mokymams, blockchain ir dirbtinio intelekto startuolių mentorystei. Tai bus mūsų prioritetinės kryptys“, - sako J. Šireika.

2018 metais BCV padėjo pritraukti per 5 milijonus eurų investicijų, priėmė delegacijas iš 40 valstybių, suorganizavo daugiau nei 70 įvairaus formato švietėjiškų renginių, kuriuose savo patirtimi dalinosi per 170 technologijų ekspertų, verslo, politikos atstovų, investuotojų. O juos išklausė 6 850 dalyvių.

Tarptautinis „Blockchain Centre“ Vilniuje įkurtas Europos Parlamento nario, inovacijų eksperto, verslininko Antano Guogos iniciatyva. BCV valdybai vadovauja ekonomistas Paulius Kunčinas. Valdybos nariai: buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas, blockchain technologijų kompanijos vadovas, „Pillar Foundation“ vadovas Robas Gaskellas, blockchain kompanijos NEM buvęs prezidentas Lon Wongas, Audrius Jankūnas iš „Godman Sachs“, rinkodaros ir marketingo profesionalas Žilvinas Pakeltis, technologijų ekspertas Vytautas Kašėta, „Oxford“ universiteto „Said“ Verslo mokyklos direktorius Atifas Ansaras.

„Mano misija yra prisidėti prie Baltijos regiono potencialo „blockchain“ srityje pristatymo tarptautiniu mastu. Tapdamas „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu siekiu užtikrinti gerokai aktyvesnį Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimą „blockchain“ technologijos srityje tiek verslo, tiek viešajame sektoriuose“, - pranešime tvirtina T. Roivas.

T. Roivas planuoja tapti aktyviu valdybos nariu: dalyvauti centro strateginiame planavime, įtraukti į regionines ir globalias iniciatyvas, taip pat steigti partnerį „blockchain“ centrą Estijoje.

„Taavi Roivo prisijungimas prie valdybos (...) padės išplėsti „Blockchain Centre Vilnius“ tinklą regione. Tokios mažos šalys, kaip Lietuva ir Estija, turi dirbti kartu, kad sustiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose. Mūsų šalių reguliavimo aplinka yra viena patraukliausių inovatyvioms industrijoms. Tad mes turime suvienyti pastangas dalytis žiniomis ir rodyti skaitmeninę lyderystę Europoje“, - pranešime cituojama „Blockchain Center Vilnius“ vadovė Eglė Nemeikštytė.

„Blockchain Centre Vilnius“ įkūrėjas Antanas Guoga, pakvietęs T. Roivą prisijungti prie centro Vilniuje veiklos, sako, kad toks bendradarbiavimas bus labai vertingas.

„Strateginis bendradarbiavimas su p. Roivu, kuris yra žinomas dėl progresyvios skaitmeninės politikos, tampa labai vertingu „Blockchain Centrui Vilniuje“ tarptautiniu mastu“, - teigia europarlamentaras.

T. Roivas ėjo Estijos ministro pirmininko pareigas nuo 2014 iki 2016 metų. Jis yra Estijos parlamento narys.

„Blockchain Centre Vilnius“ yra užsienio kapitalo startuolis, investuotojus ir vietinę „blockchain“ technologijos bendruomenę buriantis centras.

„Blockchain“ technologija viešojoje erdvėje pavadinama „naujos technologijų eros aušra“, jos sukeltas perversmas lyginamas su interneto atsiradimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys su tuo sutinka tik iš dalies - jo teigimu, „blockchain“ technologija, žvelgiant iš IT perspektyvos, yra gana paprasta, tačiau ji turėtų sukelti ženklių pokyčių socialinėje srityje.

„Paminėjus autonominį automobilį suprantame, kad tai išties yra nauja technologija. Tačiau kokia „nauja technologija“ savo laiku buvo feisbukas? Kaip ir socialiniai tinklai, „blockchain“ šiuo atveju yra labiau „minkštoji“, socialinė technologija, kuri yra gana paprasta, bet keičia mūsų mąstymą ir priverčia elgtis kitaip. „Blockchain“ leidžia pagalvoti apie visiškai kitokį, necentralizuotą valdymo būdą. Kol kas dar sunku įsivaizduoti, kad teisiniuose sandoriuose gali nelikti notaro, o finansiniuose - banko. Daugelis veiklų su „blockchain“ technologija gali būti organizuojamos kitaip lyginant su dabar vykstančiais procesais“, - atkreipia dėmesį VGTU prorektorius.

