Viena iš akademijos klausytojų – dr. Rasa Viederytė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Interviu su mokslininke, laikinai vėl tapusia studente.

– Kas jus, ekonomikos mokslų specialistę, mokslininkę atvedė į „Blue Growth Leaders Academy“ studento suolą?

– Susirinkę į pirmąją įžanginę BGA paskaitą su kolegomis pirmiausiai ir aptarėme tą malonų pojūtį vėl sėsti į studijų suolą, turėti galimybę klausytis, konspektuoti, mokytis, sužinoti tai, kas jau yra žinoma užsienio specialistams. Atvirai pasakius, moksle dažnai dirbame kaip vienišiai, neturim nuolatinių komandų, tad kartais stokojame atsinaujinimo impulsų, naujų vėjų.

Mane mėlynosios ekonomikos temos domina nuo pat mokslinės karjeros pradžios. Dar 2010 m. ėmiausi gilinti žinias ir analizuoti jūrinės klasterizacijos problemą, 2015 m. sėkmingai apgyniau disertaciją tema „Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas“ ir dabar gana aktyviai dalyvauju tarptautinių klasterių kūrime bei plėtroje kaip konsultantė ar patarėja, toliau tęsiu mokslinius tyrimus šioje srityje.

Matau, kad čia galima dar daug ką nuveikti: ne tik aiškinti klasterio sampratą ir naudas, bet padėti įmonėms pasiruošti klasterio kūrimo procesui, įsivertinti įmonių plėtros poreikius, atlikti reikalingus namų darbus, kad klasterio startas būtų efektyvus. Kaip Europos Komisijos ekspertė, vertinu mėlynosios ekonomikos tematikos projektų paraiškas. Tad studento suolas ir galimybės atnaujinti, pagilinti ar pasikartoti žinias yra tiesiog puikūs ir labai mieli!

KU miestelis / E. Dovydavičiaus nuotr.

– Mėlynoji ekonomika daugumai žmonių kol kas skamba paslaptingai? Kas už jos slepiasi?

– Tiek mėlynoji ekonomika, tiek žalioji ekonomika – reikšminės spalvos, kuriomis viešajame sektoriuje ir mokslo pasaulyje ekonomiką pradėta „spalvinti“ dar 2011-2012 metais. Mėlynoji ekonomika iš esmės apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs ekonominiai sektoriai – žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje.

– Tiek Klaipėdos miestas, tiek regionas savo strategijose yra pasirinkęs mėlynosios ekonomikos kryptį. Ką tai gali duoti mums, gyventojams, mokesčių mokėtojams, tiems, kurie visiškai nesusiję su jūrinės ekonomikos reikalais?

– Dažnai ekonomikos studentams primenu klasika virtusį posakį: šalies ekonomika yra tiek stipri, kiek stipri silpniausia jos grandis. Mūsų regiono atveju jį reikėtų perfrazuoti maždaug taip: Klaipėdoje mėlynojo proveržio strategija bus tiek gyva ir turinti potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie kokybiško jos vystymo. Akademija ir sukurta tam, kad skatintų Klaipėdos regiono bendruomeniškumą ir tinklaveiką mėlynojo augimo srityje, kad burtų profesionalus, vienytų jų potencialą tam, kad regionui būtų pasiūlyta naujų proveržio idėjų, iniciatyvų ir projektų.

Visiems mums labai įdomu ir vertinga pažinti kitus aukšto lygio profesionalus, dirbančius versle ar savivaldos institucijoje. Paradoksalu, bet Klaipėda iki šiol nepasižymėjo labai bendruomeniškais, ilgalaikiais tarpinstituciniais ryšiais. Tad šią KU ir partnerių iniciatyvą laikau labai pavykusia, sėkminga ir viltinga. Jau dabar matau, kad plečiasi akiratis, „grupiokai“ ima labiau bendradarbiauti tarpusavyje tiek keičiantis informacija, tiek bendradarbiavimo idėjomis ir kt. Tai ir yra gerovės valstybės kūrimas mūsų regione. Žingsnis po žingsnio. Šis procesas yra nuolatinis, tęstinis, reikalaujantis naujų idėjų, palankaus visuomenės požiūrio, įtraukus ir tvarus aplinkai, jo poveikį pajaus visa Klaipėdos bendruomenė. Net ir senos demokratijos šalyse gerovės kūrimo procesai nėra savaiminiai, juose dalyvauja ekspertai. O tam, kad jie turėtų kaip pasireikšti – turi būti tinkama aplinka ir laikas. Tą ir pasiūlė „Blue Growth Leaders Academy“, suburdama būsimuosius mėlynosios ekonomikos ekspertus regiono pažangai kurti.

– Pasirinkimą paprastai nulemia sėkmės pavyzdžiai. Ką pasaulis laiko sėkmės pavyzdžiais mėlynosios ekonomikos srityje? Į ką mes lygiuojamės arba bent jau galėtume lygiuotis?

– Mėlynosios ekonomikos pažangiomis šalimis galėtume vadinti Maltą, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją. Malta yra viena iš penkių pirmaujančių ES valstybių narių, kurioje mėlynoji ekonomika sukuria didžiausią indėlį į šalies BVP – 4,7 proc. Maltos mėlynosios ekonomikos sektoriuje dirba apie 10 400 žmonių ir sukuriama 406 mln. EUR bendrosios pridėtinės vertės (BVP). Pavyzdžiui, Estijoje net 7 proc. šalies dirbančiųjų yra susitelkę šiame sektoriuje ir tai labai aukštas rodiklis. Penkios didžiausios šalys, turinčios didžiausios įtakos Europos Sąjungos mėlynajai ekonomikai yra: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Italija ir Prancūzija. Jungtinėje Karalystėje net trečdalis investicijų (apie 12,2 mlrd. Eur) nukeliauja į mėlynosios ekonomikos iniciatyvas – investuojama į naftos ir dujų pramonę, Belgija 2 mlrd. Eur investuoja į uostų ir su uostais susijusių veiklų plėtrą, o Ispanija, Italija ir Graikija labiau specializuojasi darbo jėgai imliuose sektoriuose: pakrančių turizme, bioištekliuose ir pan. Kiekviena šalis turi savo prioritetus ir savo kelią.

Uostamiesčio prioritetai yra pateikti Mėlyno augimo proveržio strategijoje „Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030“. Jūrinės ekonomikos dalyje numatyti projektai, padedantys auginti pažangios jūrinės pramonės, logistikos bei turizmo sektorius. Nesakyčiau, kad mums reiktų į ką nors lygiuotis ar ką nors aklai kopijuoti. Visų šalių potencialas skirtingas, kitokia investicijų aplinka, darbo jėgos kaina, mokesčių sistema ir kt. Turėtume pažinti konkrečius sėkmės pavyzdžius, pasimokyti iš jų ir sėkmingas idėjas adaptuoti mūsų aplinkoje.

– Kas, jūsų nuomone, gali sukurti sėkmę Klaipėdai ir jos regionui?

– Sukurti sėkmę gali profesionalų susitelkimas, nuolatinis žinių atnaujinimas ir strateginės krypties laikymasis. Tai – svarbiausios dedamosios. Į prioritetines sritis sutelktas finansavimas, tarptautinių projektų įgyvendinimas būtent ir atneša tai, kas ypač naudinga mūsų regionui: padeda išgryninti silpnąsias ir stipriąsias puses, sukuria terpę keistis gerosiomis patirtimis, inspiruoja naujus sprendinius ir paruošia komandą veikti ir kurti rezultatą pasirinktose srityse. Kiekviena institucija Klaipėdoje, manau, yra pajėgi prisidėti prie Mėlynojo proveržio pažangos kūrimo ir palaikymo.