Anot A. Čenio, norint perprasti „blockchain“ technologiją pirma reikia suprasti, kaip veikia „maišos funkcija“ (angl. hash function). „Maišos funkcija yra bet kokio elektroninio dokumento „piršto atspaudas“. Toks palyginimas tinka dėl to, kad elektroniniam dokumentui paskaičiavus maišos funkciją ir po to, kai žinoma jos vertė, negalima nieko pakeisti tame dokumente, nes maišos funkcija pasikeis iš esmės. Taip pat negalima rasti kito dokumento, kuris turėtų tokią pačią maišos funkcijos vertę. Tad kaip pirštų antspaudas identifikuoja žmogų, taip maišos funkcija identifikuoja dokumentą“, - aiškina VGTU prorektorius. Pasak jo, tai yra esminis atradimas, kuriuo remiasi visa nauja technologija, t. y. „blockchain“ technologija leidžia padaryti sistemą, kurioje yra daug įrašų, bet jų negalima pakeisti.

Kokią įtaką tai daro mums įprastiems procesams? „Dabar, kai norime išsaugoti visus procesų įrašus, mes einame pas ką nors, kuo pasitikime - į banką, pas notarą ir pan., t. y. renkamės trečiąją šalį. Ji yra atsakinga už informacijos saugojimą, įrašų laikymą. Mes tikime, kad niekas negali pakeisti jų turimų įrašų vien tik todėl, kad mes jais pasitikime“, - sako A. Čenys. Nors, pasak jo, iš tikro galimybė pakeisti įrašus egzistuoja, tačiau veikia tam tikros visuomeninės ir teisinės normos, priemonės, kurios gali užtikrinti, kad notaras, bankas ar kt. elgtųsi sąžiningai.

A. Čenys neabejoja, kad ši nauja technologija atveria neaprėpiamų galimybių, kurių didžiosios dalies dar net nesame sugalvoję. VGTU siekia įtraukti „blockchain“ technologijas į mokymo procesą bei tyrimų lauką, todėl šią savaitę universitetas, kaip ir Finansų ministerija, pasirašė sutartį dėl įsijungimo į „Linux Foundation“ projektą „Hyperledger“, kuriuo siekiama išvystyti sprendimus, pagrįstus „blockchain“ technologija. „Hyperledger“ priklauso beveik 200 organizacijų iš viso pasaulio - finansų, bankininkystės, daiktų interneto, gamybos bei technologijų sričių lyderiai.

Sutartyje su „Hyperledger“ numatyta įtraukti blockchain technologijas į VGTU mokymosi procesą bei pažvelgti į šią sritį kaip potencialų mokslinių tyrimų lauką. VGTU prorektoriaus nuomone, „blockchain“ technologijos turėtų būti įdomios ne tik IT krypčių tyrėjams.

„Labai įdomus tyrimų laukas atsiveria socialiniams mokslams, nes tam tikra prasme „blockchain“ technologija yra socialinė technologija, kuri labai stipriai pakeis mūsų visų elgesį. Todėl tyrimai ką, kaip galima su jomis padaryti ir kur tai mus nuves yra labai perspektyvūs ir įdomūs. „Blockchain“ technologijos veikimas iš esmės yra tarpdalykinis, pavyzdžiui, šias technologijas taikant finansų srityje (Fintech) kartu dirba finansininkai ir IT, teisės srityje (Legaltech) - teisininkai ir IT bei t. t. Techniniu požiūriu, IT dalis yra didesnė, bet socialinis, kūrybiškumo, naujumo aspektas, kuris yra mokslinių tyrimų pagrindas, yra daugiau socialinių mokslų pusėje nei IT“, - sako VGTU prorektorius A. Čenys.