Klaipėdos universitete šių iniciatyvų tik daugėja. Esu ir pati kelių iniciatyvų autorė ar dalyvė. Nuo š. m. kovo 1 d. vadovauju Europos Komisijos finansuojamam projektui EU-CONEXUS RFS, kurio tikslas yra suburti 9 Europos universitetų aljansą pakrančių miestų tvariai plėtrai ir skatinti jų mokslines veiklas atverti platesnei visuomenei. Projektu siekiama institucinės pertvarkos visuose universitetuose – partneriuose, kad sukurtume tarpdisciplininę, tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą.

– Kai aplink tiek daug pykstančių ir niurnančių, kur semtis įkvėpimo ambicingiems siekiams realizuoti?

– Pykstantys ir niurnantys gali būti būtent tie kritikai, iš kurių galima pasisemti puikių idėjų savo tikslams realizuoti. Jei nepasitenkinimas išreiškiamas objektyviai ir su argumentais – tai yra puiki dialogo kalba su žmonėmis, kurie geba identifikuoti ir išsakyti, kas iš tikrųjų turi būti tobulintina. Gal tik postsovietinis elementas kartais pakiša koją: kaip ta kritinė mintis yra pasakoma ir kiek joje išlaikyta etika bei pagarba kitam. Ambicingų siekių ir tikslų turi kiekvienas, tik vieni imasi jų realizavimo, kiti galbūt laukia geresnio momento. Aš tikiu žmonėmis ir žinau, kad kiekvienoje darbinėje komandoje bus nuomonių išsiskyrimo bei nesutarimų, bet svarbu juos suvaldyti ir nukreipti tikslų realizavimui.

– Ar tas pirmasis 30-tukas, išklausęs pirmąjį BGA kursą, jūsų nuomone, turės galimybių pakeisti pasaulį, bent tą nedidelį pasaulio plotą, susikoncentravusį apie Klaipėdą?

– Sunku pateikti konkrečias prognozes, bet manau, kad liekamoji vertė tikrai bus. Suburtas ekspertų tinklas, pagilintos žinios mėlynojo augimo tematikose, padidintas lojalumas mėlyno augimo iniciatyvoms Klaipėdoje, sudarytos galimybės bendradarbiauti ateityje bei burti projektines komandas – visa tai yra puikios sąlygos tolesnei plėtrai.

– Ar rekomenduotumėt šį kursą verslininkui iš kitos srities – medžio apdirbimo ar tekstilės pramonės? Kuo tai gali praturtinti kiekvieną?

– Taip, tikrai rekomenduočiau. Žinios yra vertybė, o žinių atnaujinimas ir yra tai, kuo gyvena žingeidūs žmonės. Kitose srityse dirbančiųjų besąlygiškai nelaikyčiau neišmanančiais mėlynosios ekonomikos niuansų. Pajūrio žmonės tikrai domisi šia sritimi – skaito, ieško literatūros. Pačiai ne kartą teko rekomenduoti (ne studentams ir ne mėlynosios ekonomikos dalyviams) mokslinės literatūros šia tematika. Dabartinė asmens profesija ir veiklos sritis neapibrėžia žmogaus galimybių ir potencialo augti.

Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą:

Programoje dalyvaujantis įmonės „Inoship“ vadovas Andrius Uldukis mano, jog akademija ne tik suteikia prieigą prie plataus tematikų ir informacijos spektro, supažindina su charizmatiškais savo sričių ekspertais, bet ir padeda aiškiau išsigryninti esminius komponentus, be kurių mėlynasis augimas Klaipėdoje neįmanomas. Stiprus mokslas, kritinė talentų masė ir verslo atvirumas – tokią formulę miesto sėkmei brėžia aktyvus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendruomenės narys.

– Akademijos dalyvių bendruomenėje pats atstovaujate jūriniam verslui. Koks buvo jūsiškis profesinis kelias?

– Jau daugiau nei 20 metų dirbu jūrinėje srityje. Didelę šio laiko dalį praleidau jūriniame sektoriuje besispecializuojančioje tarptautinėje kompanijoje. Ši karjera apima platų darbų spektrą, pradedant nuo plieno „čiupinėjimo“ gamybos procesų metu, vadybos sistemų ir pažangių technologijų vertinimo – iki naujų reikalavimų interpretavimo ir įgyvendinimo tiek laivuose, tiek priekrantės įrengimuose, specifinių paslaugų kūrimo ir vystymo. Taip pat teko prisidėti prie nacionalinės įstatyminės bazės, apimančios jūrinę sritį, tobulinimo, drauge su kitomis institucijomis siekiant, jog mūsų teisės aktai atlieptų ir naujausius tarptautinius reglamentus.

Pernai profesinis kelias įgijo naują posūkį, kurio akivaizdoje nesuabejojau, kad metas išnaudoti jau įgytą patirtį – taip gimė įmonė „Inoship“.

– Kokias veiklas vystote dabar?

– Konsultacinę, inžinerinę tiriamąją bei kitų paslaugų veiklas. Viena sričių, nuo kurios pradėjome – tai inžinerinės tiriamosios paslaugos verslui, įgyvendinant su laivų perdirbimu susijusius tarptautinius reikalavimus. Lygiagrečiai vystėme ir kitas veiklos kryptis, susijusias su naujų reikalavimų diegimu laivuose. Gerai išmanydami rinką ir jos poreikius, netrukome įrodyti savo gebėjimus bei gauti užsakymų. Turimos ambicijos skatina nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų pasitelkiant patirtį bei tarptautinius ryšius. Mūsų veiklos sritis reikalauja daug žinių ir tarpdisciplininio mąstymo. Žinoma, reikia ir drąsos, kuri tradiciškai neatsiejama nuo verslumo. Nepaisant didelės konkurencijos rinkoje, matome nemažai galimybių. Laivyba nuolat susiduria su besikeičiančiais reikalavimais, kompetencijų trūkumu bei efektyvumo didinimo iššūkiais, tad įvairių paslaugų poreikis turėtų nuosekliai didėti tiek tradicinėse, tiek naujose srityse, susijusiose su energetiniu efektyvumu, skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir panašiai.

KU miestelio panorama / E. Dovydavičiaus nuotr.

– Kaip pandemijos situacija paveikė Jūsų verslą?

– Reikia pripažinti, kad pandemijos poveikis laivybai – labai didelis. Nors šioje srityje daugelį užduočių galima vykdyti ir nuotoliniu būdu, tačiau dabartinės sąlygos vis tik yra sudėtingos: išaugo ir taip didelis procesų kompleksiškumas, tapo apribotos galimybės keliauti ir betarpiškai bendrauti su užsakovais. Dabartiniai mūsų klientai bazuojasi Baltijos šalyse, Šiaurės Europoje. Kultūriškai čia egzistuoja tam tikras išankstinio pasitikėjimo standartas, tačiau tiesioginis bendravimas, manau, padėtų sparčiau kurti gerus žmogiškuosius santykius. Tai, kaip dabar palaikome ryšius, – naujas kelias, kuriuo visi dar tik mokomės judėti. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kiek ir kaip verslo santykiai dėl pandemijos pasikeis ateityje.

– Visgi kokias įžvelgiate perspektyvas?

– Laivyba – sudėtinga verslo sritis ir pelningumu yra daug ją pranokstančių. Čia didelė konkurencija, dideli lūkesčiai, aukšti kokybiniai standartai. Sektoriui reikšmingą poveikį daro besikeičiantis reglamentavimas. Per ateinantį dešimtmetį, o taip pat tolimesniame etape iki 2050-ųjų, laivybos laukia dideli pokyčiai, susiję su aplinkosauginiais bei energetinio efektyvumo aspektais. Laivų savininkams jau minant svarbių reikalavimų įgyvendinimo slenkstį, reikalingos aukštos inžinerinės kvalifikacijos ir labai daug pastangų, kad minėtieji pokyčiai vyktų sklandžiai. Savo ruožtu, stengiamės šioje situacijoje įžvelgti galimybes bei jomis pasinaudoti.

– Kaip šiuo metu įvardintumėte savo pranašumus? Ar reikšmingą vietą jūsų kasdieniame darbe užima inovacijos?

– Inovatyvumas – labai skambus žodis, juo galima sėkmingai pasinaudoti patraukliai save pozicionuojant rinkoje. Žvelgiant objektyviai, tik tikri savo srities lyderiai gali užsiimti rimtas pozicijas kuriant, diegiant inovacijas ir diktuojant rinkos tendencijas, kuriant naujus veiklos standartus ne tik lozungais, bet ir realiai. Laivyba yra stipriais segmentuota: egzistuoja rinkos lyderiai, bet taip pat yra daug vidutinės grandies kompanijų. Veiklos efektyvumas, kaštai yra svarbūs visiems, bet ypač – minėtai vidutinei grandžiai, kuriai dažniausiai nereikia „Teslos“, t.y. pačių inovatyviausių sprendimų. Dažnai verslui pakanka tiesiog efektyvių sprendimų bei paslaugų, taip vadinamojo „ticket to trade“, kuris padeda užtikrintai judėti. Šiuo metu mus priskirčiau pastariesiems, tačiau tam taip pat reikia auginti kompetencijas.

– Ar šios ambicijos Jus atvedė ir į „Blue Growth Leaders Academy“?

– „Blue Growth Leaders Academy“ programa sukuria išties palankias aplinkybes Klaipėdoje bei regione augti mėlynosios ekonomikos ir jūrinio verslo branduoliui. Visad buvau šios srities bendruomenės telkimo šalininkas, tad noras dalyvauti šiame procese ir paskatino mane prisijungti.

Iš įvairių šalių suburti lektoriai – itin didelė programos vertybė. Labai įdomu praplėsi akiratį, sužinoti, kas vyksta tose mėlynosios ekonomikos srityse, su kuriomis kol kas tiesiogiai ir nedirbame. Mėlynosios biotechnologijos, pakrančių turizmas, akvakultūra, skaitmenizacijos technologijos, tokios kaip blockchain, DLT, IoT ir jų taikymas – turinys išties yra tarpindustrinis, tad drauge su kitais dalyviais iš jo pasiimame sau aktualių ir įdomių aspektų.

„Blue Growth Leaders Academy“ programai pandemija taip pat įnešė pokyčių: nuotoliniu būdu bendradarbiavimo platformos formavimasis vyksta mažesniu masteliu, nei būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis. Visgi viliuosi, jog dalyviai išnaudos šią galimybę ir rasis būdų, padėsiančių megzti asmeninius ryšius, aktyviai keistis informacija bei diskutuoti apie tai, ką galime nuveikti drauge.

– Koks nusiteikimas, Jūsų nuomone, svarbus prisijungiant prie tokio pobūdžio programos?

– Atvirumas, siekis tobulėti, mokytis. Versluose būtina susikoncentruoti į savo kasdienes veiklas, bet tuo pat metu reikia ir atvirumo bei iniciatyvos žengti tą svarbią „extra mile“ – norint pamatyti daugiau, vertinti plačiau. Tokios programos kaip „Blue Growth Leaders Academy“, klasteriai – visa tai padeda sugeneruoti ryšių ir idėjų.

Visgi pamatyti, kur tie ryšiai ir idėjos atves, ne visuomet būna paprasta.

Kartais iš pirmo žvilgsnio tarsi mažai apčiuopiamos vertės atnešantys pokalbiai ir kontaktai ilgainiui gali išsivystyti į išties prasmingą bendradarbiavimą. Žinoma, verslas yra ne „iš idėjos“ – jis turi generuoti tinkamą grąžą. Gal būtent per tą galimą grąžą turėtume projektuoti ir lūkesčius, susijusius su šia programa? Siekiant įgyvendinti Mėlynojo proveržio ambiciją Klaipėdoje, į šį procesą žvelgiama iš įvairių perspektyvų. Vizionieriškas požiūris, sudarantis sąlygas verslui bendrauti, bendradarbiauti, duodantis impulsą atsirasti naujoms platformoms, tokioms kaip ši programa, irgi teisingas bei reikalingas. Verslas ne visuomet žvelgia taip toli, kaip galbūt reikėtų, – čia daugiau pragmatizmo. Visgi manau, kad sujungę tiek vieną, tiek kitą matymą bei pastangas, galime pasiekti išties gerų rezultatų.

– Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą, jūrinių verslų steigimąsi Klaipėdoje ir mūsų regione?

– Stiprus mokslas yra labai svarbi prielaida. Antra, tam, kad susidarytų kritinė masė žmonių, norinčių plėtoti naujas veiklas ir generuoti didesnę pridėtinę vertę, jiems būtina įgyti patirties. Pradžia „nuo nulio“, kai tuo pat metu tenka auginti ir kompetencijas, ir kurti verslą, būna gan inertiška bei sudėtinga. Stiprių tarptautinių kompanijų pritraukimas ir jų aktyvi veikla Klaipėdoje galėtų stipriai pasitarnauti telkiant Klaipėdoje jūrinės srities specialistus, ugdant jų kompetencijas.

Taip pat svarbu aiškiai suvokti, kad jūrinė industrija bei kitos mėlynosios ekonomikos sritys yra „capital thirsty“, t.y. reikalaujančios nemažai investicijų kompetencijai, technologijoms, įrangai, tyrimams ir panašiai. Turime tam pritraukti investicijų, kurti ir pritaikyti kitus reikalingus instrumentus. Išskirtinai svarbus ir mūsų pačių gebėjimas savo idėjas labai aiškiai perteikti, jomis įtikinant kitus ir „parduodant“ savo gebėjimus.

Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą:

Siekia tapti pažangių idėjų ašimi

Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su universitetu ėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) koordinuojamas Jūrinis klasteris.

Europiniame kontekste Mėlynasis augimas (angl. Blue Growth) tampa vis didesnį svorį turinčia sąvoka, kuri sparčiai skverbiasi į daugelį ekonominių ir socialinių mechanizmų. Lietuva nelieka šių procesų nuošalyje, o Klaipėda turi unikalią galimybę Mėlynąjį augimą paversti apčiuopiama nauda, nes daugelis su šia sritimi susijusių industrijų, pavyzdžiui, laivyba ar laivų statyba, turizmas, jau turi gilias tradicijas, kitos gi – sparčiai vystosi.

Trečiadienį programa pristatyta žiniasklaidos, verslo bei kitų organizacijų atstovams. Išsamiau apie programą papasakojo bei į klausimus atsakė Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Klaipėdos miesto savivaldybės bei verslo atstovai. (Organizatorių nuotr.)

KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, pandemijos nulemta krizė netapo kliuviniu realizuoti sumanymą. „Atvirkščiai – situacija parodė, kaip svarbu aiškiai identifikuoti sritis, kurios padeda kurti didžiausią pridėtinę vertę. Universitetas pasiruošęs įgyvendinti „Blue Growth Leaders Academy“ programą. Pažangiam Europos aukštųjų mokyklų konsorciumui „EU-CONEXUS“ (angl. European University for Smart Urban Coastal Sustainability) priklausantis mūsų universitetas siekia tapti ašimi, kuri telkia pažangias idėjas, o naujoji programa padės jas dar labiau išgryninti bei nukreipti praktinio pritaikymo kryptimi“, – kalbėjo KU rektorius ir pridūrė, kad jau dvejus metus Klaipėdos universitetas išlaiko pozicijas geriausių jūrinių universitetų 200-tuke.

Išvien su miesto strategija

Miestas savo ekonominės plėtros strategijoje „Klaipėda 2030“ jau deklaravo siekį orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus. Tikimasi, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse analogų neturinti „Blue Growth Leaders Academy“ padės Klaipėdai suburti mėlynosios ekonomikos lyderių kartą, prisidėsiančią prie Klaipėdos suklestėjimo.

Šią programą palaiko Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Arvydas Cesiulis. Anot jų, „Blue Growth Leaders Academy“ – perspektyvus žingsnis ne tik universitetui, bet ir visam Baltijos regionui. „Kartais pasigendame žmonių, kurie gebėtų tinkamai išnaudoti turimas technologijas. Tad tikime, kad ši iniciatyva padės spręsti šią problemą. Siekiame auginti lyderius visose srityse“, – sakė A. Cesiulis.

„Klaipėda ID“ Švietimo projektų vadovė Alina Šoparė pastebi, kad Klaipėda turi ypatingas galimybes ir stiprybes mėlynosios ekonomikos sektoriuje: „Jau šiuo metu mūsų miesto verslai ir aukštojo mokslo institucijos stebina savo pasiekimais šioje srityje. Norėdami tapti lyderiaujančiu tvaraus jūrinio sektoriaus miestu, turime stiprinti studentų ir profesionalų kompetencijas – tam ir sukurta ši unikali programa”.

Kviečia teikti paraiškas. Tarptautinė programa truks 10 mėnesių. „Blue Growth Leaders Academy“ tvarkaraštis bus sudaromas užtikrinant galimybę suderinti dalyvavimą programoje su aktyvia profesine veikla. (Organizatorių nuotr.)

Tikimasi, kad programos dalyvių įgytos žinios sustiprins verslo pozicijas, įtvirtins sklandesnį dialogą su mokslo ar viešojo sektoriaus atstovais, skatins naudingų partnerysčių plėtojimą.

Sulaukta verslo palaikymo

„Jūrinis klasteris siekia užtikrinti prieigą prie žinių, kurios įgalina atverti naujas verslo nišas ir maksimaliai išnaudoti Klaipėdoje turimą potencialą, tad „Blue Growth Leaders Academy“ idėja buvo nuosekliai aptarta ir brandinta su kertinių industrijų Klaipėdoje atstovais. Verslui atstovaujantys Jūrinio klasterio nariai išreiškė palaikymą sumanymui bei patikino, kad pasirinkta kryptis – teisinga, o programos tematikos – aktualios“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Programos lektoriai – tai specialiai suburta ekspertų komanda, tarptautiniu mastu vertinami mokslininkai bei praktikai iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, kurių paskaitų tematinės kryptys apims uostą ir laivybą, mėlynąsias biotechnologija, laivų statybą, akvakultūrą, nuokrantės energetiką, jūros ir pakrančių turizmą.

„Blue Growth Leaders Academy“ suteiks galimybę plėsti savo žinias, papildant jas sustiprintomis kompetencijomis inovacijų vadybos ir pokyčių valdymo srityse. Programos dalyviai gaus svarbiausiomis šiandienos aktualijomis paremtos informacijos, susipažins su europinėmis ir pasaulinėmis tendencijomis įvairiuose Mėlynojo augimo sektoriuose, brėžiančiomis ateities Europos ir pasaulio kontūrus.

Programos dalyvių įgytos žinios sustiprins verslo pozicijas, įtvirtins sklandesnį dialogą su mokslo ar viešojo sektoriaus atstovais, skatins naudingų partnerysčių plėtojimą. (Organizatorių nuotr.)

Kviečia teikti paraiškas

Tapti „Blue Growth Leaders Academy“ dalyviais kviečiami verslo ir kitų organizacijų atstovai iš Klaipėdos ir visos Lietuvos, įvairių sričių specialistai, dirbantys ar ketinantys plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje. Taip pat gali prisijungti KU baigiamųjų kursų bakalauro studentai, magistrantai, doktorantai, besidomintys šia tema ar vykdantys tyrimus Mėlynojo augimo tematikoje.

2020-2011 metais „Blue Growth Leaders Academy“ priims apie 50 dalyvių.

Tarptautinė neformaliojo ugdymo programa truks 10 mėnesių. „Blue Growth Leaders Academy“ tvarkaraštis bus sudaromas užtikrinant galimybę suderinti dalyvavimą programoje su aktyvia profesine veikla.

Priėmimas vyksta nuotoliniu būdu. Paraiškas jau galima teikti, galutinis jų priėmimo terminas – rugsėjo 11 d. Pretendentų paraiškas vertinsianti komisija dalyvių sąrašą paskelbs iki rugsėjo 18 d.